PRANAŠYSTĖS, KARAI IR GYVENIMAS

Daugelio komunistinio fronto organizacijų bendrininkas, pastorius Reinhold Nieburh, kalbėdamas atidarant mokslo metus The Jewish Institute of Religion (40 West68th str., New York), pasakė kad “Marksizmas yra moderni žydų pranašystės forma.”

Įdomu stebėti kaip toji pranašystė vyksta gyvenime.

Renkant žinias netolimos praeities pasaulinio masto įvykių priežastims surasti, kartais labai svarbu panagrinėti veiksmus ir darbus labai įtakingų turtingų ir galingų valdžioje žmonių. Yra žinoma, kad ligi 1915 m. carų valdomoje Rusijoje, žydai galėjo gyventi tiktai Lietuvos, Lenkijos, Gudijos ir Ukrainos plote. Jiems buvo nustatyta riba “čerta jevrejskoj osedlosti” toliau kurios jiems nebuvo leista apsigyventi. Tik žydai milionieriai, pirmos gildijos pirkliai, gaudavo leidimą gyventi Maskvoje ir Peterburge. Kitiems žydams didžiausių žemių plote nebuvo leidžiama gyventi.

Bet, I pasaulinio karo metu, 1915m. tokią tvarką vienas galingas žmogus sugriovė. Ir delėi to žydai ir rusai skaudžiai nukentėjo. Bet, per tai žydai atsikeršijo rusams ir pasiekė savo tikslų. Tai buvo caro NikalojausII dėdė Nikolai Nikolajevič. Rusų armijoms vis pralaimint kautynes su vokiečiais, kovų frontas atsikėlė jau prie Nemuno ir Vyslos. Pafrontės gyventojai labai nerimavo, ypač miestų žydai, kurie tuomet buvo labai prielankūs vokiečiams. Jie dažnai nukentėdavo nuo pafrontėje laisvai bejodinėjančių kazokų. Daug rusų vyresniųjų karininkų, palikę pozicijose kareivius su jaunesniais karininkais, linksmindavosi miestų kavinėse ir restoranuose. Nuo tokio padrikumo labai nukentėdavo fronto reikalai. Gyventojai skundėsi vyriausybei.

Skaityti daugiau: PRANAŠYSTĖS, KARAI IR GYVENIMAS

Karys 1961m. 3-4 Turinys, metrika

 

Atgaivintas Jungtinėse Amerikos Valstybėse 1950 metais

Įsteigtas Lietuvoje 1919— Nepriklausomybės kovų— metais

PASAULIO LIETUVIŲ KARIŲ - VETERANŲ MĖNESINIS ŽURNALAS

Nr. 3 (1370)    KOVAS — MARCH    1961 

V. Stančikaitė — Vaidila ...  Viršelis

Nr. 4(1371)    BALANDIS - APRIL    1961 

Trakų pilis ... Viršelis

TURINYS

E. Čekienė — Nepriklausomybės sukakties minėjimų prasmė

A. Žygmantas — Indijos užkariautojai arijai

V. Mantvydas — Seniausi lietuvių pėdsakai Amerikoje

J. Baublys — Geležinkelių būrys Vilniaus kryptimi

V. Sirvydas — Senovės Lietuva II

L. B. B. — Gen. Vlasovo armija

Šaulė Tremtyje

V. Liulevičius — Užsienio lietuvių kariniai daliniai

TU MILŽINAS

Dr. J. Šliūpo paskutinis raštas

A. Novaitis — 1920 m. kareivių sukilimas

A. Valeška — Lietuvos kryžių kalnas (paveikslas)

A. Bernotas — Šutuvas, novelė

P. Dirkis — Praną Eimutį prisimenant

Poezija

Kronika, Veteranų veikla

Skaityti daugiau: Karys 1961m. 3-4 Turinys, metrika

Poezija

B. AUGINAS

Po tėviškės dangaus žvaigždėtom palapinėm
Girdžiu gimtųjų lygumų dainuojančią verdenę— 
Tenai mes auksaplaukiais piemenėliais gimėm, 
Mieguistas, verkiančias akis po klonį ganėm . . . 
Ir kažindienų vaikystės Piemenėlių Mišios 
Ar skardens vargonais, vėl pas mus sugrįš jos? 
Ak, norėtųsi vėliai dar nors vieną kartą 
Mintimis sustoti prie vaikystės vartų 
Ir tarytum paukštė nuplazdėt per sniegą— 
Kur Kalėdų tuliuos Tėviškėlė miega . . .

Skaityti daugiau: Poezija

NEPRIKLAUSOMYBĖS SUKAKTIES MINĖJIMŲ PRASMĖ

EMILIJA ČEKIENĖ

Lietuvi, amžiais būk didus, nes tavo

keliaskruvina kova.

Ir metai eis, žydės laukai prie kelio,

Ir kelsis vėl iš kraujo Lietuva!

Iš partizanų poezijos—

Tik tas užsitarnauja laisvę ir gyvenimą, kuris kasdien dėl jų kovoja, kadaise yra pasakęs J.W. Goethe.

Tik tuo keliu eidama ir mūsų tėvynė buvo išsikovojusi nepriklausomybę ir sulaukusi ištikimų draugų svetimųjų tarpe, kai per šimtą su viršum metų ji atkakliai veržėsi į laisvę.

Nekartosiu visiems gerai žinomos, daugelį metų užsitęsusios, Rusijos caro priespaudos Lietuvoj, kurios metu buvo žiauriai persekiojami lietuviai ir per 40-tį metų uždraustas mūsų gimtasis spausdintas žodis, kuris tačiau, dėka to mūsų didžiojo pirmojo knygnešio Valančiaus, nukreiptas spausdinti į Prūsus, jo paties daugumoj rašytas ir labai pavojingais, erškėčiuotais keliais slapta atgabentas, per tą 40-tį draudimo metų mūsų tautoje gyvai išsilaikė, kol tik išvydo šviesą, kol atgavom spaudos laisvę.

Tuo buvo įprasmintos visos mūsų garbingų knygnešių kovos, surištos su pavojum gyvybei gabenant knygas per sieną, o taip pat ir krašte jas platinant. Ką atliko kunigai, studentai, kaimiečiai, jauni ir seni Lietuvos sūnūs ir paprastos moterėlės, rodo, jog kritišku tautos laikotarpiu būti savo tautos herojum ar bent to siekti, nereikia talentų nei būti išrinktuoju, o tik reikia ryžto, tvirtos tautinės sąmonės ir patriotinės dvasios.

Lietuviai, norėdami to persekiojimo išvengti, traukėsi į užsienius, kūrė stiprias kolonijas, vėliau suvaidinusias didelį vaidmenį Lietuvos išvadavime ir nepriklausomybės atstatyme, kurios deklaracija buvo paskelbta 1918 metais, Vasario 16-tą dieną, Lietuvos sostinėje — Vilniuje.

Po trijų metų sunkių ir kruvinų kovų su bolševikais, bermontininkais ir lenkais, savanoriai, vieningai inteligentas ar žemės darbininkas, apgynė atkurtos valstybės teritoriją.

“Iš jų vieni laisvi sugrįžo, kitiems rankas pašovė,

Kitiems ant lygaus lauko mediniai kryžiai stovi”, anot poeto Miškinio.

Skaityti daugiau: NEPRIKLAUSOMYBĖS SUKAKTIES MINĖJIMŲ PRASMĖ

Subkategorijos