Karinės Žinios

Jameso Watto garo variklis, Samuelio Morsės telegramas, Guglielmo Marconio radio, Alexandra Grahamo Bellio telefonas, Henriko Fordo masinė mašinų produkcija, vartojant surinkimo konvejerius, pakeitė civilizaciją daugiau negu koki monarchai, parlamentai, ar kongresai. Kaip žinom, rusai daugelį išradimų savinasi, imtinai ir paminėtuosius; taip pat, jie skelbiasi vienos rūšies sėklas pakeitę į kitos, sakykim, kanapės grūdą pakeičia į kviečio, šiam išradimui patvirtinti amerikiečiai mokslininkai siūlė rusams dideles sumas pinigų, kad jų išrastą sėklų pakeitimą patys rusai Amerikoje ir pademonstruotų. Į šią pasiūlą, tačiau, rusai iki šiandien neatsiliepė (E. Cuneo — The World and the Nation). Rusai taip pat neatsiliepė ir į kvietimą bendradarbiauti erdvių tyrinėjimuose. Jie patys vieni intensyviai tyrinėja erdves žemės užkariavimui. Tačiau, žemės užkariavimui reikia turėti ir pakankamai geras žemės veiksmams priemones. Nežiūrint visų turimų išradimų, paskutiniu metu Kremlius maldauja Henriką Fordą, kad jis išmokytų rusų pramonininkus, kaip suorganizuoti pramonę masinei sunkaus tipo sunkvežimių gamybai. Pažymėtina, kad šiandieninėse sąlygose, karo transportas negali bazuotis geležinkeliais ir vandens keliais žemyne, kaip kad būdavo ankstyvesniais laikais. Oro transportai ir bazės dar nesudarė užtikrinto laido (1944 m. gruodžio antroje pusėje, Belgijoje, prie Bulge, vokiečiams vykdant priešpuolį, 101 parašiutininkų divizija buvo vokiečių apsupta ir esant blogam orui, tiekimas lėktuvais buvo nutrūkęs virš dviejų savaičių, dėl to, grėsė amerikiečių dalinių sunaikinimas). Sunkaus tipo sunkvežimiai jau išbandyti ir rasti patikima priemone tiekimui užtikrinti visokiose sąlygose. Antrojo Pas. karo metu vokiečiams sėkmingai padėjo 100,000 šešiaračių sunkvežimių pereiti Ardėnus, apeiti Maginot įtvirtinimų liniją, išstumti iš žemyno jūron britus prie Dunkirko, įsiskverbti Rusijos plotuosna; rasim dar daugiau pavyzdžių ir amerikiečių veiksmuose, ypatingai Afrikoje, Tolimuose Rytuose ir kit.

Skaityti daugiau: Karinės Žinios

MOKSLININKAS, DAVĘS SOVIETŲ RUSIJAI HIDROGENINĘ BOMBĄ

1925 m. iš Sovietų Rusijos į Angliją atvyko fizikos studijų tęsti 31 metų amžiaus, vidutinio ūgio vyras, Petras Kapica. Gudrių akių, lakaus proto, visuose pasikalbėjimuose pasireiškiąs kaip antikomunistas. Jo tėvas buvęs caristinės Rusijos aristokratas. Jis greit susirado draugų, iš kurių pažymėtinas lordas Rutherford, anglų vadinamasis atominės enegijos tėvas.

Rutherfordas parūpino Kapicai Cambridge universitete darbą prie Nielso Bohro, kuris drauge su Rutherfordu dirbo prie atominės energijos tobulinimų. Kapica gavo 2500 svarų metams, o jo antroji žmona, būdama asistentė, gavo 1000 svarų metams. Jie kiekvienais metais važiuodavo atostogų į Rusiją ir grįždavo atgal saugūs ir be įtarimų. Kapica pasižymėjo moksliniais darbais kolegų tarpe. 1930 m. jis pasiekė absoliutaus nulio temperatūrą — 460° F. Jis pagamino mažą turbiną (9 uncijų svorio), kuri suskystino svarą oro per minutę. Jis ištyrė galimybes suskystinti helijų, nustatė atomų judesius, iškurių susidaro standžios medžiagos; apibrėžė galimybes sustabdyti atomo dalelių judesį tam tikroje šalčio temperatūroje. Jis nustatė prie kokios turimos temperatūros galima suskystinti vandenilį, helijų, azotą. Pučiant stiprią oro srovę per sušaldytą oro sluogsnį, išgavo mažo žemės drebėjimo jėgą. Pagaliau, jam buvo duota 2,5 milijono svarų naujai aparatūrai įsigyti ir leista laisvai daryti bet kuriuos bandymus.

