Šaulė Tremtyje
Mūsų iškilioji šaulė ir aktorė — Zuzana Arlauskaite - Mikšienė
Anot Lietuvių Enciklopedijos, moterų šaulių veikla sudarė Šaulių S-gos veiklos penktąją sritį. Šaulių moterų veikimas buvo nukreiptas į sanitarijos ir auklėjimo bei globos reikalus. Čia darbas ėjo dviem kryptim: 1) supažindinimas ir skleidimas žinių visuomenės tarpe apie pagrindinius higienos dėsnius ir 2) paruošimas sanitarinio personalo taikos ir karo metui. Pradžioje šaulės veikė bendroje organizacijoje, o nuo 1927 m. pradėta steigti atskiri šaulių moterų skyriai. 1933 m. įvyko pirmasis šaulių moterų visuotinis suvažiavimas, kuriame išrinktas centro komitetas su prezidiumu: Žmuidzinavičienė (pirm.), Marcinkevičienė, Dainauskienė, Tercijonienė ir Grigonienė. Šaulių moterų garbės pirmininke išrinkta Emilija Pūtvienė, šaulių pavadinta “Močiute”. 1937 m. šaulių moterų vadė buvo S. Marcinkevičienė - Pūtvytė, o reikalų vedėja Br. Balšaitytė. 1939 m. šaulės išleido savo laikraštį “Šaulė”, kurį redagavo K. Kodatienė.
Plačiau apie atskiro šaulių moterų vieneto kūrimąsi buvo rašyta mūsų skyriuje, 1965 m. nr. 4-me, J. Dainauskienės “Šaulių moterų veiklos užuomazga Kaune”.
Dabar šaulės gali didžiuotis savo garbingomis pradininkėmis, kurioms vertai priklauso garbės narių vardai. Jos, turėdamos augštas pozicijas viešame tautos kultūriniame gyvenime, didelę savo gyvenimo veiklos dalį skyrė Šaulių Sąjungai, aktyviai joje dalyvaudamos. “Šaulė Tremtyje” džiaugiasi galėdama nors su kai kuriomis jų supažindinti savo skaitytojus. Kiek anksčiau buvo rašyta apie š. Elzę Jankutę, Mariją Černeckytę-Sims-Šimoliūnienę. Šiuo kartu, talkininkaujant Detroito St. Butkaus šaulių kuopos pirmininkui V. Tamošiūnui, pravedusiam su minėta šaule Mikšiene pasikalbėjimą, — prisiminsime įžymiąją šaulę ir aktorę Zuzaną Arlauskaitę-Mikšienę. Ji taip pat yra buvusi ir liaudies mokytoja.
Šaulė Mikšienėdabar priklauso Detroito šaulių kuopai, anot pirmininko, “Yra labai jautri šaulių reikalams. Ji yra darbo bitelė, kuri niekuomet nejieško sau jokio atpildo ir jau, gink, Dieve, pagarbos”. Žinomi yra jos pasirodymai, kaip iškilios aktorės Kauno Valstybiniame Dramos Teatre ir kituose. Tačiau ir išeivijoje, nors jau gerokai subrendusiame amžiuje, ji nenuleidžia dar rankų ir uoliai dirba aktorės-režisorės darbą, kaip Vokietijoje, taip ir Amerikoje, ką ir patirsime iš sekančio pasikalbėjimo.
— Jūs, Sese, buvote Lietuvoje, Kauno Vlado Pūtvio šaulių kuopos narė. Kas Tamstą paskatino būti šaule?
— Matydama, kad Šaulių sąjunga dirba naudingą ir reikalingą Lietuvai darbą, nutariau ir aš prisidėti ir būti kuo nors naudinga tame darbe.
— Šaule veterane, pasipuošusi krūtinę Vytauto ordinu, kaip vertinate šaulių darbą išeivi-
Vlado Pūtvio motery šaulių būrys Kaune. II eilėje, iš deš. antroji sėdi Z. Arlauskaitė -Mikšienė.
joje? Kas atžymėjo Tamstą tais pasižymėjimais?
— Šaulių veiklą ir išeivijoje labai vertinu, nes ji primena mums brangią Tėvynę Lietuvą ir ugdo jai meilę bei pasiryžimą kovoti dėl jos laisvės.
Vytauto Didžiojo ordiną gavau iš Švietimo Ministerio K. Šakenio už švietimo darbą Lietuvoje ir anksčiau, Rygoje ir Petrapilyje. Turiu dar ir Valstybės Dramos Teatro įteiktą man I rūšies garbės ženklą už darbą Lietuvių teatre.
