Lietuviai Kariai Laisvajame Pasaulyje

—    Kpt. R. Aleksiūnas iš P. Vietnamo nuoširdžiai dėkoja lietuviams skautams, Lituanikos ir Vytauto Didžiojo draugovėms. N. Metų proga skautai jam pasiuntė sveikinimus. Jis labai džiaugėsi, kad lietuviai nepamiršo jo tolimame fronte. Jis taip pat padėkojo amerikiečių visuomenei per S. Herald Čikagoje.

—    Lietuvis karys Augustinas, bekovodamas su komunistais žuvo sausio mėnesį Pietų Vietname; buvo kilęs iš Maspeth, N.Y.

—    PFc. W. A. Zelnis, kuris kovoja Pietų Vietname, US Army 18th Engineer brigadoje, dėkoja Čikagos visuomenei už siuntinius.

—    Maršalas Zolpis,kuris tarnauja marinų korpe, sausio 29 d. išskrido iš Kalifornijos į Okinawą. Jo gimtinė yra Čikaga.

—    Richardas Vitkus, baigęs karinę akademiją, įgijęs Wisconsino universitete laipsnį, ištarnavo du metu JAV laivyne. Pastaruoju metu Michigan un-te įgijo teisių daktaratą.

—    Plk. Vladas Grudzinskas, tik praėjusią vasarą atvykęs iš okup. Lietuvos, pasakė kalbą Illinois lietuvių gydytojų surengtame Vasario 16 minėjime. Jo žodžiai buvo labai įdomūs, paremti gyvais faktais.

—    Kariai B. Banaitis, A. Griauzdė ir V. Kurapka tarnauja JAV kariuomenėje. V. Kurapka šiuo metu kovoja P. Vietname, netrukus žada grįžti į namus.

—    Plk. Karolis Dobulevičius, veiklus Čikagos ramovėnas, išvyko į ligoninę operacijai.

—    Faustinas Švenčionis, baigęs Argentinoj karo akademiją, buvo pakviestas joje profesoriauti. Naujų Metų proga jis buvo pakeltas į kapitono laipsnį.

—Seržantas Matas Zujusbuvo parvykęs pas tėvelius atostogų ir sausio 20 d. vėl grįžo į armiją, kurioje tarnauja jau nuo 1946 metų.

   Kpt. Richardas Karas-Karašauskas iš Pensilvanijos, dabar tarnauja medicinos dalinyje Pietų Korėjoje.

—    Kpt. C. Globis, gyv. Fairfield, Kalifornijoje, tarnauja JAV kariuomenėje, Pietų Vietname.

—    Pietų Vietname, kaip matome, yra nemažas skaičius lietuvių, iš jų jau keletas žuvę. Kai kurie laiškuose rašo, kad dieną ir naktį turi būti su ginklais rankose, nes iš pasalų priešas yra daug pavojingesnis. Susirašinėkime su savo kariais; jiems tas suteiks džiaugsmo; siųskime ir ‘Karį’ jiems į frontą.

—    Čikagos birutininkės, daugiausia p. Babickienės rūpesčiu, susiriša su lietuviais kariais P. Vietname. Jos yra gavę atsakymų ir padėkos laiškų. Miela, kad ir šaulės, paragintos E. Petrauskaitės, susirūpino savo nariais ir kariais JAV armijoje. Ramovės skyriai, šauliai ir birutininkės — kvieskime savo karius į savo tarpą, kai jie atvyksta atostogų. Tegu jie papasakoja savo išgyvenimus, kartu pabendrauja, o vėliau, jie grįžę, stos į mūsų visuomeninę veiklą. Atjauskime savo brolius karius, nežiūrint kur jie bebūtų.

