PASAULIO LIETUVIŲ KARIŲ MĖNESINIS ŽURNALAS
KOVOS ŽENKLAS
JIS YRA MŪSŲ TARPE
JUNGTINĖS TAUTOS IR LIETUVA
AMERIKOS BALSAS LIETUVOJE GIRDIMAS 6 KARTUS PER DIENĄ
MŪSŲ SANTYKIAI IR KOVOS SU LENKAIS
1920. XI. 19.
LIETUVIŲ TAUTINIŲ DALINIŲ ORGANIZAVIMOSI REIKALU
GINKLO IR DARBO KARIAI
LIETUVOS KARIUI
VISAME PASAULYJE
... Lyg būtume iš Marso :
Atominė energija ir jos panaudojimas
LIETUVOS SUKILĖLIAI PRIEŠ MASKOLIUS 1863 M.
KAI KOMUNISTAI UŽĖMĖ CHUANGĄ
REKRŪTŲ DIENOS
IŠ II JO PASAULINIO KARO DIENORAŠČIO
Paskutinis lapas
Redaguoja: kpt. Sim. Urbonas, Br. Aušrotas ir St. Butkus. Vyr. redaktorius kpt. Sim. Urbonas. Leidžia—leidykla KARYS. Prenumerata: metams 4 dol., pusm. —2,50 dol., atsk. nr. 45 c. Adresas: KARYS, 156 Steamboat Rd., Great Neck, N. Y. Spaudžia "AMERIKA”, 417 Grand St., Brooklyn, N. Y.
Žurnalo fotografinė kopija PDF 
Nr. 6 (1265)
1951 m. Balandžio-April mėn.
Įsteigtas 1919 m.
Skaityti daugiau: Karys 6 1951m. Turinys, metrika
BRONYS RAILA
Kiekviena civilizacijos gadynė turi savo vyraujantį ženklą. Turi jį ir kiekvienas istorijos amžius. Turi jį ir trumpesnieji laikotarpiai,—tokie trumpi, kaip dešimtmečiai. Civilizacijos, amžiaus ar dešimtmečio ženklas—tai jo gyvenimo vyraujantis ypatumas, jos ryškiausias dvasinių ir medžiaginių veiksmų rutuliojimosi bruožas, jo įnašas į žmonijos minties ar technikos lobyną, jo “likimas” . . .
Nuo neatmenamų laikų ir mes, lietuviai, esame išgyvenę įvairių ženklų laikotarpius. Esame “snaudę girių glūdumose”, pakilę ir įsteigę savaimingą valstybę, išplėtę jos ribas gal dešimtį kartų plačiau nei mūsų kamienas, sukūrę gerą teisinę santvarką federacijoje su kaimynais, paskui smukę ir sumenkę, vėliau ant savo žemdirbių tvirtų kojų vėl atsistoję, išryškinę ir sumoderninę savo seną kultūrą; galiausiai vėl sutriuškinti ir sugyvulėjusių kaimynų naikinami.
Aš nebūčiau linkęs manyti, kad tie laimės ar nelaimės ženklai mums būdavo iš šono duodami ar. tarsi kometos, pasirodydavo danguje. Be abejo, jie visuomet priklausydavo nuo ženklų, į kurių veikmę patekdavo Europa ir mūsų kaimynai. Tačiau jų skirtingą pobūdį lemdavo, savaimingą ženklą piešdavo, mūsų nuosavą likimą tvarkė mūsų pačių valia, ryžtas, smegenys ir širdis. Niekas to neišaiškins, arba galima šimteriopais būdais aiškinti, kodėl vienais laikotarpiais mūsų tauta parodydavo tokią valią, išmintį ir narsumą laisvai tvarkyti savo buitį ir žengti kūrybos keliu, o vėl kitais laikotarpiais tarsi priblėsdavo, pavargdavo, nebesusivokdama tarp apsirikimo, klaidos ir nusikaltimo.
