LIETUVOS KARIO DEKLARACIJA
Buvusios Lietuvos kariuomenės karys, susikaupęs lapkričio 23 dieną, šiais 1966 Visagalio ir 25-siais Tautos sukilimo metais, maldauja Visagalio laisvės savo pavergtai Tėvynei Lietuvai, skelbdamas viso pasaulio lietuviams šią deklaraciją: Esu gyvas liudininkas 25 metų lietuvių tautos Kryžiaus kelio. Šis kelias nuklotas Lietuvos kryžių griuvėsiais ir Rūpintojėlių skeveldromis. Lietuva pavergta, nors dar visai nesunaikyta, ir vis kankinama. Jokia jėga niekad neišplėš iš lietuvio širdies meilės savajai Tėvynei. Kreipiuosi į kiekvieną lietuvį:
1. Didžiuojuosi būdamas garbingos ir nemirštančios lietuvių tautos vaikas ir buvęs Jos karys. Galybių Visagalis leido tapti lietuviu ir įspaudė mano širdin lietuvybės ženklą. Tėvynės meilė yra atspindys dieviškosios meilės. Su didele pagarba lenkiu galvą prieš savo brolių, Sibiro ir kalėjimų kankinių, karių ir partizanų, tėvų ir motinų kapus. Kviečiu visus lietuvių tautos vaikus į besąlyginę kovą už pavergtosios Lietuvos laisvę.
2. Tenelieka nė vienos progos neišnaudotos kovai prieš lietuvių tautos didžiausią priešą— bolševikinį komunizmą.
3. Tenebūna nė vienos valstybės ir tautos, kuri nežinotų apie Lietuvos kančias ir Jos kovą už laisvę.
4. Tenelieka nė vieno lietuvio vaiko, kuris nesimelstų savo protėvių kalba.
5. Tenelieka nė vieno lietuvio, kurio širdis neatsivertų pavergtųjų brolių ir sesių kančiai ir kurio rankos nedirbtų jų laisvei.
Kario širdis atvira visiems broliams ir sesėms lietuviams, mano kelias aiškus, mano pasiryžimas tvirtas, nes mano tikslas ne tik ryškus, bet ir šventas: Laisva Lietuva!
Povilas Dirkis