Skaityti daugiau: Lietuviai Kariai Laisvajame Pasaulyje

Lietuvos kariuomenė — tautos mokykla

Pasibaigus Nepriklausomybės kovoms ir prasidėjus normalesniam taikos meto gyvenimui vis daugiau buvo kreipiamas dėmesys, kad karių viršininkai gerai mokėtų lietuvių kalbą., pažintų krašto geografiją ir istoriją, kad kiekvienu atveju galėtų savo eiliniams kariams būti pavyzdžiu ir juos auklėti ir šviesti. Buvo įsakyta visiems karininkams, karo valdininkams ir karo gydytojams, kurie nebuvo baigę lietuviškų gimnazijų, laikyti lietuvių kalbos, istorijos ir geografijos egzaminus iš gimnazijos kurso. Tas rodo, kad buvo stengiamasi paruošti karius-viršininkus lietuviškoje dvasioje.

Prieš Did. karą caro valdomoje Lietuvoje nebuvo užtektinai mokyklų ir privalomo pradžios mokslo, tat ir tada Lietuvoje buvo didelis beraščių ar mažaraščių nuošimtis, kurie tik savo pavardę sugebėjo pasirašyti. Mūsų kariuomenė ypač pajuto beraščių padidėjimą, kai buvo pašaukti atlikti karinę prievolę jaunuoliai I Pasaulinio karo metu ir pirmaisiais nepriklausomybės metais buvę mokyklinio amžiaus. Pav. net 1939 m. pavasario šaukimo vyrų netoli 4% buvo visiškų beraščių, dalis tik šiaip taip mokančių paskaityti ir parašyti, bet nelankiusių jokios mokyklos, o netoli 40%, nors ir buvo lankę pradžios mokyklą, bet buvo pamiršę ką ir kiek buvo išmokę.

Kariuomenei perėjus į taikos meto sąlygas, atsirado galimybė pačią kariuomenę padaryti ne tik krašto gynimo jėga, bet kartu ir didele tautos mokykla.

Karts nuo karto tenka nugirsti ir spaudoje skaityti apie brangiai kaštavusią mūsų kariuomenę. Tiesa, tie balsai, matomai laiko veikiami, vis mažėja, bet ir dabar dar mūsų “pacifistai”, ypač kairiojo sparno, gero žodžio mūsų kariui neturi. (Keno pavėsy jie augo?)

Skaityti daugiau: Lietuvos kariuomenė — tautos mokykla

Kronika

Nepriklausomybės šventė Vasario 16 gimnazijoje

P. Gudelis

PLB Vokietijos krašto valdyba Lietuvos nepriklausomybės minėjimą, surengė gana kukliai savo būstinėje Huettenfelde. Daug metų tie minėjimai būdavo rengiami įvairiuose miestuose, kur talpiose salėse dalyvaudavo daugiau kaip 1000 asmenų. Šiemet tos praktikos buvo atsisakyta sąryšyje su Jaunuomenės metais. Reikia atminti, kad Vasario 16 gimnazija yra vienintelis lietuvių jaunimo židinys Vokietijoje. Todėl nepriklausomybės šventę buvo nusistatyta rengti jos patalpose. Be to, Vasario 16 gimnazija minėjo savo krikšto 15 metų sukaktį. Ji įsteigta 1950 m., bet 1951 metais, Nepriklausomybės šventės metu, tuo vardu pavadinta.

Vasario 16 d. buvo šiokiadienis, tai atsilankė neperdaug dalyvių ir jie gražiai sutilpo nedidelėje pilies salėje.