Skaityti daugiau: KOVOS ŽENKLAS
A. MERKELIS
Balandžio 29 d. sukanka aštuoniolika metų, kai mirė kan. Juozas Tumas-Vaižgantas, žymiausias mūsų rašytojas, PRAGIEDRULIŲ autorius, vienas pačių veikliausių tautinio atgijimo ir nepriklausomos Lietuvos veikėjų. Vaižganto mirtį lietuvių tauta labai jautriai išgyveno. “Be Vaižganto — 1933 m. “Vaire” rašė prof. V. Mykolaitis — mūsų gyvenimas pasidarė tamsesnis, liūdnesnis ir, tarsi, net blogesnis, nes nėra to, kuris, taip jautriai reaguodamas į kiekviena gėrio pasireiškimą, skleidė aplink mus optimizmą, pasitikėjimą ir šviesą”, šiais žodžiais teisingiausiai nusakyta taurioji Vaižganto asmenybė ir šviesioji jo kūryba.
Vaižgantas išėjo į gyvenimą sunkiais ir tamsiais mūsų tautai laikais. Su “AUŠRA” atbudęs, jis stojo į tautos darbą ir per keturiasdešimt metų plačiai ir turiningai reiškės savo kūryba ir visuomenine veikla. Niauriais slogiosios caristinės Rusijos priespaudos laikais Vaižgantas mūsų tautos gyvenime buvo šviesusis pragiedrulis.
Aušrininkai daugiausia žavėjos mūsų tautos praeitimi, varpininkai, iš praeities nukreipę savo žvilgsnį į dabartį, kėlė aikštėn jos negeroves. Vaižgantas savo kūryba kėlė tai, kas jo gyvenamuoju metu mūsų tautoje buvo gražu ir didinga. Jis mūsų tautoje, žengiančioje iš vergijos į laisvę, ugdė pasitikėjimą savo jėgomis, giedrią nuotaiką, šviesią viltį, kad Lietuva susilauks geresnių ir laimingesnių laikų.
Skaityti daugiau: JIS YRA MŪSŲ TARPE
Dr. V. A. DAMBRAVA
Akredituotas korespondentas Jungtinėse Tautose
(Tęsinys iš 4-5 numerio)
1950 m. antroje spalio menesio pusėje Olandijos delegatas Dr. Van Keuven Goethart rado reikalo užsiminti Lietuvą. Kalbėdamas apie metinį sovietų “taikos patiekalą“ Jungtinėms Tautoms ir “sovietinės taikos simfonijas”, jis pripažino žodžius iš Sovietų delegacijos girdįs, tačiau jam vis trūkstą tikėjimo. Jis pasakė: Sovietų Sąjunga turinti jaustis tikrai nepatogiai, jei jos gerbėjai ir pasekėjai nieko geriau negali pasakyti ir parodyti, kaip tik išnykimą tokių valstybių, kaip Estija, LIETUVA ir Latvija... Šitokia sovietų “taikos meilė” niekam neįtikima”... Višinskis, kuris Sovietų Sąjungos vardu turėjo “garbės” priimti šiuos žodžius, ilgesnę Dr. Goethart kalbos dalį graužė pirštus...
Trečiojo komiteto pirmininkas ir vyriausias JT komisijonierius tremtinių (pabėgėlių) reikalams. Dr. Van Heuven Goethart posėdžio metu.