Skaityti daugiau: MOKSLININKAS, DAVĘS SOVIETŲ RUSIJAI HIDROGENINĘ BOMBĄ

Karys 1970m. 7-8 Turinys, metrika

 

Įsteigtas Lietuvoje 1919— Nepriklausomybės kovų— metais

Atgaivintas Jungtinėse Amerikos Valstybėse 1950 metais

PASAULIO LIETUVIŲ KARIŲ - VETERANŲ MĖNESINIS ŽURNALAS

Nr. 7 (1464)    RUGPJŪTIS - RUGSĖJAS - SEPTEMBER    1970 

Žvejo laivas Baltijoje ... viršelis

Nr. 8 (1465)    SPALIS - OCTOBER    1970 

Kunigaikštis Mikalojus Kristupas Radvilas-Našlaitėlis — viršelis

  TURINYS

J. Švoba — Aisčiai ir Baltijos pajūrys

Ltn. Ramutis — Linkuva - Joniškėlis - Saločiai

B. B. — Karai ir maištai

St.Baipšys — Ar reikėjo priešintis mūsų valstybės užgrobimui?

A. Gustaitis — Kunigaikščio M. K. Radvilo žemėlapis

O. Žadvydas — Šarvuočių Rinktinė

K. Uoginius — Kovoje su nusikaltimais

Tremties Trimitas

Šaulė Tremtyje

Lietuviai Kariai Laisvajame Pasaulyje

Kronika

Redaktorius ZIGMAS RAULINAITIS
Administratorius LEONAS BILERIS
Redaktoriaus pavaduotojas JONAS RŪTENIS

Skaityti daugiau: Karys 1970m. 7-8 Turinys, metrika

Kronika


RAMOVĖNAI KANADOJE

Lietuvių Veteranų S-gos “Ramovės”, Montrealio skyrius, š.m. gegužės 2 d., turėjo metinį skyriaus narių susirinkimą, kuriame susirinkimo pirmininkui J. Adomaičiui pasiūlius, buvo vienbalsiai perrinkta skyriaus valdyba sekančiai dviejų metų kadencijai. Valdybą sudaro: pirmininkas Pr. Keturka, pirmininko pavaduotojas V. Kačergius, iždininkas A. Kalvaitis ir sekretorius P. Gabrys. Revizijos komisijoj: R. Simaniūkštis ir A. Žiūkas.

1969 m. bėgyje buvome surengę gegužinę, dalyvavome kartu su L. K. kūrėjais-savanoriais ir L. K. Mindaugo šaulių kuopos bendrai surengtame Lietuvos kariuomenės atkūrimo minėjime. Turėjome du skyriaus narių susirinkimus ir tris valdybos posėdžius. Be to, minėtame skyriaus susirinkime buvo išrinkta parengimų komisija į kurią įeina Br. Bagdžiūnas ir St. Reutas. šiuo metu didžiausias mūsų rūpestis yra įsigyti skyriaus vėliavą. Jau esame nupirkę medžiagos. Skyriaus narys, menininkas J. Šiaučiulis, pažadėjo paruošti vėliavos projektą, o pania Keturakienė, gavusi projektą, pažadėjo jį įvykdyti.

