NAMŲ APYVOKOS DARBAI IR MES
Moters uždavinys— šeima ir namai. Tam ji dažnai ko ne visą savo gyvenimą pašvenčia. Vaikų auginimas, šeimos ir namų tinkama priežiūra daug laiko ir pastangų iš moters pareikalauja. Tam ji turi turėti pasiruošimą ir įgudimą, kuris ne taip jau lengvai pasiekiamas.
Jaunos mergaitės ištekėdamos mano, kad jos šeimininkavime puikiai nusimano. Tas savimi pasitikėjimas išplaukia iš to, kad jos tėvų namuose prisižiūrėjo arba pačios kai kuriuos darbus atliko. Tačiau vėliau dauguma pamato ir nuoširdžiai prisipažįsta, kad savistovaus šeimininkavimo pradžia buvo kur kas sunkesnė negu įsivaizdavo. Kiekvienas namų darbas susideda iš daugybės svarbesnių ir mažiau svarbių dalykų ir tik tinkamą darbo sistemą išsidirbus sugebama visus gerai ir greitai atlikti.
Tinkamiausios darbo sistemos sau išsidirbimas ir nuolatinis stengimasis visus namų apyvokos darbus atlikti greitai ir gerai turėtų būti visų šeimininkių svarbiausias uždavinys. To visos turime siekti!
Šeimininkaujant be plano ir įgudimo mes visą dieną būsime užimtos be nuotaikos, neturėsime laisvo laiko sau ne savo šeimos džiaugsmui. Tuos pačius darbus atliekant pagal išdirbtą sistemą užims tik dalį laiko, o likusį galėsime pašvęsti kitiems dalykams. Juk kiekviena iš mūsų kuo nors interesuojasi, nori ką pamatyti, laisvo laiko turėti visuomeniškam bei kitam mėgstamam darbui, daugiau poilsio turėti savo ir savo šeimos laimei.
Jei sistemos išdirbimas ir įgudimas darbe kiekvienai šeimininkei labai svarbus, tai tuo labiau jis svarbus toms, kurios dėl uždarbio visą dieną privalo palikti namus ir grįžę per trumpą laiką ir jau išeikvota energija turi dar visus namų apyvokos darbus atlikti.
Niekas taip “neišpumpuoja” energijos ir neprikankina kaip be plano ir neorganizuotas darbas, kai šeimininkė puldinėja nuo vieno darbo prie kito nei vieno gerai nepadarydama, jį neužbaigdama. Žinome, kad yra šeimininkių kurios amžinai paskendusios namų apyvokos darbuose, kurios niekam kitam laisvo laiko neturi, o taip pat yra tokių kurios tuos pačius darbus atlieka labai vikriai, švariai, atrodo, kad visi ją apsupantieji daiktai patys iš eilės į rankas ateina. Aišku, ne visoms vienodai tie darbai sekasi, ne visos vienodai šeimininkauti mėgstame, taip sakant ne visos “šeimininkėmis gimusios”, tačiau visvien šeimininkavimas lieka visų moterų pareiga. Ir todėl, juo mažiau namų darbai mus interesuoja, juo labiau kiti įdomaujantys dalykai traukia, tuo labiau svarbu pasiekti tokio šeimininkavime sumanumo ir vikrumo, kad kuo greičiau galėtume tuos darbus atlikti ir likusį laiką kam kitam pašvęsti. Tik pagal savo išdirbtą sistemą dirbant ir pasiektus rezultatus kasdien stebint pamatysime, kad namų apyvokos darbai nebebus tie kelią pastojantys nepereinami kalnai.
Skaityti daugiau: Šaulė tremtyje
Paminklo žuvuseims dėl Lietuvos Laisvės statymo aktas
“KARIO” DEŠIMTMEČIO ŠVENTĖ
Mūsų žurnalas KARYS šių metų Spalio 1 dieną gražiai paminėjo savo 10 metų gyvenimo Amerikoje sukaktuves. Vaišės įvyko Brooklyno Lietuvių Atletų Klubo svetainėje, kur be jokio klasės ar luomo skirtumo dalyvavo daug svečių. Visi dalyviai, nuo pulkininko ligi eilinio, nuo daktaro ligi savamokslio, nuo žilo plauko ligi kariuomenėje dar netarnavusio jaunuolio, darnioje vienybės dvasioje pagerbė savo valstybės tęstinumo simbolį, karišką žurnalą, išreikšdami jam geriausius linkėjimus.
Redaktorius Z. Raulinaitis savo įžanginiame žodyje išreiškė padėką visiems susirinkusiems ir tiems, kurie nors negalėjo vaišėse būti, bet savo darbais ir parama buvo žurnalui paslaugūs. Dėka buvusių Lietuvos karių solidarumo ir šviesios visuomenės prielankumo žurnalas galėjo atgyti šiame krašte ir tęsti savo tradicinį tautos jungimo darbą vis labiau stiprėdamas ir tvirtėdamas. Tarp kitko jis pažymėjo, kad nė viena mūsų kaimyninė tauta neturi tremtyje panašaus žurnalo, išskyrus lenkus, nors ir jų, Londone leidžiamas, KARIUI neprilygsta. Tas faktas ir teikė jėgų mūsų žurnalo leidėjams ir bičiuliams ištverti nepelningame darbe per 10 metų, o dabartinė komunizmo grėsmė sustiprina mūsų ryžtą tolimesniam laikui darbą tęsti.