Graikijos ir SSSR atstovų dvikovė
Vėl po kokio mėnesio įvyko naujas kurijozas, kuris parodo draugišką Graikijos nusistatymą mūsų atžvilgiu. Visa tai įvyko “Ad Hoc" politiniame komitete. Sovietų delegatas Arutinian, besvarstant Eritrėjos klausimą, matyt, užsimiršęs, kad jis kalba ne tik savo satelitams, bet kartu ir laisvojo pasaulio tautoms, iškilmingai pareiškė:
“ Niekada žmonės pasaulyje nebus laisvi, jeigu jie pavergs vieni kitus”. Daugelis delegatu pradėjo šypsotis, o Graikijos atstovas Alexis Kyrou, gavęs žodi, ne mažiau iškilmingai, kiekvieną žodį pabrėždamas,
Skaityti daugiau: JUNGTINĖS TAUTOS IR LIETUVA
“Amerikos Balsas” savo praeitos savaitės lietuviškoje programoje pranešė, kad nuo balandžio 15 d. pakeičia savo bangas šiokia tvarka: devynioliktą valandą: 13 metrų, 16, 19, 25, 31, 41, 48, 49 ir vidutinio ilgio —251 m. banga: per BBC stotis: 19,25 ir 30 m. bangos; pusę antros: 48 ir 49 metru; trys penkiolika: 48, 49 ir 215 m.; pusę keturių: 48 ir ir 49 m.; pusę aštuonių: 25, 31, 41, 48 ir 49 m. bangos.
Taip pat praeitos savaitės programoje “Amerikos Balsas” kvietė klausytojus pasisakyti dėl programos turinio ir patarimus, pageidavimus jiems pasiųsti raštu.
Skaityti daugiau: AMERIKOS BALSAS LIETUVOJE GIRDIMAS 6 KARTUS PER DIENĄ
Paminklas žuvusiems ties Širvintais
Ats. brig. gen. ,gyd. V. Nagius-Nagevičius
1915 m. vokiečiams užėmus Vilnių, jame likę lenkų veikėjai iš vokiečių reikalavo Vilnių laikyti Lenkijos miestu.
Vokietijai 1916 m. paskelbus Lenkijos atstatymą, Lenkijos naujoji valstybės taryba pareikalavo prijungti Lietuvą prie Lenkijos. To paties iš Vokietijos kanclerio pareikalavo ir Vilniaus lenkai.
Vokiečiams 1918 m. žiemą iš Vilniaus išsikrausčius, per N. Metus Vilniuje sukilo lenkų legionininkai ir paskelbė generolą Veitką Lietuvos karo apskrities vadu, o generolą Mokrzeckj Vilniaus komendantu. Mūsų valdžia, negalėdama ginklu pasipriešinti, per M. Biržišką protestavo, o kar. Škirpa net iškėlė Gedimino kalne Lietuvos vėliavą. Netrukus lenkai užleido Vilnių bolševikams. Lietuviams kovojant su bolševikų antplūdžiu, lenkai, neskelbdami mums karo, užėmė pietinę ir rytinę Lietuvos dalį, kai kur ginkluotai susidurdami su mūsų daliniais.
Skaityti daugiau: MŪSŲ SANTYKIAI IR KOVOS SU LENKAIS
ŠIRVINTŲ KAUTYNIŲ KOMENTARAI
Z. ŠALKAUSKAS
“...Priešą iš fronto rišą mūsų daliniai neišplėtė pakankamos energijos”...
Prieš 30 metų, KARYS nr. 1, 1950.
Tai įvyko gal dėl to, kad:
7-to pešt. pulko II-as batalionas nuo 1920 m. rugsėjo mėn. galo visą laiką išbuvo pirmojoj linijoj, kai tuo tarpu [II-sis bat., bent nuo lapkričio mėn. pradžios — pulko rezerve, Širvintuose.
7/II lapkr. 17 d. nuo 7,30 iki 17 val. atlaikė smarkų lenkų puolimą Pory-Kiele riboje, 5 km į rytus nuo Širvintų. Čia tarpais šaudymas buvo toks smarkus, kaip kad ties Ryga 1917 m. rugsėjo mėn. pradžioje (I-jo Pas. karo eigoje).
