Poezija

B. AUGINAS

Po tėviškės dangaus žvaigždėtom palapinėm
Girdžiu gimtųjų lygumų dainuojančią verdenę— 
Tenai mes auksaplaukiais piemenėliais gimėm, 
Mieguistas, verkiančias akis po klonį ganėm . . . 
Ir kažin— dienų vaikystės Piemenėlių Mišios 
Ar skardens vargonais, vėl pas mus sugrįš jos? 
Ak, norėtųsi vėliai dar nors vieną kartą 
Mintimis sustoti prie vaikystės vartų 
Ir tarytum paukštė nuplazdėt per sniegą— 
Kur Kalėdų tuliuos Tėviškėlė miega . . .

VINCAS JONIKAS

PERGALES BŪGNAI

SESEI PRŪSAITEI

 

Tavo siela iškankinta kaimynų
Ir akys pilnos ašarų gailių—
Tik Lietuva su tavimi daliuos
Paskutiniuoju duonos kąsneliu.

Daug amžių tau tikėjimai melavo,
Tačiau tiesa nedaloma, viena:
Tik per tave pasaulį nukariavo
Gražuolė ta, lietuviška daina!

Tavo širdies vis niekas nebrangino
Ir jos karštų gyvybės spindulių—
Tik Lietuva tavus vaikus augino,
Paguosdama meilingu žodeliu.

ATKASTA PASLAPTIS

Tenai, lietuviškai vadina
Upes, pakalnes ir mares.
Tie patys protai pagamino
Pilis gynybai patvarias.

Tenai toli, dar už Gumbinės,
Krauju atsišviečia rasa.
Tie patys gintarai dabina
Sesutės kaklą ir kasas.

Tenai lietuviai nuo ledyno,
Nuo tvano degino trakas.
Tie patys kaulai pro smėlyną
Mums tiesia tėviškas rankas.

BROLIŲ SEIMAS

 

Mes į seimą sueisim be vado,
Padabinto naujausios mados—
Mes ateisim, kai būsime radę
Sau burtažodį, vertą maldos.

Mes į seimą sueisim ne bartis—
Atsinešę minčių negerų—
Mes atjosim dainuoti ir arti,    
Pasikeisti gražių seserų.

Mes į seimą sueisim be ginklo,
Pajieškoti savų pagelbos—
Mes ateisim rimti prie paminklo
Prisiminti karalių kalbos.

DZŪKIJA

O, Dzūkija, mano numylėta,
šalis tamsos, šalis vargų, 
švelnaus vėjelio pučiami, 
tį tavo daugį dzirvonų.

Šalis, kur miegei garsūs vyrai
po supiltais augštais kalnais, 
kur iš didžių senovės girių 
nūnai paliko cik kelmai.

Keli cik ųžuolai siūbuoja
švelnaus vėjelio pučiami, 
ir darbus prodziedzių dainuoja, 
veikus iš miego keldami.

Lyg marių Vilnios būt sustengi,
kalnai— kalneliai tį visur 
Graži tį mėlyna padangė, 
kokios nerasiu aš kitur.

Pastaba:

Šitą eilėraštį “DZŪKIJA” skaitydavo įvairiomis progomis MSO lietuvių sargybų daliniuose tarnavęs dzūkas Aleksas Janavičius. Anot jo, šitą eilėraštį sukūrė Nepriklausomybės laikais, buvęs Kučiūnų klebonu Kunigas Galeckas.

 

J. Apyrubis