Šaulė Tremtyje

IŠNAUDOTINOS PROGOS TAUTOS MEILEI UGDYTI

EM. P.

Norint išgelbėti jaunąją kartą nuo ištautėjimo, tenka daugiau šiuo klausimu domėtis, jį vispusiškai nagrinėti, jieškant vis konkretesnių ir tikslesnių tam tikslui siekti priemonių. Vien tik Dievo valiai atsiduoti nepakanka, nes ir Dievas nori, kad žmogus veiktų, tada ir jis padės.

Šiandien tenka jau nugirsti, jog ištautėjimas neišvengiamas ir anksčiau ar vėliau jis vis-tiek ateis, atsieit kam dėti pastangas ir tiek daug rūpintis. Tai yra tik atsakomybės nusimetimas ir “rankų nusiplovimas.”

Turime juk labai daug gražių pavyzdžių, kaip čia gimę, augę ir net kelintos kartos lietuviai gražiai lietuviškai kalba, savo kraštą nuoširdžiai myli, dėl jo dirba ir kovoja už savo tautos teises. Kaip gražiai čia gimęs, augęs Jokūbas Stukas akcentuoja “Nesvarbu kur gimei, bet kuo gimei’’. Reikėtų tas šeimas labiau pažinti ir jų tėvų pasiklausti, kaip jie savo vaikus tokiais išaugino?

Reikia manyti, kad tie tėvai savo kraštą pirmiausiai patys labai mylėjo, jo ilgėjosi dėl jo sielojosi, kad jie savo tais išgyvenimais nuolat dalinosi su savo vaikais. Ta nuoširdi, nedirbtina tėvynės meilė užsiliepsnojo ir vaikų širdyse taip skaisčiai, kad ir jie pasiryžo dėl savo tautos dirbti ir kovoti. Gyvenimo geriausi auklėtojai tai ryškieji pavyzdžiai. Galime ir gražiai kalbėti, bet jei savo gyvenimu ir darbais tų žodžių neparemsimetuščia toji gražbylystė. Tik vieningai galvojanti ir prie savo krašto ir tautos idealų nuoširdžiai prisirišusi šeima gali išauklėti vaikus tikrais ir ryžtingais lietuviais.

Skaityti daugiau: Šaulė Tremtyje

UŽSIENIO LIETUVIŲ KARINIAI DALINIAI

VINCENTAS LIULEVIČIUS

KARINĖS AMERIKOS LIETUVIŲ ORGANIZACIJOS.

JAV lietuviai dar devynioliktajame amžiuje įsikūrė keletą šimtų draugijų. Kražių įvykių pajudinti šio krašto lietuviai pradėjo gyvai judėti savo tėvynės (Lietuvos) labui. Daugelis jų įkurtų organizacijų turėjo pašalpos tikslus. Kai kurios savo vardu ar įrašytų tikslų atžvilgiu buvo karinio pobūdžio. Jos turėjo įvairiausius vardus šventųjų ar mūsų tautos garsiųjų vyrų, būtent: Olgerdo Kareiviška Draugystė, Kareiviai Husarai Algirdo, Gvardija Karaliaus Vladislavo Jagėlos, Šv. Jugio Kareiviška Draugystė, Lietuvos Sargų Draugystė, Gvardija D. L.K. Vytauto Pirma Divizija Raitelių, Gvardija šv. Kazimiero Karalaičio (K. Gineitis: Amerika ir Amerikos lietuviai, 278 p.) Vytauto Did. Liet. kun. leib. gvardija (P. Ruseckas, red.: Pasaulio Lietuviai, 341 p.), Draugystė broliškos pašelpos po vardu švento Jurgio Kareivių (Tautos Praeitis, 1,2, 258 p.), Kareiviška, Tautiška ir Pašelpinė Draugystė Lietuvos Kareivių (Op. cit., 263 p.) ir t.t.