7/II pradėjo trauktis nuo 17 val., jau sutemus. Wiesy-Degučiai riba buvo užimta tik lapkričio 18 d. temstant. Naktis iš 17 į 18-ją buvo labai tamsi, keliai pabiurę. Ryšio palaikymas asmeninio kontakto forma buvo sunkus. nors telefono ryšys tarp Il-ro bataliono štabo ir 7 pulko štabo ir veikė. Naktis iš 18 j 19-ją taip pat buvo tamsi, keliai nežmoniški. Laprikčio 19 d. 7/II persigrupavimas užtruko gan ilgai. Tą dieną gautos žinios apie bendrą fronto padėtį — buvo labai nepalankios.
7/II buvo nepilnos sudėties. Ketvirtosios kuopos buvo likęs tik vienas būrys.
Skaityti daugiau: 1920. XI. 19.
Sąjungos “Ramovė” Laikinoji Centro Valdyba lietuvių tautinių dalinių organizavimo klausimu parengė atitinkamą raštą ir 1950 metų lapkričio mėn. jį išsiuntinėjo Lietuvos laisvinimo vyriausiems organams bei paskiriems kompetetingiems šiame reikale asmenims, atsiklausdama jų nuomonės. Iš visų gautų atsakymų paaiškėjo, kad tokių dalinių steigimas neabejotinai turėtų didelės reikšmės mūsų dabartinėje Lietuvos laisvinimo kovoje. Malonu pastebėti, kad vyriausi Lietuvos laisvinimo veiksniai šiuo svarbiu klausimu domisi ir rūpinasi.
“Ramovės” Laik. Centro Valdyba yra nusistatymo, kad tautinių dalinių steigimo reikalas yra politinės reikšmės klausimas. Todėl: kada, kur ir kaip jų steigimas bus vykdomas, priklauso mūsų vadovaujantiems politiniams veiksniams. Centro Valdyba, iškeldama šį klausimą, norėjo atkreipti mūsų vadovaujamų politinių veiksnių reikiamą dėmesį. Sąjunga “Ramovė” įsijungia prie tos idėjos praktiško realizavimo. Pasaulio įvykiai taip rutuliuojasi, kad JAV ir kitų Vakarų Europos kraštų vyriausybės pačios tuo .klausimu susirūpins, jei savo laiku ir tinkama forma į tai bus atkreiptas jų dėmesys ir politinė situacija to reikalaus. “Ramovės” Laik. Centro Valdyba lietuvių tautinių dalinių organizavimo klausimu ir toliau bendradarbiauja bei laiko ryšį su Lietuvos laisvinimo vyriausiais organais, su kompetetingomis tuo reikalu žinybomis ir paskirais asmenimis.
SĄJUNGOS “RAMOVĖ” LAIK. CENTRO VALDYBA
Skaityti daugiau: LIETUVIŲ TAUTINIŲ DALINIŲ ORGANIZAVIMOSI REIKALU
RAPOLAS KRUČAS
Amerikos lietuvis, JAV armijos karys abiejuose pasauliniuose karuose
JAV AVIACIJOS PIRMŪNAS LIETUVIS
Rapolas Kručas Pirmajam pasauliniam kare tarnavo JAV Karo Aviacijos Foto skyriuje, kuriame buvo dalinio viršininku. Atrodo, kad tai buvo vienintelis lietuvis fotografas-lakūnas. Tais laikais būti lakūnu buvo retenybe. Lietuvių priaugusio jaunimo tuomet labai mažai tebuvo, o ateiviui patekti į tuolaikinę aviaciją buvo labai maža galimybių.
Po karo, 1920 metų pradžioje R. Kručas buvo nuvykęs į Lietuva biznio reikalais. Tais laikais esant Lietuvai pavojuje iš lenkų pusės, jam teko su Lietuvos šauliais dalyvauti lietuvių-lenkų susirėmimuose ir buvo pakliuvęs lenkams į nelaisvę. Kaip Amerikos pilietis, iš nelaisvės netrukus buvo paleistas. Už nuopelnus buvo apdovanotas Saulių žvaigžde.