— Jūsų, režisorės ir direktorės, veikla mūsų žiaurioje nedalioje, išeivijoje, neturi sau lygios. Įdomu, kiek buvo pastatyta veikalų Detroite ir kiek padarėte išvykų į kitas lietuvių kolonijas?
— Dvidešimt su viršum metų dirbu tremtyje režisore. Vokietijoje esu pastačiusi 8 veikalus ir daviau 17 vaidinimų Ingolstadte ir kitur. Amerikoje, čia Detroite, pastačiau 40 veikalų ir daviau 94 vaidinimus — 43 vaidinimus Detroite, o 51 vaidinimą Amerikos ir Kanados miestuose — Čikagoje, New Yorke, Clevelande, Grand Rapids — Amerikoje ir Toronte, Londone, Hamiltone, Windsore, Rodney Delhi — Kanadoje.
— Kokie yra Jūsų linkėjimai šaulei moteriai išeivijoje?
— Šaulei moteriai linkėčiau, kad nesivaikytų dolerio ir prabangos daiktų, o augintų vaikus Lietuvai ir lietuviams. Svetimieji turi pakankamai jėgų ir be mūsų. Lietuvė motina turėtų auklėti savo vaikus sveikais moraliniais pagrindais, kad jie užaugtų gerais žmonėmis ir tikrais lietuviais, o ne išsigimėliais.
KALĖDINIS DŽIAUGSMAS
Kai žmogus savo gyvenimą krikščioniškoje dvasioje veda ir visas savo pareigas gerai ir sąžiningai atlieka, jis yra ramus ir Kalėdos jam yra didžiausia šeimos šventė ir džiaugsmas. Kristaus užgimimo džiaugsmu turi prisipildyti visi namai. Reikia daug sumanumo ir pastangų, kad visi šeimos nariai tinkamai tą kalėdinę nuotaiką pajustų ir būtų laimingi. O juk mes norime tuo kalėdiniu džiaugsmu ir daugiau su kuo pasidalinti, su savo giminėmis, draugais, kurie šiuo metu, gal, ir toliau kur gyvena, o mūsų širdžiai yra labai artimi.
Geros šaulės nepatrauks prieškalėdiniai komerciniai viliojimai. Ji apsipirkimui turi visus metus laiko, o prieš Kalėdas daug sverbesnių rūpesčių ir ruošos, kad tos šventės visai šeimai kuo jaukesnės būtų.
Praktiškai, reikia turėti sąrašą tų asmenų, kuriuos nori pasveikinti ar kokią dovanėlę pasiųsti. Jei siunčiamos dovanos, tai turi būti iš anksto labai gerai apgalvota ir paruošta. Maža, bet naudinga dovanėlė, ko pats gal negali įsigyti, visada bus labai miela, arba lietuviška atmintis.: kokia naujai išėjusi knyga, plokštelė, medžio drožinys, arba bet koks savo gaminys, darbelis — tai geriausios dovanos bet kokia proga. Masiniai šiame krašte siunčiamos bet kokios dovanos, kad ir puikiuose įpakavimuose, atrodo beprasmės pastangos, kuriomis vienas kitą tik apsunkiname. Prisirenka krūvos bereikalingų daiktų, kuriuos vėl reikia galvoti kur iškišti — kam atiduoti, kokiai loterijai padovanoti . . .
Kartais geru darbu kitam, ar net šiltu žodžiu galima daug daugiau džiaugsmo suteikti, nei ką bereikalingo pasiuntus. Pakvietimas šventėms, Kūčioms, užmiršto senelio, viengungio, švenčių metu aplankymas ligonio ir kitais gerais darbais taip pat galime labai daug džiaugsmo suteikti savo artimiesiems. Dabar jau vis daugiau tenka spaudoje užtikti asmenų, skiriančių aukas geriesiems tikslams, vieton kalėdinių atviručių. Labai gerai, gražu Kalėdų metu skirti tokias aukas. Mes jas galim sutaupyti nuo per didelių vaišių, bereikalingų pirkinių, bet šilto artimui žodžio jos niekad neatstos. Kaip automatai visus metus bėgame, įsitraukę į savo darbą, geriausius draugus užmiršdami. Prieškalėdinis laikotarpis tai, gal, vienintelis metuose susikaupimas, visų giminių, gerųjų savo prietelių, draugų prisiminimas šiltu, nuoširdžiu žodžiu pasikeitimas, ypač su toliau gyvenančiais, su kuriais gal metų metais nesusitinkame. Taip, tam reikia laiko, bet tegul mėnesį neveikia namie televizija (o advento metu tai būtų labai naudinga) ir laiko atsiras. Nenorėkime, kad visa taip jau lengvai ateitų. Kai ilgiau vakarais pasėdi, susikaupi ir daugiau padirbi, visada mielesnis jausmas. O ypač prieš Kalėdas, kada per tolį su visais susijungi, pabendrauji, tai ir kalėdinį džiaugsmą labiau pajunti.
