KOVOJE SU NUSIKALTIMAIS
Lietuvos Policijos šventės proga
KALPAS UOGINIUS
. . .“Nedėk į kišenių — į maišą netilps”...
— Liaudies patarlė
Pagrindinis Lietuvos policijos uždavinys buvo kova su nusikaltimais — saugoti piliečių asmens ir turto nepavojumą ir teises. Svarbiausioji iš gausybės policijos pareigų buvo sekti ir tirti visų rūšių kriminalinius nusikaltimus.
Augštesniojoje policijos mokykloje valdininkams buvo skaitoma kriminalistikos, t.y., nusikaltimų aiškinimo teorinis kursas ir praktiškos to “meno” pratybos: pirštų nuospaudų, plaukų, kraujo dėmių tyrimas ir t.t. Reikalavimai to darbo srityje buvo dideli ir griežti. Nuovadų viršininkai, ilgesnį laiką neišaiškinę kelių iš eilės nusikaltimų, buvo laikomi neveiklūs, einamoms pareigoms netinkami ir neretai būdavo degraduojami arba visai iš tarnybos atleidžiami. Kiekvieną mėnesį Piliečių Apsaugos departamentui reikėdavo pranešti kiek mėnesio bėgyje nuovados ribose nusikaltimų įvykdavo ir koks jų procentas buvo išaiškintas. Suprantama, kiekviena taisyklė turi išimčių: būna ir pateisinamų neišaiškinimo priežasčių. Kaip visose gyvenimo srityse dirbą žmonės būna nevienodų sugebėjimų, nevienodai stropūs, rūpestingi ir sąžiningi, bei laimingi, taip buvo ir policijos tarnyboje. Vienam gerai sekdavosi nusikaltimus aiškinti, kitam silpniau. O juk ir nusikaltimai nevisada vienodi ir ne visur vienodai daug jų pasitaiko. Dažnai ir labai stropiam ir laimingam sekliui, nesisekdavo išaiškinti ir piktadarius suimti. Toji laimė priklausė nuo daugelio įvairių sąlygų ir aplinkybių. Apie tokias “nelabas” sąlygas — apsunkinančias nusikaltimų išaiškinimus, čia ir kalbėsiu.