Antrame pasauliniame kare įstojo į JAV Pakrančių Sargybą kaip rezervistas, atlikdamas karinę prievole vidaus vandenyse iki karo pabaigos. Dabar gyvena Maspeth, L. L, N. Y. Dirba nuosavoj Foto studijoje.
KAIP AŠ GYVENU JAV ARMIJOJE
Mes čia keliamės 15 min. prieš šešias. Visa darome greičiausiu tempu, vos spėji apsirengti ir lovą pasikloti.
Tai būna lyg ir patikrinimas. Prausiamės vėliau. Pusryčiai apie 7 val. Drausmė čia griežta. Drabužių davė nemažai ir dar duos. Smulkias reikmenis: muilą, pastą, skutimosi įrankius perkamės patys, tik čia viskas pigiau.
Skaityti daugiau: GINKLO IR DARBO KARIAI
JONAS MINELGA
Seniai, seniai, prieš daugel metų,
Mačiau tave, narsus kary.
Žygiavo jūsų žvalios gretos
Kaune, Alytuj, pamary.
Buvai Gaižiūnų poligone, —
Drebėjo kalvos ir šilai,
Kada nakties šešėlių fone
Ugnim į “priešą” prabilai.
Skaityti daugiau: LIETUVOS KARIUI
LEGIONIERIŲ VEIKLA HARTFORDE, CONN.
Amerikos Lietuvių Legiono Hartfordo Frederick’o Sabonio 7-sis Postas, vadovaujamas energingo vado, 31-jo Pasaulinio karo veterano Vinco Morkaus, pasižymi energinga veikla. Kas menesį vykdomi Posto susirinkimai. Dalis narių turi gražias uniformas, o dabar Postas yra pasiryžęs visiems legionieriams įtaisyti uniformines kepures-pilotes. Visuose Hartfordo paraduose Posto legionieriai dalyvauja uniformuoti, nešini Lietuvos ir Amerikos vėliavomis.
Pastas yra apjungęs I-jo ir II-jo Pasauliniu karų dalyvius, o dabar gausiai prisidėjo ir buvę Lietuvos Kariuomenės kariai tremtiniai. Gražiai
Trys lietuviai angliakasiai, prie savo gyvenamojo bloko darbininkų bendrabutyje, Australijoje.
paminėta Laprikčio 23-oji ir dalyvauta iškilmingame Vasario 16-sios minėjime.
Skaityti daugiau: VISAME PASAULYJE
Lietuvių tremtinių jaunimo grupė, filmuojama N. Zelandijos savaitinei kino apžvalgai.
NAUJOSIOS ZELANDIJOS PADANGĖJE
VL. PROCUTA
1949 m. antrojoj pusėje, su pirmuoju tremtinių (DP) transportu, iš Vokietijos ir Austrijos į N. Zelandija atvyko 180 lietuvių. Po ilgos, sarginančios ir nekaip prižiūrimos keliones, mes čia buvome gerai ir nuoširdžiai sutikti. N. Zelandiečiams buvome didžiausia sensacija. Lyg būtume iš Marso atvykę, žmonės vien apie tai tekalbėjo, laikraščiai daugiausia apie DP terašė.
Iš Wellingtono uosto buvome nuvežti į Pahiatua stovykla, kurioje išbuvome net apie 4 mėn. Čia DP buvome nauja pramoga zelandiečiams. Jie mus filmavo, fotografavo, vežiojo po apylinkes. Per radijo stotis buvo transliuojami tremtinių pašnekesiai, dainos, jų skundai ir džiaugsmai. Tremtiniai gi atsilygindami — koncertavo, šoko, pasakas pasakojo, sportavo ir mokėsi anglų kalbos. Stovykloje buvome gerai prižiūrimi ir maitinami.
