KOVOJE SU NUSIKALTIMAIS

Lietuvos Policijos šventės proga

KALPAS UOGINIUS

. . .“Nedėk į kišeniųį maišą netilps”...

— Liaudies patarlė

Pagrindinis Lietuvos policijos uždavinys buvo kova su nusikaltimais — saugoti piliečių asmens ir turto nepavojumą ir teises. Svarbiausioji iš gausybės policijos pareigų buvo sekti ir tirti visų rūšių kriminalinius nusikaltimus.

Augštesniojoje policijos mokykloje valdininkams buvo skaitoma kriminalistikos, t.y., nusikaltimų aiškinimo teorinis kursas ir praktiškos to “meno” pratybos: pirštų nuospaudų, plaukų, kraujo dėmių tyrimas ir t.t. Reikalavimai to darbo srityje buvo dideli ir griežti. Nuovadų viršininkai, ilgesnį laiką neišaiškinę kelių iš eilės nusikaltimų, buvo laikomi neveiklūs, einamoms pareigoms netinkami ir neretai būdavo degraduojami arba visai iš tarnybos atleidžiami. Kiekvieną mėnesį Piliečių Apsaugos departamentui reikėdavo pranešti kiek mėnesio bėgyje nuovados ribose nusikaltimų įvykdavo ir koks jų procentas buvo išaiškintas. Suprantama, kiekviena taisyklė turi išimčių: būna ir pateisinamų neišaiškinimo priežasčių. Kaip visose gyvenimo srityse dirbą žmonės būna nevienodų sugebėjimų, nevienodai stropūs, rūpestingi ir sąžiningi, bei laimingi, taip buvo ir policijos tarnyboje. Vienam gerai sekdavosi nusikaltimus aiškinti, kitam silpniau. O juk ir nusikaltimai nevisada vienodi ir ne visur vienodai daug jų pasitaiko. Dažnai ir labai stropiam ir laimingam sekliui, nesisekdavo išaiškinti ir piktadarius suimti. Toji laimė priklausė nuo daugelio įvairių sąlygų ir aplinkybių. Apie tokias “nelabas” sąlygas — apsunkinančias nusikaltimų išaiškinimus, čia ir kalbėsiu.

Skaityti daugiau: KOVOJE SU NUSIKALTIMAIS

Tremties Trimitas

Redaguoja — š. P. Petrušaitis 1561 Holmes Ave. Racine, Wise.

VĖLIAVOS ŠVENTINIMO IŠKILMĖS

K. Mlkv.

Birgelio mėn. 21-ji buvo didi diena Čikagos gen. T. Daukanto jūrų šaulių kuopos istorijoje: tą dieną kuopa atšventė savo naujai įsigytos vėliavos šventinimo šventę. Vėliavą kuopai padovanojo žinomasis lietuviškų reikalų rėmėjas, Chicago Savings & Loan Association b-vės prezidentas, John Pakel.

Oras pasitaikė gražus, tad, vietoj bažnyčios ar salės, iškilmės vyko Vyčių namų kieme-sode. Už improvizuoto altoriaus stovi išsirikiavusios šventėje dalyvaujančių šaulių kuopų vėliavų tarnybos su vėliavomis. “Ramiai!” komandai nuaidėjus, dvi vėliavos fundatoriaus J. Pakel atstovės, ceremonialiai atneša suklostytą vėliavą ir perduoda ją greta altoriaus stovintiems vėliavos krikšto kūmams. Vėliavos prie stiebo pririšimo apeigose pirmąjį mazgą užriša vėliavos kūmas Juozas žemaitis, antrą — vėliavos kūma Sigutė Žemaitienė, trečią mazgą LŠST vardu užriša vicepirm. K. Milkovaitis. Puikioje, išskleistoje vėliavoje įrašas: “Per jūrą į tėvynę.”

Kadangi gen. T. Daukanto šaulių kuopos gretose yra katalikų ir ev. liuteronų, tai tikybines šventinimo apeigas atliko du dvasiškiai: ev. liuteronų kun. J. Pauperas ir tėvas jėzuitas J. Raibužis. Pašventintą vėliavą kūmai perdavė LŠST CV pirmininką atstovaujančiam š. K. Milkovaičiui, o šis — priklaupusiam ir vė-

Gen. T. Daukanto jūrų šaulių kuopos vėliavos šventinimas. Iš k. stovi: mecenato J. Pakelio atstovė ir vėliavos krikštatėviai pp. Žemaičiai. Pagarbą atiduoda šaulių vadovybė. Iš k.: Karolis Milkovaitis, šaulių garbės narys Vladas Išganaitis, Algirdas Budreckas, Stasys Bernatavičius ir Stasys Jakūbaitis. šventinimo ceremonijas atlieka kun. Pauperas ir kun. Raibužis.    Foto P. Maletos

Skaityti daugiau: Tremties Trimitas

Lietuviai Kariai Laisvajame Pasaulyje

Visa eilė buvusių Lietuvos karių nukeliavo į amžinybę: min. St. Girdvainis, ats. karininkas, sulaukęs 80 m.; Brooklyne mirė Parojus-Paršelis Juozas, 53 m., buvo baigęs karo mokyklą aspirantu ltn, laipsniu; Laisvės kovotojas Kostas Paliliūnas mirė Čikagoje, buvo Ramovės skyriaus narys, sulaukęs 68 m. Geg. 20 d. Čikagoje mirė Krivūlės pirm. Kazys Nacius, 63 m. amžiaus. Kpt. Juozas Krutulis mirė liepos 26 d. Dorčestery, Mass. Bostone liepos 6 d., staiga, mirė Ernestas Šmitas, buvęs Lietuvos karys, II Pas. karo metu tarnavęs JAV laivyne. Leonas Šukštis mirė gyvendamas Pittstone, Pa. Korėjos karo veteranas Andrius Kižis, mirė vos 42 metų sulaukęs, gyv. Pittstone, palaidotas Carverton kapinėse. Australijoje rugp. 9 d. mirė mjr. Kazimieras Zdanevičius, sulaukęs 71 m. amžiaus.

