KARINIO TOPOGRAFO NUOTYKIAI

V. LAGENPUŠAS

I. PIRAMIDĖ

1931 m. liepos 15 dieną buvo išleista topografijos kursų laida. Šiuos kursus baigęs buvau tą pačią dieną perkeltas iš 4-to artilerijos pulko į topografijos skyrių prie Vyr. Štabo, kur 1 d. rugpjūčio ir pradėjau savo naują tarnybą. Teoretinių žinių buvo gauta žymiai daugiau, nei jų tiesioginiams darbams reikėjo. Užtat trūko praktiško patyrimo. Mano pirmas darbas buvo sudaryti Eigulių poligono 1:10.000 nuotrauką, kur aš ir gavau savo “krikštą”.

Visame poligono plote jau anksčiau buvo padaryta maža trianguliacija, kuri susidėjo iš apie 15 piramidžių. Jų geografines koordinates — ilgį, plotį ir augštį, aš gavau iš skyriaus, užnešiau į planšetę ir pradėjau darbą. Mano baras teužėmė tik pusę poligono, o antrą pusę turėjo kpt. Chamanskis.

Mūravos kaimas buvo mano bare, todėl aš palikau jį nutraukti rudenį o patį poligoną dabar, kai dar oras būna geras. Kaime buvo dvi piramidės, iš kurių išeinant, aš lengvai galėjau užbaigti darbą.

Skaityti daugiau: KARINIO TOPOGRAFO NUOTYKIAI

LIETUVOS DIDIEJI ETMONAI

ALGIRDAS BUDRECKIS

(Pradžia KARIO 1 nr.)

Praėjo šeši metai kol karalius paskyrė naują didįjį etmoną — Jonušą Kišką (1646-1653 m.). Kiška pradėjo karinę tarnybą, būdamas rotmistru. Jis samdydavo algininkų vėliavas ir jiems vadovaudavo. Jonušas Kiška buvo dalyvavęs Katkaus žygiuose. Jis pasižymėjo mūšiuose prie Daugavgrivos, Salaspilio ir 1611 m. prieš Maskvą. Nors ir etmonas jis buvo, tačiau, už skolos nesumokėjimą Steponui Pacui, 1650 m. jis buvo paskelbtas banita, t.y., be teisių. Visi urėdai jam buvo atimti. Tačiau, sekančiais metais DLK Jonas Kazimieras jam grąžino teises ir etmono buožę.

Kazokų etmonui Bagdonui Chmelnickiui sukilus ir susidėjus su Maskvos caru Aleksiejų (1653 m.), kilo didelis pavojus Žečpospolitai. Nors ir sergantis, etmonas Kiška dar atliko paskutinę savo paslaugą. 1653 m. rugsėjo 4 d. jis sušaukė Polocke nepaprastą seimelį, kur buvo skubiai aptariamos gynimosi priemonės prieš artėjančią Maskvos kariuomenę.

Prasidėjo pragaištingas karas su Maskva. 1654 m. viena caro kariuomenė skverbėsi Lietuvon, o kita su kazokais į Lenkiją. Buvo sunku gintis. Lietuvos kariuomenė buvo nedidelė. Jos vadai — didysis etmonas Jonušas Radvilas ir lauko etmonas Gansiauskas — buvo priešai ir veikė atskirai, ne sutartinai. Rusai ėmė vieną miestą po kito. Smalensko tvirtovė išsilaikė 4 mėnesius. Kiti miestai — Polockas, Vitebskas, Mogilevas, Mozyrius — greit pasidavė. Karalius Jonas Kazimieras atvyko lietuviams į pagalbą. Jis šaukė Lietuvos bajoriją suvažiuoti į Gardiną, bet kai jos atvyko labai mažai, karalius grįžo Lenkijon, nusivylęs ir nieko nenuveikęs. Lietuva buvo palikta savo likimui.

Žiemos šalčiai buvo sulaikę rusų kariuomenę, bet 1655 m. vasarą ji vėl žygiavo į Lietuvos gilumą. Jonušas Radvilas su 5,000 kariuomenės paliko Vilnių ir pasitraukė į Kėdainius. Jis tik spėjo išsivežti iš Vilniaus iždą ir susprogdinti tiltą per Nerį. Rusai užėmė miestą be kovos ir 17 dienų siautė ugnimi ir kardu. Netrukus rusai užėmė Gardiną ir Kauną. Etmonas Radvilas stovėjo Kėdainiuose, Gansiauskas Žemaitijoje.

Naudodamiesi suirute, įsiveržė į Lietuvą ir švedai. Mat, naujasis Švedijos karalius Karolis X Gustavas paskelbė Lietuvai-Lenkijai karą ir tais pat 1655 metais viena švedų kariuomenė ėjo iš vakarų pusės ir užėmė Krokuvą ir Varšuvą, o kita dalis ėjo iš šiaurės į Lietuvą. Poznanės vaivada, kartu su vakarų Lenkijos ponais, be kovų pasidavė švedams ir pripažino Karolį Gustavą savo karaliumi.