Skaityti daugiau: Kronika

AISČIAI IR BALTIJOS PAJŪRYS

JONAS ŠVOBA

Aisčiai nuo labai senų laikų buvo užėmę didelius plotus pagal Baltijos jūrą, tarp Vyslos, Dauguvos ir Bugo, siekdami Pripetę ir Dnieprą. Devintame amžiuje anglų keliauininkas Vulfstanas pasakojo, kad aisčių žemė buvusi labai didelė, turėjusi daug karalių ir joje buvę daug miestų. Aisčiai nesudarė vienalytės tautos, ar valstybės, jie skirstėsi atskiromis gentimis. Tačiau juos jungė vienoda religija, papročiai ir kalbų panašumas. Vakariniai ir pietiniai aisčiai, pavadinti bendru vardu—Prūsais, Dusburgo kronikos skirstomi į vienuolika giminių bei sričių: Kulmiją ir Pomezaną prie Vyslos, nuo jų į rytus Pogezaną, Varmiją, Natangą ir Sambiją, į pietus nuo Sambijos Bartą, Galindą ir Sūdaviją, prie Kuršių marių Nadraviją ir Skalaviją.1 Į šiaurę ir rytus nuo vadinamųjų prūsų kilčių gyveno kuršiai, žiemgaliai, latgaliai, sėliai, žemaičiai ir augštaičiai.

Aisčių gyvenamas plotas nebuvo tuščias. Atsirado jame tuštumų tik dėl kelis šimtmečius besitęsiančių naikinamųjų ir žudomųjų karų.2 Pagal dr. M. Anyso apskaičiavimą vien prūsams priskiriamų vienuolikoje sričių, be Kulmijos, kuri buvo labai sunaikinta, XIII amžiaus pradžioje turėję gyventi apie 600,000 žmonių. Dusburgo kronika tvirtina, kad minėtų šalių tarpe nebuvę nei vienos šalies, kuri karui neturėtų bent 2,000 raitelių ir dar daugiau tūkstančių pėstininkų. Sambija buvusi turtinga ir tirštai gyvenama, galėjusi pristatyti 4,000 raitelių ir 40,000 pėstininkų. Sūduviečiai buvę turtingi ir galingi. Kilmingumu ir dorumu jie viršiję visas gimines. Jie turėję 6,000 raitelių ir beveik nesuskaitomai daug kitų karių. Dr. M. Anyso apskaičiavimu, be Kulmijos, prūsai kartu galėję pastatyti apie 152,000 karių.3 Sprendžiant iš karų su kaimynais ir likusios kitos aisčių kiltys negalėjo būti silpnesnės. Todėl, galima sakyti, kad buvo visiškai natūralus pagrindas tame plote pagal Baltijos jūrą išaugti keletos dešimčių milijonų aisčių, kurios nors stipresnės kilties vardu, tautai ir valstybei. Aisčių silpnybė buvo ta, kad jie nesudarė bendros vieningos jėgos savo gynybai XIII amžiaus pradžioje, kai juos pradėjo smarkiai pulti Kryžiaus karų išjudinta Europa. Nebepagrindo vokiečių istorikai vienbalsiai sako, kad Ordinas niekuomet nebūtų įsigalėjęs prūsų šalyje, jeigu visos giminės kartu būtų stojusios į kovą prieš įsiveržėlius.3a

Aisčiai buvo apsupti jau apsikrikštijusių kaimynų, kurių kiekvienas norėjo krikštyti pagonis ir kartu pavergti juos. Dažni slavų ir kitų krikščionių puolimai, plėšimai, turto grobimai ir žmonių žudymai, šiuos ramius ir gero būdo žmones padarė žiauriais kovotojais už savo laisvę, žemę, vaikus, žmonas ir turtą. Toki karai juos atbaidė nuo krikščionių mokslo. Jie nematė kitokios krikščionybės, kaip tik surištos su vergija. Todėl jie jautė degančią neapykantą krikščioniui kareiviui ir to mokslo apaštalams. O sau drąsos kovai už laisvę ir gimtąjį kraštą jie sėmėsi savo Ramovėse, garbindami savo prigimties dievus.4

Skaityti daugiau: AISČIAI IR BALTIJOS PAJŪRYS

Subkategorijos