—    Algis Martišauskas, eidamas mokslus, baigė ROTC karininkų kursą ir gavo leitenanto laipsnį; išvyko į Colorado, į specialią aviacijos mokyklą, kurioj mokysis 6 mėnesius.

—    Ričardas Kružikas, iš Waukegano, Ill., atlikęs vienų metų tarnybą P. Vietname, išėjo į atsargą ir laimingas grįžo pas savo šeimą. Arvydas Kasparaitis, iš Waukegano, pabuvęs mėnesį atostogų išvyko į Pietų Vietnamą tęsti toliau karinės prievolės.

—    Mjr. R. J. Leimonas dabar eina Walter Reed ligoninėje socialinės tarnybos viršininko padėjėjo pareigas. Atlikęs karo tarnybą, jis pasiliko ir toliau joje dirbti, gaudamas majoro laipsnį. Ligoninėje jis dažnai skaito paskaitas.

Skaityti daugiau: Lietuviai Kariai Laisvajame Pasaulyje

Šaulė Tremtyje

Jaunyste nebegrįš

Stebėjausi tada,
kad moja man, 
tartum ranka 
žydinti vyšnaitės šaka, 
pro valgomo kambario 
langą Virbalyj.

Tai buvo jaunystė.
Dabar, baltą vyšnios šaką
vėjas vėl blaškys.
Tik mano jaunystė
Jau niekad nebegrįš.
Ir agrastai vėliai bus žali.

Ir upelis, kada bus, liūtis patvins
...
Tik jurginai šals, 
prie nugriautos tvoros.
Nes nėra ten mūsų,
nes nėra čia jos . . .

O paskui ...
Galbūt. . . Mūs vėlės,
Kaip plaštakės, kaip drugeliai
ten skraidys.
ir tu ir ji
ir broliai ir tėvai, kartu visi.
Ir jau taip per amžius . ..

O. K.

Nuoširdžiai sveikiname jūros šaulių “švyturio” kuopos veiklų šaulį-vadovą Juozą Kinčių ir atvykusią iš Suvalkų trikampio lietuvaitę Mariją Sidoriūtę sukūrusius šaulišką-lietuvišką šeimą.

Los Angeles Juozo Daumanto kuopos sesė Marija Banionienė, nors dar tik 5 metai kaip atvykusi iš Lietuvos, labai aktyviai įsijungė j kuopos veiklą. Kuopos vėliavos įsigijimui yra paaukojusi 50 dol. ir yra vėliavos kūma. Sveikiname Sesę!

Skaityti daugiau: Šaulė Tremtyje

Už karą, ar prieš karą?

“Karas yra pats didžiausias žmogaus bandymas, kuriame jis pakyla į augštumas niekuomet dar nepasiektas bet kurioje kitoje veikloje.”

Gen. Georgės S. Patton

Argumentai — pagrįsti įrodymai — prieš karą yra perdaug gerai žinomi, kad jie būtų reikalingi kartoti. Sapnuose apie taiką tie argumentai būdavo nuolat girdimi kiekviename žmonijos kruviname ir į karą vedančiame kelyje, o vis dėlto, karas, ne taika, buvo pats ištikimiausias žmonijos palydovas, nes paskutiniuose užrašytos istorijos 35 šimtmečiuose tik vieneri iš kiekvienų 15 metų nebuvo persunkti karo laukuose pralietu krauju.

Šiandieninis pasaulis, kuris, tariamai, daugiau kaip bet kada garbina taiką, nežiūrint to, laiko nemažiau kaip 22 milionus ginkluotų vyrų, kurių didelis skaičius, kaip Vietname ir Artimuose Rytuose, dalyvauja kovose. Čia reikėtų paklausti, ar yra tiesos generolo G. S. Pattono žodžiuose: Trumpai kalbant, ar galima pritarti balsams pateisinantiems karą?

Atsakymas, nors ir skaudus, yra taip, nes pati civilizacija be to būtų nesuprantama, nesuvokiama, ar net neįmanoma. Toks įsitikinimas yra ne tik žinomo britų sociologo Stanislavo Andreskio, bet ir visos eilės kitų mokslininkų, kurie savo nuomonių pareiškimais lyg ir atlieka “velnio advokatų” rolę karo dievaičiui Marsui. Savo įsitikinimus S. Andreskis remia tokių 19-tojo šimtmečio sociologų, kaip Herberto Spencerio ir Liudviko Gumplovičiaus nuomonėmis, kurie abu, nepasmerkdami karo, pripažino karo vertę žmonijos civilizacijos formavime ir jos tobulinime.

Skaityti daugiau: Už karą, ar prieš karą?

Subkategorijos