DR. V. SRUOGIENĖ
“Jaunas karys privalo mylėti Dievą ir bijoti Dievo, būti ištikimas savo religijai, turi mylėti savo Tėvynę ir augščiau už viską statyti jos gerovę, turi ruoštis tam, kad galėtų pasiaukoti jai tarnaudamas; turi būti doras ir kupinas pagarbos viršininkams, turi būti geros valios ir pagarbus sau lygiems lygiai kaip ir žemesniems už save.”
Iš “Riterio Katekizmo.”_
KARINIS PARUOŠIMAS LIETUVOJE IKI XVIII AMŽIAUS
Kario paruošimas Lietuvos senovėje ir viduramžiais vyko be jokių specialių mokyklų. Kiekvienas karys, bajoras, nuo pat mažumės buvo savo namuose pratinamas valdyti kardą, mokytis jo laikams įprasto kariavimo meno. Dar jaunuolis būdamas lydėdavo savo tėvą karo žygiuose ir juose įgydavo reikalingo patyrimo. Žinome, pavyzdžiui, kad Vytautas Didysis, vos keliolikos metų berniukas, dalyvaudavo ir savo tėvo Kęstučio žygiuose ir lydėdavo dėdę Algirdą į žygius prieš Maskvą. Eiliniai kareiviai būdavo mankštinami savo vyresniųjų, o kai pradėjo atsirasti samdytų karių būriai — vakariečių karių profesionalų.
Pirmą kartą apie riterių mokyklą Lietuvos -Lenkijos respublikoje yra oficialiai paminėta Vladislovo Vazos Pacta Conventa 1632 m. Jose naujai išrinktasis valdovas pasižadėjo įsteigti riterių mokyklą “fortifikacijos ir artilerijos dalykų pra-tinimuisi” (ufundovač szkolę rycerską na čwicze-nie w fortyfikacjach i w rzeczach puszkarskich).
Jis, kaip ir jo pasekėjai, to pažado neišpildė, bet jau anksčiau, 1624 m., per karus su švedais Lietuvos lauko etmonas Kristupas Radvila buvo iškėlęs seime skubų reikalą steigti Lietuvoje karo mokyklą. Taip pat 1666 m., Ašmenos seimelio instrukcijoje bajorams, griežtai reikalauta įkurti karo mokyklą, o iš 1667 m. Kauno seimelio instrukcijos bajorams matyti, kad būta pastangų tai įvykdyti net privatine Lietuvos etmono Mykolo Kazimiero Paco iniciatyva. Tačiau, nors Lietuvos didikai, pralenkdami lenkus, kariniu paruošimu nuoširdžiai rūpinosi, nei Lietuvoje, nei Lenkijoje iki XVIII amžiaus antrosios pusės, jokių karo mokyklų nebuvo.
Stanislovas Leščinskis, buvęs Didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu ir Lenkijos karaliumi nuo 1704 m. iki 1709 m., rūpinosi kariniu jaunimo paruošimu, bet nieko nepadarė, tik vėliau, tapęs Lotaringijos kunigaikščiu, 1737 m. įkūrė riterių akademiją Prancūzijos mieste Luneville. Tos mokyklos statutas, išspausdintas 1740 m., buvo skirtas ir Lenkijos bei Lietuvos jaunuoliams.
Skaityti daugiau: KARINIS PARUOŠIMAS DIDŽ. LIETUVOS KUNIGAIKŠTIJOJ IR “RITERIO KATEKIZMAS”