Į minėjimą atsilankė, be lietuvių visuomenės, dar daug svečių, kitataučių. Sena tradicija, Krašto valdyba kviečia tokiems minėjimams pagrindiniu kalbėtoju Vokietijos vyriausybės bei parlamento atstovus, šiemet dalyvavo dr. D. Rollmann (Hamburg) CDU/CSU frakcijos atstovas. Gimnazijos moksleivius dosniai apdovanojančių JAV kariuomenės 7 armiją atstovavo du augšt. karininkai. Savo atstovus atsiuntė Baden-Wuertenbur-go (Stuttgart) vyriausybė ir Mannheimo apskrities viršininkas, o tremtinių ministerija ir Heidelbergo burmistras pasveikino raštu. Latvių tautos tarybą atstovavo net du jos nariai, o estai atsiuntė sveikinimą raštu. Taip pat dalyvavo vietos ir kaimyninių valsčių atstovai ir abiejų konfesijų vokiečių kunigai. Be ELTos atstovo dalyvavo dar keturių vokiškų dienraščių korespondentai, kurie labai plačiai ir prijaučiančiai aprašė minėjimą: ‘‘Mannheimer Morgen”, “Darmstaedter Echo”, “Badische Volkszeitung” (Karlsruhe) ir “Rhein-Neckar Zeitung” (Heidelberg). Minėjimą pagerbė savo atsilankymu vyskupas dr. P. Brazys, kuris atlaikė pamaldas katalikams, o evangelikams — gimnazijos ev. kapelionas kun. J. Urdze.

Krašto valdybos pirmininkas inž. J. Valiūnas pradėjo minėjimą pakviesdamas atsistojus išklausyti Vokietijos himną, kuris buvo pagriežtas iš plokštelės, o po to, buvo sugiedotas Lietuvos Himnas. Tada, vokiečių ir lietuvių kalba, paaiškino svečiams šio minėjimo reikšmę. Priminė galingąją Vytauto Didžiojo Lietuvos kunigaikštystę, Lenkijos - Lietuvos Unijos laikus, pasibaigusius jos galutinu sunaikinimu, 1795 m. pasidalinus ją jos galingiesiems kaimynams. Pabrėžė, kad Lietuva, po to, 123 metus nešė sunkų carinės Rusijos jungą, kai nebuvo leidžiama mokytis savo kalbos ir net 40 metų buvo uždrausta savo spauda.

Iš rusų priespaudos lietuviams pavyko, per aukas ir pasiryžimą, išsivaduoti 1918 m. vasario 16 d. paskelbus nepriklausomybę. Nors netrukus ir SSSR pripažino Pabaltijo valstybių nepriklausomybę, sudarydama su jomis atitinkamas sutartis, bet 1940 m.

Vaizdelis — Laisvės Kovotojai; iš k.: A. Packevičius, R. Tamošaitytė, Šiušelis ir Starukas.    Foto Schwetasch

Vaizdelis — Gyvenimas kolūkyje; iš k.: A. Packevičius, R. Tamošaitytė, A. Šaduikytė ir A. Pauliukevičius. Foto Schwetasch

sulaužė jas ir tuos kraštus klastingai pagrobė. Pabrėžęs, kad laisvasis pasaulis dabar gerai supranta SSSR grobuoniškus tikslus ir kad daugelis valstybių nepripažįsta Lietuvos pavergimo, inž. J. Valiūnas pareiškė viltį, kad SSSR kartą subyrės ir jos pavergtos tautos išsivaduos iš vergijos. Jei Lietuvos laisvės kovotojų vyresniosios kartos eilės retėja, tai į jų vietą ateina jaunimas. Jiems paruošti tarnauja ir Vasario 16 gimnazija. Įvertinęs Vokietijos vyriausybės ir pasaulio lietuvių medžiaginę paramą gimnazijai, vald. pirmininkas karštai padėkojo jiems ir kvietė ateityje nenustoti ją rėmus.

Skaityti daugiau: Kronika

BĖGIMAS Į VAKARUS

Nuo II Pas. karo pabaigos spaudoje pasirodo žinios apie pabėgusius ir nuolat vis tebebėgančius iš komunistinių kraštų žmones. Yra apskaičiuota, kad iki dabar tokių pabėgėlių yra iš viso 14 milionų.