Lietuvos konsulas L. Simutis po šiltų linkėjimų KARIUI savo kalboje pareiškė, kad žymus Amerikos pareigūnas mažumų spaudos sekimo reikalams buvęs nustebęs lietuvių spaudos gausumu ir gajumu šiame krašte. Jis tikįs, kad lietuviai, sugebėdami tiek spaudos išlaikyti, turi būti labai kultūringa tauta, o jų laikraštininkai turi gerai uždirbti. Jam buvę atsakyta, kad lietuviai, dar nuo anų rusų caro spaudos draudimo laikų, taip labai pamilo savo rašytą žodį, kaip ginklą už laisvę, tai ligi šių laikų savo spaudai dirbą ne dėl pelno bet iš idealizmo. Kur lietuvis, ten ir jo lietuviškas raštas. Amerikietis to nemokąs supras-
Sveikinimo kalbas pasakė PLE pirmininkas J. Šlepetys, VIENYBĖS redaktorius J. Tysliava, DIRVOS atstovas V. Rastenis ir kiti, o T. Pranciškus Giedgaudas, T. Pranciškonų spaustuvės vedėjas, Nenortas iš Hartford Conn. ir inžinierius Didžiulis iš Kolumbijos, prie savo šiltų sveikinimo žodžių prijungė ir po žymų vertybės popierį žurnalo sveikatai sustiprinti.
V. Alksninis buvo stalo maršalka, visų apeigų vedėjas ir savo įmantrių žodžiu valde visą vaišių nuotaiką. Buvo ir prasmingo jumoro, kai buvo įrodyta jog T. Pranciškaus Giedgaudo prosenolis prieš šimtmečius vedė šešiasdešimt žemaičių bajorų į Konstancą kryžiuočių skųsti, o dabar jis, anojo provaikaitis, čia tarp naujoviškų bajorų gali senolių pergalę prisiminti ir naujam skundui ryžtis, nes ne kryžiuotis, o maskolis, grasina mus vėl su visa Amerika palaidoti.
Laikas prabėgo kaip sapne, prie tradicinių ano meto kariškų dainų, prie plokštelėse užburtos muzikos garsų, sukeliančių jaunystės atgarsius iš to laiko, kada buvome jauni savo laisvoje jaunoje valstybėje, pasiryžę ją ginti ir mylėti, šokančios poros nenorėjo skirtis tokiame jaukiame pasimatyme, lyg bijodamos kad ateinančio dešimtmečio audros gal išblaškys jas vėl į visas puses. Skyrėmės tikėdami savo tėvynei laisvės, o KARIUI tenai tvirto žingsnio, aštraus kardo. Jaučiame, kad ir mūsų skaitytojai to pat linki ir tikisi. V. Jonikas
Žalgirio mūšio 550 m. sukakties vakaro Detroite vaidintojai. Iš k. į d.: rėžis. J. Pusdešris, V. Ogilvis, A. Gubilas, V. Čižauskaitė, K. Gricius ir “Ramovės" sk. p-kas plk. Šepetys.
Skaityti daugiau: Kronika
Gen. St. Dirmanto kalba pasakyta paminklą kovotojams atidengiant Čikagoje 1960 m. lapkričio 20 d.
NĖRA GERESNIO BŪDO ŽUVUSIEMS DĖL TAUTOS LAISVĖS PAGERBTI KAIP TĘSTI JŲ VESTĄ, BET NEBAIGTĄ, KOVĄ IKI LAIMĖJIMO
Ilgoji amžių praeitispagimdė dabartį.Štai stovime ties šiuo pašventintu paminklu. Dabartis,valanda po valandos, kuria ateitį.Praeitį pamirštame. Ją dengia šimtmečių ūkas. Dabarties težinome tik šią akimirką. Tolimesnioji ateitis ir šiame, mokslų išbujojimo amžiuje, mums mažai tik nuspėjama. Ją dengia nežinios migles ir rūkai.
Kaip paskiro asmens gyvenimo eiga nepareina vien tik nuo paties individo, taip ir tautos istorija. Daug nusveria aplinkybės. Bet KIEKVIENA TAUTOS KARTA yra ATSAKINGA UŽ TAUTOS ARTIMĄJĄ ATEITĮ. Dabartines kartos yra šventas uždavinys žūt-būt atlaikyt, ištverti lietuvybėje ir, laikui atėjus, nusikratyti svetimą ir žiaurią, tautos kūną ir dvasią žeidžiančią, okupaciją.
žuvusiems dėl Lietuvos laisvės paminklas Čikagoje. Prie mikrofono kalba L.V.S. RAMOVĖS Centro V-bos pirmininkas gen. S. Dirmantas.
Sąmoninga, kultūringa, ne tik šios dienos gyvenimu susirūpinusi bendruomenė, bent vieną dieną metuose skiria savo gynėjams-kovotojams prisiminti. Tą dieną pagerbiami karžygiai — didvyriai, kurie dėl savo tautos kovojo, kentėjo, net gyvybę paklojo. Taip daro laisvos, kovą laimėjusios tautos. Juo labiau jų pavyzdį turi sekti tautos laikinai nustojusios laisvės. Prie tokių, atkakliai pasiryžusių susigrąžinti laisvę tautų, neginčijamai priklauso ir senoji, garbinga ir ištverminga, lietuvių tauta. Ji jau senovėje, pačių priešų surašytose kronikose apibūdinta kaip “LAISVĘ MYLINTI ir SPRANDO NELENKIANTI”. Tas mus įpareigoja. Ir tikrai, lietuviai gi nerezignavo, protestavo ir protestuoja, priešinosi ir priešinasi. Jie besiruošią, aplinkybėms pasikeitus, vėl kaip ir 1919 metais stoti net ginklo kovon. Kovon dėl tikros ir pilnos laisvės, dėl atskiro valstybinio gyvenimo.
Skaityti daugiau: Kalba atidengiant paminklą Kovotojams