Skaityti daugiau: LIETUVOS DIDIEJI ETMONAI

Tremties Trimitas

Redaguoja — š.P. Petrušaitis 1561 Holmes Ave. Racine, Wisc.

Nauja šaulių kuopa

Kliūtys nugalėtos ir Klevelande. Jau šauliai veikia lietuviškame gyvenime, kaip šaulių, taip ir jais nebuvusių tarpe, kurie pritaria šauliškajai idėjai. Mes kitų organizacijų veiklos nemažinsime, lietuviško darbo iš jų Klevelande neatimsime ir bedarbiais jų, toje srityje, nepadarysime. Lietuviško darbo yra perdaug ir nereikia bijotis, kad jo bus padarytas perteklius. Priešingai, dažnai lietuviško kultūrinio darbo padaroma per mažai, nes perdaug jėgų išeikvojame tarpusavio ginčams. Mes šauliai ateiname ne lietuviškos veiklos griauti, bet jos statyti ir jai talkinti. Ateiname ne lietuvius skaldyti, bet juos vienyti ir apjungti. Mūsų šaulių statutas sako: “šauliai jieško vienybės lietuvių tarpe”. Mes tuo keliu ir eisime.

Šiandieną Amerikoje pergyvename pavojingus laikus. Deginimas ir sprogdinimas valdiškų pastatų, universitetų, šaudymas nekaltų žmonių gatvėse, plėšimai ir kriminaliniai nusikaltimai kas metai didėja, o taip pat — chaosas ir moralinis supuvimas. Narkotikų vartojimas ir lyties populiarinimas, tai ne kas kitas, kaip pusiau viešos prostitucijos įvedimas. To rezultate venerinės ligos jau padidėjo 10% ir vis didėja. Nesimato stiprios valdžios rankos, kad užkirtus kelią toms negerovėms. Priešingai, pataikaujama, nes studentai viešai skatinami daryti riaušes ir toliau. Ohio valdžia paskelbė, kad panašių nušovimų kaip Kento universitete nebus, nes kariams išduodami popierinių kulkų užtaisai. Tai revoliucijos skatinimas, o ne griežtos priemonės su ja kovoti.

Gaila, kad jau ir pabėgėlių vaikų tarpe yra pasiduodančių šiam nusmūkiui!

Šiandien, kaikur spaudoje ir diskusijose lietuvių tarpe yra pasimetimo ir nusigręžimo nuo Lietuvos ir jos nepriklausomybės idėjos. Nukrypėliai ir pasidavę svetimųjų įtakai sako, kad Lietuvos nepriklausomybė yra tik sapnas ir mūsų Vytis yra tik paprastas arklys. Mūsų šaulių pirmasis uždavinys yra nepriklausomos Lietuvos atstatymas. Vytis yra mums brangus tautinis simbolis ir Lietuvos valstybės ženklas, puošiąs mūsų namus ir stiprinąs kovoje dėl lietuvybės išlaikymo.

Akivaizdoje šitos, lietuvybei pavojingos, padėties ir amerikoniško chaoso, kaip tik reikia lietuviškos patriotinės grupės kaip šauliai, kurie ne tik pasipriešins Lietuvos ir lietuvybės žeminimui ir niekinimui, bet Lietuvos laisvę ir lietuvybę iškels į pirminius, garbingus uždavinius. Mūsų šaulių rūpestis ir jėgos bus paaukotos lietuvybės išlaikymui ir nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymui, šauliškai šeimai rūpi, kad graži lietuvių kalba ne tik būtų gyva šeimoje, bet kad ji būtų perduota ateinančioms kartoms. Šauliai reiškia didžiausią pagarbą lietuvių kalbai, lietuviškiems papročiams ir tautiniams drabužiams.

Skaityti daugiau: Tremties Trimitas

RUSŲ GINKLUOTA PERSVARA

B. B.

1970 m. lapkričio mėn. 10 d. amerikiečių jėgų Europoje vyriausias vadas gen. A. I. Goodpasteris, nagrinėdamas bendrą karinę situaciją pabrėžė, kad šiandieninės rusų karinės jėgos keleriopai viršija normalias krašto ginklavimo strategines jėgas moderniškais ginklais, priemonėmis, kovotojais ir jų parengimu. Tuo pačiu metu L. M. Rivers (resp.) senate pareiškė, kad rusai stato povandeninius laivus (Polaris tipo) Kubos uostuose, rusų bombonešiai tebenaudoja Kubos aerodromus savo bazėms ir kai galutinai ten įsitvirtins, vieną dieną, rusai paprašys amerikiečius išsikraustyti iš Viduržemio jūros.