Tuos pabėgėlius galima suskirstyti į tris pagrindines grupes. Pirmąją sudarytų eiliniai civiliniai žmonės, antrąją — kariai, dezertyrai ir trečiąją — diplomatai ir žvalgybos ar saugumo pareigūnai.

II Pas. karui pasibaigus, apie 1.6 mil. vadinamų išvietintųjų, atsidūrusių daugiausia V. Vokietijoje, Austrijoje ir Italijoje, atsisakė grįžti į savo kraštus, kurie pateko į komunistų valdžią, šitų išvietintųjų skaičius per ištisus 20 metų nuolat augo, nes nauji pabėgėliai iš už geležinės uždangos nuolatos pasirodydavo Vak. Europoje ir kitur.

Komunizmo užvaldytų plotų augimas, kai kuriuose pasaulio kraštuose sukėlė naujas pabėgėlių bangas. Paskutinių 17 metų laikotarpyje pastebėtos tokios 7 masinės bangos naujų pabėgėlių nuo komunizmo: daugiau kaip milionas pabėgėlių iš raudonosios Kinijos spruko į Hong Kongą, kai komunistai paėmė valdžią Kinijoje; apie 200,000 vengrų pabėgo nepavykus sukilimui prieš komunistus Vengrijoje; apie 60,000 čekų paliko savo kraštą komunistams įvykdžius perversmą Čekoslovakijoje; 60,000 tibetiečių atsidūrė Indijoje ir Nepale, komunistams įsiveržus į Tibetą; pagaliau, naujausi pabėgėliai iš Kubos, kurių 270,000 pabėgo į J.A.Valstybes.

Visi šie masiniai bėgimai įvykdavo tuoj pat prieš komunizmo perversmą arba tuoj pat jam įsigalėjus. Nes kartą komunizmas įsigali, — įvedamos griežtos priemonės vidaus priežiūrai, sienų sekimui ir jų saugojimui. Tomis priemonėmis masiniai bėgimai sustabdomi, jie virsta tik mažų grupių ar pavienių asmenų pasprukimu į laisvę.

Skaityti daugiau: BĖGIMAS Į VAKARUS

Karys 1966m. 5-6 Turinys, metrika

 

Atgaivintas Jungtinėse Amerikos Valstybėse 1950 metais

Įsteigtas Lietuvoje 1919— Nepriklausomybės kovų — metais

PASAULIO LIETUVIŲ KARIŲ - VETERANŲ MĖNESINIS ŽURNALAS

Nr. 5 (1422) GEGUŽĖ – MAY 1966 

V. Kisielius— Lietuvaitės  ... viršelis

Nr. 6 (1423)    BIRŽELIS - LlEPĄ - JUNE   1966 

KARIO redakcijos narys, a.a. prof. Kazys Kepalas ... viršelis

   T U R I N Y S

P. Orintaitė — Mamutės įdėlis

Dr. A. Budreckis — Iš metraščio apie S. Batoro žygį

Z. Raulinaitis — Danai pradeda puldinėti Baltijos kraštus

J. Žilys — Dvylika metų Lietuvos karinės tarnybos

B. Auginas — Birželio Dvidešimtpenkmečio sukakčiai

J. Miškinis — Birželio naktys

A. Budreckis — Žaibo karas Lietuvoje

Žeimys — Tai buvo prieš 25 metus

J. Puzinas — Ankstyvoji Amerikos lietuvių išeivija ir jų spauda

J. Rūtenis — Ypatingoji P.L.P. Karo mokyklos laida

Tremties Trimitas

Šaulė Tremtyje

Lietuviai Kariai Laisvajame Pasaulyje

Kronika

Redaktorius — Zigmas Raulinaitis
Redaktoriaus pavaduotojas — Jonas Rūtenis
Kalbinę dali redaguoja — Kazys Kepalas
Dail. literatūros dalį redaguoja — Vincas Jonikas

Skaityti daugiau: Karys 1966m. 5-6 Turinys, metrika

Subkategorijos