Skaityti daugiau: ... Lyg būtume iš Marso :
DR. INŽ. JUOZAS VĖBRA
I. Atomo struktūra ir jo vidinė energija
Jau senovės graikų gamtininkai ir filosofai galvojo, kad medžiagas smulkinimui turi būti riba. Šia idėją aiškiau ir tiksliau apibūdino Demokritas iš Abderos, gyvenęs 5-ajame šimtmety prieš Kristų. Smulkiausius įmanomus medžiagos grūdelius jis pavadino atomais, kas graikų kalboj reiškia “nedalomi”. Jau tuo metu Demokritas teigė, kad įvairiose medžiagose atomai yra įvairiai išsidėstę, be to, jie skiriasi savo dydžiu, svoriu ir pavidalu: vandens atomai jam atrodė apvalūs ir švelnūs, metalų gi šakoti, šiurkštūs (dėl to taip tvirtai viens prie kito laikosi), o rūgščiu atomai padengti kabliukais, kuriais jie prikimba prie odos ir ja sužeidžia. Kaip matome, Demokrito atominė teorija buvo vaizdi ir gana logiška. Aristotelis (384-322 m. pr. Kr.). Demokrito pažiūras į medžiagos struktūrą labai aštriai kritikavo, tačiau nieko priimtinesnio nepasiūlė.
Viduramžiais, suvaržius žmogui galvojimo laisvę, atomo idėja nebuvo gyviau diskutuojama. Viduramžių alchimikai, pataikaudami to meto valdovams, siekė grynai praktiškų dalykų: paprastuosius metalus paversti auksu arba auksą paversti "geriamu”, tikėdamiesi, kad "geriamasis auksas" pagydys žmogų nuo visų negalavimų, net nuo senatvės. Demokrito nedalomas ir nekintamas atomas su alchimikų idealais nesiderino, tad natūralu, kad jie jo nemėgo: naujoms gi filosofinėms teorijoms kurti laikai buvo nepalankūs.
Skaityti daugiau: Atominė energija ir jos panaudojimas
ST. TAMULAITIS
(Du fragmentai iš apysakos “Tėvų Keliais”)
Netrukus namuko stogas užsidegė. Nuo jo ugnis persimetė ant pačio bravoro ir šalia esančios mažos pašiūraitės. Liepsnos pasismagindamos kilo ilgais liežuviais aukštyn, plėtėsi į šonus, žaidė vakaro tamsoje. Išsklaidytieji rusai pamažu atsikvotėjo, susitvarkė ir, nedrįsdami mestis atakon, iš pasalų šaudė į puikiai nušviestus taikinius. Padėtis tolydžio sunkėjo.
— Ponaiti, a, ponaiti!... — pribėgęs šaukė Radavičia. — Duris, skubėkime duris!... Dabar tai tikrai jiems pražūtis.
Netardami daugiau nė žodžio, juodu griebė kirvius ir prišokę ėmė daužti spynas. Drąsų pavyzdį greit pasekė Mykoliukas ir dar du bajorai, turėję kalinių tarpe savo artimųjų. Į juos tebešaudė; kulkos švilpė vis dažniau ir vis tiksliau. Vienas bajoras, pataikintas pečiuosna, krito negyvas, o Gaidelį sužeidė į ranką. Radavičia, ligšiol galingais smūgiais kapojęs užraktus, staiga nuleido kirvį ir, čiuptelėjęs už juosmens, sodriai nusikeikė:
— Ak, tu rupūže!.. Patropijo jau ir man!... Na, ar ne prakeiktas burliokas, ką?...
Sunkiai ir didelėmis pastangomis jie pravėrė pirmąsias duris, bet už jų stovėjo tokios pat antrosios.
Skaityti daugiau: LIETUVOS SUKILĖLIAI PRIEŠ MASKOLIUS 1863 M.
ARTHUR GOODFRIEND
Šio rašinio autorius anksčiau yra turėjęs glaudžių ryšių su Kinijos Ekonominio Bendradarbiavimo Administracija. Be to, jis yra parašęs garsią knygą “Jeigu jūs būtumėt gimę Rusijoje." Šiuo metu ARTHUR GOODFRIEND dirba JAV užsienio reikalų ministerijoj, techniškuoju žinovu Tolimuosiuose Rytuose.