Kai kurios labai gražiai buvo užakcentavusios Lietuvos reikalus, pav., tik ką minėtos šv. Jurgio Kareivių draugijos (įkurtos 1905 m.) nariai prisiekdavo:    . .apsiimu ir prižadu. . . supagelba Dievo dėl Motinos mūsų Lietuvos nesigailėsiu ir kraują pralieti. . .” (Op. cit., 258 p.); arba Gvardija Pirmos Divizijos šv. Kazimiero Karalaičio (įkurta 1914 m., Čhicagoj, BrightonParke) sako:    Šita Gvardija užsideda dėlto,idant lavinti ir mokinti lietuvius ir žemaičius kareivystės, idant laike karės, už tėvynę nešti pagelbą Lietuvai su ginklu rankoje, idant parodyti svetimtaučiams narsumą šv. Kazimiero Karalaičio, kuris savo narsumu paminė visus Lietuvos ir Žemaitijos neprietelius po kojų (Op. cit., 266 p.). Jie ir lavinosi kariškai. “Kas antra nedėlia turi atbūti muštrą kareiviška lietuviškoje kalboje, per jenerola paskirtam laike” (Op. cit., 266 p.)

Skaityti daugiau: UŽSIENIO LIETUVIŲ KARINIAI DALINIAI

AUŠRININKO DR. JONO ŠLIŪPO PASKUTINIS RAŠTAS

AUŠRININKO DR. JONO ŠLIŪPO PASKUTINIS RAŠTAS, RAŠYTAS VIENĄ DIENĄ PRIEŠ JO MIRTĮ 1944 M. LAPKRIČIO 6 D. BERLYNE. ŠIS RAŠTAS TURĖJO BŪTI DR. J. Š. SKAITYTAS PER RADIJĄ Į AMERIKOS LIETUVIUS, BET MIRTIS JAU NEBELEIDO

KALBA DR. JONAS ŠLIŪPAS IŠ BERGENZO PALEI BODENO EŽERĄ, 1944 m., LAPKRIČIO

MĖNESIO 6 DIENĄ.

Sveiki, gyvi, broliai ir sesers-lietuviai Amerikoje.

Kaip matote, tarp šimtų tūkstančių tautiečių tapo ir man, nuo bolševikų iš tėvynės bėgant, atsidurti svetur, beja kaimyniškos Vokietijos prieglobstyje, nes su bolševikų proletariato diktatūra mums nepakeliui. Pas bolševikus ant rašto viskas dėstoma gražiai, žmoniškai — o dirbama apgaulingai, suktai ir žiauriai bei žvėriškai. Be abejonės Amerikoje Jūs esate jau tikrovėje susipažinę su bolševikų sukčiavimu ir prievartavimu, šeimų ardymu, nekaltų žmonių sušaudymu kaipo liaudies priešų ar buržujų ir augštyn iškėlimu visokių niekšų bei saldrų, nepažįstančių dorovės ir teisingumo. Dėl to tai mums, lietuviams tautiečiams, ir rūpi bolševikais nusikratyti, juos pravaryti iš Lietuvos ir savo tėvynę atkurti, jei galima dar gražesnę ir platesnę, sujungiant visą lietuvišką padermę Pabaltijy, neatsižiūrint į tai, kokia kas kalba šneka, ar kokią tikybą išpažįsta, jei tik jis būtų doras žmogus ir domėtus Baltų kultūrą kurti. Aš bent stoviu už labai plačią apykantą (toleranciją), už tautų brolybę ir laisvę, už gyventojų lygybę prieš įstatymus, už žmogaus savigarbą, darbingumą ir pasišventimą tautos ir žmonijos bendram labui. Bet tokiams mūsų tautos tikslui, kaip ir kitų tautų labiems užsimojimams, pastoja kelią žmogžudiškasai bolševizmas-alintojas net ir pačios rusų tautos, kur jis yra kilęs, — ir jis yra užsimojęs pavergti ne tiktai Europą, bet ir visą pasaulį. Tokį imperializmą turi pasaulis-išvengimui suiručių ir vergybavimo — ne tik pasmerkti bet ir jam ragus aplaužyti, nes kitaip esant karų ir badmečių kartojimasis niekuomet nepasibaigs, ir pasaulis, užuot klestėjęs palaima, pavirs tikru ir gyvu pragaru. Ir bendrai, slavų padermei-tautoms, tautelėms—išvengimui pavojų, ateičiai reikėtų suteikti laisvę smulkesniuose vienetuose, kaip va: didžiarusiai, mažarusiai (ukrainiečiai), gudai, lenkai, cechai, ir slovakai, chorvatai, serbai, bulgarai ir rumunai, kad per savitarpines varžytines jie pakiltų patys kultūroje ir paliktų kitas tautas ramybėje.