1969 m. amerikiečiai išleido strateginiams ginklams $7.5 bil., tuo pačiu metu rusai — $13 bilionų. Amerikiečių pramonė koncentruota didesniuose miestuose, rusų išskirstyta krašto periferijoje. Rusai atominėm raketom pasiektų 50 didesnių amerikiečių miestų, sunaikintų 86 milijonus gyventojų ir 55% pramonės. Amerikiečiai galėtų pasiekti 50 rusų didesnių miestų, sunaikintų 48 milijonus gyventojų ir 40 % pramonės. Šie skaičiai rodo, kad būtų sunaikinta amerikiečių 42% gyventoji, o rusų — 20%.

1971 m. amerikiečiai sumažino karini biudžetą $10 bil. ir nenumatė jokio naujo ginklo krašto gynybai papildyti. “50 metų sekiau rusų politiką ir iki šiol neturiu duomenų, kas rodytų rusus sumažinus siekimą užvaldyti visą pasaulį. Aš būčiau nenustebintas, jei vieną dieną, tiesiogine linija iš Maskvos, mūsų prezidentas gautų sekančio turinio pranešimą: — kaip žinote, p. prezidente, link jūsų tarpkontinentinių raketų yra nukreiptos mūsų SS9. Jūsų gynybos sekretorius praneššė jums, kad pirmu smūgiu mes galim sunaikinti 95% jūsų tarpžemyninių raketų. Jūsų Polario ir Poseidono raketomis ginkluoti povandeniniai laivai sudaro mums rimtesnę kliūtį, tačiau kiekvieną tų laivų sekioja mūsų du povandeniniai laivai ir povandeniniai naikintojai, todėl, šiuo metu reikalaujame visus jūsų povandeninius laivus pasiųsti į Juodąją jūrą kur jie turės būti nuginkluoti. Mes siūlome nedaryti jokių klaidingų manevrų, kas verstų mus imtis drastiškų priemonių šį planą įvykdyti. — Būdami santykyje vienas prieš keturis mūsų nenaudai (tokioje padėtyje Kruščevas 1961 m. pakluso mūsų reikalavimų), turėtume nusilenkti rusų reikalavimams. Nereikia spėlioti, kaip reaguotų kitos valstybės, kurios šiuo metu yra draugiškuose santykiuose su amerikiečiais, ir kas atsitiktų su ten esančiomis įgulomis ir ekonominiais mainais. (L. M. Rivers)

Skaityti daugiau: RUSŲ GINKLUOTA PERSVARA

Šaulė Tremtyje

Mielosios “Šaulė Tremtyje” skaitytojos,

Nuoširdžiai dėkoju sesėms, kurios bendradarbiauja šiame skyrelyje, bei siunčia patarimų. Tačiau jaučiu, kad skyrelis dar netoks, koks galėtų ar turėtų būti. Jis dar neatspindi visų kuopų moterų veiklos, dar nėra ideologinių straipsnių, kurie padėtų naujoms sesėms pažinti šaulių s-gos siekius bei uždavinius. Permaža bendradarbių. Dar kartą kreipiuosi į visas, kviečiu į talką. Prašau kuopų moterų sekcijas išsirinkti korespondentes, o šaules veteranes, šaulių ideologijoj dar nepriklausomoj Lietuvoj subrendusias, siųsti straipsnius, prisiminimus, nuotraukas. Juk ne veltui mūsų liaudis sako: “ kai du stos — visados daugiau padarys”. Maloniai prašau seses skaitytojas atsakyti į žemiau talpinamus klausimus ir prisiųsti redaktorei. Jūsų nuoširdūs atsakymai padės man geriau redaguoti skyrelį.

1.    Ar prenumeruojies “Karį”?

2.    Ar skaitai “Šaulė Tremtyje”?

3.    Kas skyrely patinka, kas nepatinka ?

4.    Kodėl nerašai į “Šaulė Tremtyje”?

5.    Kaip padaryti skyrelį įdomesnį?

6.    Ar sutinki įsijungti į skyrelio, bendradarbių eiles?

7.    Ar gali rasti vieną naują “Kario” prenumeratorę ?

Darykime visa, kad skyrelis būtų tikrai įdomus, visas jėgas skirkime Nepriklausomai Lietuvai.

Kultūrinė Savaitė Dainavoje

š.m. birželio 13-20 d.d., gražiojoje Dainavoje įvyks antroji šaulių S-gos kultūrinė savaitė — stovykla.

Centro valdyba ruošiasi visu rimtumu, kad kultūrinė savaitė būtų įdomi ir turininga. S-gos parmininkas pasiūlė šaulėms moterims suruošti savo atskirą dieną.

Skaityti daugiau: Šaulė Tremtyje

Subkategorijos