Rašinyje nušviesti faktai yra nuodugniai patikrinti užs. reikalų min-jos pareigūnų. Tai yra geriausias įrodymas, kaip “lauktieji raudonieji išlaisvintojai” šiame Kinijos kaime palaipsniui įvedė “neturtingųjų valdžia”, pasidarydami kruvinais teroristais. Tai vienas ryškiausių komunistinio imperializmo būdų, kaip ši sistema įsistiprina, užėmusi jėga bet kurią šalį.
Šis rašinys yra leistas pateikti KARIO skaitytojams READER’S DIGEST redakcijos maloniu sutikimu. Vertėjas
Chang Pao-Fu, stambus, plataus veido 30 metų kinietis kaip tik atvyko į Kantoną, sukoręs pėsčiomis apie 600 mylių, iš Hankow—dabar komunistų valdomos šiaurinės Kinijos. Atrodo, kad patyrimas jį labai užgrūdino. Jo balti marškiniai ir kelnės buvo švarūs ir tvarkingi. Neatrodė, kad jis būtų pabėgėlis, pasirengęs išdėstyti savo išgyvenimus komunistų užimtose srityse.
Jis yra buvęs mokytojas aukšt. ūkio mokykloje, Chang Chia Chuang vietovėje, Honano provincijoje. Jis buvo kiaulių ūkio, bet ne politikos, žinovas. Jis gyveno 150 šeimų ūkininkų kaime, kokių yra tūkstančiai Kinijoje. Dauguma šio 900 žmonių kaimo gyventojų—buvo kraujo giminės. Ištisais šimtmečiais šio kaimo šeimos bendrai ir sunkiai dirbo... karams, mokesčiams, netvarkai, negaudamos už tai didesnio uždarbio, kaip tik pakankamai soros, žalių pupų ir pupų varškės, kad šiaip taip patenkintų alkio kirminą. Šis išsimaitinimo rūpestis nedavė jiems laiko “žaisti politika.” Tarp 1947 m. viduvasario ir 1948 m. kovo mėn. pilietinis karas liepsnojo šioje provincijoje. Chuang nacionalistus ir komunistus keitė net penketą kartų. Viena 1948 m. kovo mėn. naktį komunistai vėl užėmė kaimą. Rytą kaime jau nebebuvo centrinės vyriausybės atstovų ir jos mažos įgulos. Naujieji—buvo apsirengę geltonomis medvilninėmis uniformomis, kojos ligi kelių buvo apsuktos bintais. Jie buvo ginkluoti granatomis, japonų ir amerikiečių šautuvais. Jų jėgos kaime buvo tokios žymios, jog kiekvienas ūkininkas jautė, kad jie čia liks visą laiką. Jie tučtuojau užgrobė buv. vyriausybės aruodus, pripildytus kviečių, soros ir pupų. Tai buvo kaimo gyventojų mokesčiai už praėjusių metų derlių. O taip pat išvalė visus turtingesnių ūkininkų svirnus. Kariuomenei buvo atskirta 80% visų konfiskuotų javų.
Skaityti daugiau: KAI KOMUNISTAI UŽĖMĖ CHUANGĄ
A. MAŽIULIS
Šimtamečiai senukai, pasakodami apie baudžiavos dienas ir plakimus, visuomet prisimena ir rekrūtų siaubą, kas šiandieną jau daugeliui grynomis pasakomis išvirto. Anuo metu rekrūtinė karo tarnyba paprastai tęsdavosi 25 metus, ir namo sugrįždavo jau išvargęs senukas, kurio visa dalis buvo “saldacka desintina” kokio nors kaimo galulaukėse ir vienas kitas rublis, kurį reikėdavo parsinešti iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių ar Ukmergės....