Skaityti daugiau: AUŠRININKO DR. JONO ŠLIŪPO PASKUTINIS RAŠTAS

TU MILŽINAS

Ben. Rutkūnas

Dr. Jonui Šliupui atminti

Naktis bežvaigždė ūkanota vargo šalį gobė
ir pavergtųjų skausmas aižo dangaus skliautą, 
o Tu nešei krūtinėj broliams šviesų meilės lobį, 
iš kapinynų budinai gyvenimui karalių tautą.

Su Basanavičium didžiuoju “Aušrą” ugniasparnę
paleidai skrist, ir šviest, ir laisvę krykšti -
ir dukteris ir sūnus būrei į šeimyną darnią, 
pamiršti liepęs barnį vakarykštį.

Tautos budrioji Sąžine, šviesusis Vyre,
tiesos galybe skrodęs juodą, tirštą naktį,— 
nuo Tavo smūgių pančiai priespaudos subiro, 
kovos žaibai apvainikavo aureole Tavo drąsią kaktą.

Skaityti daugiau: TU MILŽINAS

1920 METŲ KAREIVIŲ SUKILIMAS

A. NOVAITIS

Praėjo virš 40 metų, o tragiški mūsų kariuomenės sukilimo, įvykusio 1920 m. vasario 22-23 dienomis, įvykiai, išgyventi Augštojoje Panemunėje, vis dar gyvi mano atmintyje. Jais ir noriu pasidalinti su “Kario” skaitytojais.

Pulk. Petruitis savo atsiminimuose “Laisvę Ginant” mūsų kariuomenės būklę tuo laiku apibūdino šitaip: “Kariuomenė po ištisų metų kautynių labai pavargusi, algos keli mėnesiai jau negauna, maistas labai blogas, be jokios pakaitos .

Jei dar pridėsime šaltą žiemą, menkai sutvarkytas ir blogai šildomas kareivines, prastą kareivių aprangą — tai paveikslo spalvos dar labiau sutirštės.

Nenuostabu, kad mūsų priešai — bolševikai ir lenkai — bandė išnaudoti tą būklę ir sutrukdyti Lietuvos atsikūrimo eigą. Jų agentai kurstė kareivius prieš vadovybę, prieš Laikinąją Vyriausybę, kuri ruošėsi Steigiamajam Seimui, darė pastangas išgauti pripažinimą de jure. Priešai siekė sukelti krašte suirutę, sutrukdyti Lietuvos valstybės pripažinimą, pagaliau — užgrobti kraštą. Lenkai bandė 1919 metais padaryti perversmą. Jų sąmokslas laiku buvo užgniaužtas. Šį kartą perversmą ruošė bolševikai. Karinė vadovybė jautė kareivių varganą būklę ir augantį nepasitenkinimą, darė ką pajėgė, bet ūmai ne daug ką galėjo padaryti, nes neturėjo lėšų, krašte trūko maisto ir nebuvo kitų reikmenų.

Nepriklausomos Lietuvos karininkai niekad nesišalino nuo savo kareivių. Tuo metu buvo įpareigoti būti kareivinėse dar arčiau kareivių,

A. Panemunės šlaitai kareivinių rajone. Kuopa vyksta į lauko pratimus.

V. Maželio nuotr.

Skaityti daugiau: 1920 METŲ KAREIVIŲ SUKILIMAS

Subkategorijos