AUŠRININKO DR. JONO ŠLIŪPO PASKUTINIS RAŠTAS

AUŠRININKO DR. JONO ŠLIŪPO PASKUTINIS RAŠTAS, RAŠYTAS VIENĄ DIENĄ PRIEŠ JO MIRTĮ 1944 M. LAPKRIČIO 6 D. BERLYNE. ŠIS RAŠTAS TURĖJO BŪTI DR. J. Š. SKAITYTAS PER RADIJĄ Į AMERIKOS LIETUVIUS, BET MIRTIS JAU NEBELEIDO

KALBA DR. JONAS ŠLIŪPAS IŠ BERGENZO PALEI BODENO EŽERĄ, 1944 m., LAPKRIČIO

MĖNESIO 6 DIENĄ.

Sveiki, gyvi, broliai ir sesers-lietuviai Amerikoje.

Kaip matote, tarp šimtų tūkstančių tautiečių tapo ir man, nuo bolševikų iš tėvynės bėgant, atsidurti svetur, beja kaimyniškos Vokietijos prieglobstyje, nes su bolševikų proletariato diktatūra mums nepakeliui. Pas bolševikus ant rašto viskas dėstoma gražiai, žmoniškai — o dirbama apgaulingai, suktai ir žiauriai bei žvėriškai. Be abejonės Amerikoje Jūs esate jau tikrovėje susipažinę su bolševikų sukčiavimu ir prievartavimu, šeimų ardymu, nekaltų žmonių sušaudymu kaipo liaudies priešų ar buržujų ir augštyn iškėlimu visokių niekšų bei saldrų, nepažįstančių dorovės ir teisingumo. Dėl to tai mums, lietuviams tautiečiams, ir rūpi bolševikais nusikratyti, juos pravaryti iš Lietuvos ir savo tėvynę atkurti, jei galima dar gražesnę ir platesnę, sujungiant visą lietuvišką padermę Pabaltijy, neatsižiūrint į tai, kokia kas kalba šneka, ar kokią tikybą išpažįsta, jei tik jis būtų doras žmogus ir domėtus Baltų kultūrą kurti. Aš bent stoviu už labai plačią apykantą (toleranciją), už tautų brolybę ir laisvę, už gyventojų lygybę prieš įstatymus, už žmogaus savigarbą, darbingumą ir pasišventimą tautos ir žmonijos bendram labui. Bet tokiams mūsų tautos tikslui, kaip ir kitų tautų labiems užsimojimams, pastoja kelią žmogžudiškasai bolševizmas-alintojas net ir pačios rusų tautos, kur jis yra kilęs, — ir jis yra užsimojęs pavergti ne tiktai Europą, bet ir visą pasaulį. Tokį imperializmą turi pasaulis-išvengimui suiručių ir vergybavimo — ne tik pasmerkti bet ir jam ragus aplaužyti, nes kitaip esant karų ir badmečių kartojimasis niekuomet nepasibaigs, ir pasaulis, užuot klestėjęs palaima, pavirs tikru ir gyvu pragaru. Ir bendrai, slavų padermei-tautoms, tautelėms—išvengimui pavojų, ateičiai reikėtų suteikti laisvę smulkesniuose vienetuose, kaip va: didžiarusiai, mažarusiai (ukrainiečiai), gudai, lenkai, cechai, ir slovakai, chorvatai, serbai, bulgarai ir rumunai, kad per savitarpines varžytines jie pakiltų patys kultūroje ir paliktų kitas tautas ramybėje.

Jūsų užduotis, brangūs Amerikos lietuviai, dabartiniu atveju yra aiški. Mes, lietuviai, praeityje esame daug padirbėję mus apspiečiančių tautų labui ir pažangai ir tik neseniai mes nuoširdžiai tesusirūpinome patys savimi. Juk Amerikos lietuviai drąsiai kovojo dėl lietuviškos spaudos atgavimo iki 1904 m., jie steigė fondus rusiškų revoliucijų metais padėdami savo kenčiantiems patriotams namie; jie visomis jėgomis rėmė atstatymą Nepriklausomos Lietuvos po pirmosios pasaulinės karės; Amerikos lietuviai davinėjo pašalpas einantiems augštąjį mokslą lietuviams, kai rėmė Lietuvos atstatymą iš pelenų, ypačiai rūpindamiesi pakelti krašte ūkį, pramonę bei prekybą. Taip buvo netolimoje praeityje. O dabartiniu metu Lietuvą nuniokojo ir lietuvius po pasaulį išblaškė bolševizmo pabaisa, tad ir reikėtų padėti tremtiniams išginimo vargelį vargti, tautines (ar ir visos padarinės sujungimo) pastangas paremti ir papildyti, svetimus puolimus (lenkų ar bolševikų) atremti ir pasaulyje lietuvių (ir jų padermės) atlaisvinimą bei eilėn laisvųjų tautų atstatymą užtarauti ir piršti. Aš trokštu, kad po karės (kurios pabaiga dar nėra numatoma) žmonijos nusistatymai pakitėtų, ypačiai kad Machiavellizmo ir galios (Macht ist Recht) vietą užimtų etiniai pagrindai. Visus žemės gyventojus reikia traktuoti kaip žmones, kaip brolius ir seseris, pagal jų nuopelnus, su meile ir žmoniškumu, tuomet tik tebus galima sulaukti “Amžinosios” taikos, apie kurią jau galvojo mūsų Imanuelis Kantas. Ir vietoje šarvuotosios kumščios ar bolševizmo, kurio barbariškumu nenori tikėti tie, kurie nėra jo ragavę, arba pergyvenę, pasaulis susilauks naujų gentkarčių sveikesnių ir laimingesnių, realiau įvertinančių darbą ir žmogaus proto padarinius, ne taip kaip dabar: ką su vargu sukuriame bėgyje ilgų metų, tą suardome ar sunaikiname vienoje akimirkoje . .

Tegyvuoja taika ir tautų laisvė, tegyvuoja lietuviai besikaujantieji už savo tautos ir visos padermės gerovę, šviesą bei laisvę. Iki pasimatymo ir likite sveiki.