Rekrūtams seniau atiduodavo pats dvaro ponas. Nepatikdavo kuris nors darbininkas, įsakydavo gerai išlupti, o paskui dar užrašydavo rekrūtuosna. Jauni vyrai seniau kiekviena rudenį pradėdavo slapstytis, nes niekas nežinojo, kuris iš jų bus atiduotas, t. y. iš dvaro siųstųjų vyrų paimtas ir išvežtas. Sugauta rekrūtą paprastai įmesdavo į dvaro rūsį arba įdėdavo jo kojas į tam tikra kaladę. Prie tokio surakinto jaunuolio dar pastatydavo ir sargybas iš tų pačių kaimo vyrų. Jei rekrūtas iš jų pabėgdavo, tai juos pačius pabėgusio vieton atiduodavo. Dvarui reikėdavę atiduoti tik nustatytas skaičius vyrų, bet visiškai buvę nesvarbu, kokie tai vyrai: kreivi, raiši ar kuproti. Todėl rudeniais ir slapstydavo visi jauni vyrai, kurie maždaug tiktų šiai baisiai tarnybai.
Skaityti daugiau: REKRŪTŲ DIENOS
VLADAS RAMOJUS
(Atsiminimai iš kovų 1944 m. vasarą)
Smūgis, suduotas mūsų daliniui Joniškėlyje, palaužė mus fiziškai, bet dvasioje tokie pat tvirti, kaip buvome. Ginklo draugų pralietas kraujas dar labiau įpareigojo kovoti. Kur gali būti priešas, orientavomes iš girdimu kautynių garsų ir dūmų, nutįsusių giedrioje erdvėje. Atsilpalaidavusieji iš Joniškėlio kautynių skubėjom į Linkuvą, kuria pasiekėm be ypatingesnių nuotykių.
Miestelis buvo ištuštėjęs, tik patamsių gaivalai kaišiojo galvas iš skersgatvių. Traukėmės toliau į vakarus, kol tarp Linkuvos ir Pašvitinio susitelkė didesnė dalis dalinio vyrų ir vadovybė. Valandėlę atsikvėpus ir pasitarus, ryžtasi pasiekti Žagarės apylinkes, kad liktume anapus strateginiai svarbaus Šiaulių-Joniškio-Mintaujos plento, atokiau nuo didesnių vienų ir kitų jėgų. Paskutinieji žygiai ir kautynės buvo tiek visus išvarginusios, kad pėsti jau nebepajėgėm toliau žygiuoti, o pastočių bebuvo likę tik kelios, ir tose buvo pakrauti tik šaudmenys, sužeistieji. Teko prašytis vietinių ūkininkų malonės.
Skaityti daugiau: IŠ II JO PASAULINIO KARO DIENORAŠČIO
Mielas Kapitone,
jau gavau du KARIO numerius ir nežinau, kaip jais atsidžiaugti, kaip Juims atsidėkoti. Skaitau ir pats sau netikiu, kad vėl KARĮ skaitau... Jis buvo mano geriausias draugas mokyklos suole, kariuomenėje ir fronto bunkeriuose. Dabar jis mane surado t ame tolimam pasaulio užkampyje, po Pietų Kryžiumi, palmių, kengūrų ir juodųjų gulbių žemėje.
Geriausios sėkmės linkiu KARIUI ir visuomet nekantriai jo lauku. Pasimatysime laisvoje Tėvynėje.
Jūsų Juozas.
Yallourn, Australia,
Gerb. p. Redaktoriau,
...Linkiu KARIUI geriausios sėkmės. Tegul nelieka nė vieno gero lietuvio, kuris neužsiprenumeruotų šio žurnalo. Linkiu, kad kuo greičiau mes su KARIU grįžtume į savo mylimą Tėvynę Lietuvą.
Ištvermės! J. Jurgutis
Montreal, Canada
Skaityti daugiau: Paskutinis lapas