Juk ir Kristus gimsta didesniam žmonių džiaugsmui. Pasitikime Jį krikščioniška meile, tyra malda ir lietuviškų tradicijų paprastume. Niekas nepakeis mūsų tradicinių Kūčių stalo ir visų jų papročių, o taip pat žalios eglutės, savo darbo puikiais šiaudinukais papuoštos. O mūsų kalėdinės giesmės mūsų širdis pakels augščiau ir dar didesne seseriška - broliška meile sujungs.
O laukiam Tavęs, Kūdikėli,
Ateik, sušildyk mūs jausmus!
Mes be Tavęs sustingę vėjai,
Ateik greičiau, ateik pas mus!
K. Kodatienė
PRISIMINKIME VARGSTANČIUS KARO LAUKE
Vienas lietuvis kareivis iš Vietnamo karo fronto rašo savo motinai, kokį didelį džiaugsmą jiems, bevargstantiems baisiuose džiunglių karo laukuose, suteikia atėjęs paštas ir kokį nusivylimą išgyvena tas kareivis, kurį mažai kas, ar niekas, neprisimena. Laiškas juos pastiprina, laiškas jiems primena, kad yra kas, kuris ir apie juos dar pagalvoja, prisimena. Nesvarbu, kas rašo, kad tik parašytų. Jiems laiškas yra lyg švelnesnio, lengvesnio vėjelio dvelktelėjimas. Ir kodėl mums nepadaryti jiems to mažyčio džiaugsmo, mums, kurie gyvename, palyginti, ramų ir patogų gyvenimą? Nuo to tik mums patiems bus lengviau, kad nors pirštą pajudinom, kad kitam nors tokį menką lašelį džiaugsmo suteikus.
Ir Lietuvoje buvo labai paplitęs paprotys, bent švenčių metu. parašyti kareivėliams pasveikinantį laiškutį, pasiųsti mažą dovanėlę. Viena šaulė net į tremtį pasiėmė vieno nepažįstamo Lietuvos kareivėlio padėkos laiškuti, kurį čionai paduodame:
“28.XII-20 metų Gerbiamoji,
Ačiū Tamstai širdingai už Kalėdų dovanas, kurias mes nuo Tamstos gavome ant švenčių. Tai tariu iš širdies ačiū, kad mūsų neužmiršot, stovinčių karo laukuose. Tai mūsų ūpas pakilo didesnės dar labiau teisybės jieškoti tarp pasaulio audros. Nors mes ja gal ir nepasidžiaugsime, bet dėl gerbiamųjų. Dievo ir tėvynės.
2-jo Pėstininkų D. L. K. Algirdo pulko, kulkosvaidžių kuopos, A. Juška”.
Lietuvių karių adresų galime gauti, pasiteiravę pas šaulius, draugus, pažįstamus, dažnai jie yra minimi ir spaudos puslapiuose.
Šaulė
VYR. ŠAULIŲ MOTERŲ VADĖS KUNIGUNDOS KODATIENĖS MENINIS PASIRODYMAS
K. Kodatienė yra daugelio talentų asmenybė — taip rašo apie ją “Drauge” Vl. Mingėla. Tad nenustebkime, jog šiuo metu ji ima reikštis dailės kūryboje. Tikėkime, jog K. K. yra toji, mūsų gerai pažįstamoji: šaulė ir skaučių tuntininkė ir visuomenininke. Ji baigė Flinte meno studijas Advance kl. Mokėsi tapybos meno Hot Springs dvejis metus. Jau vaikystėje ir gimnazijoje ruošėsi būti dailininke, bet gyvenimas padarė dipl. ekonomiste. Dabartinė jos kūryba yra moderni — abstraktinio pobūdžio”.
Detroito St. Butkaus šaulių kuopa suruošė jos darbų parodą Detroite. Iš tikrųjų, mes skaitome jos straipsnius, eilėraščius, matėme ją pasekmingai redaguojant “Šaulę”, vėliau mūsų skyrių Karyje — “Šaulė Tremtyje”, dabar labai malonu išgirsti ir apie jos pasireiškimus meno srityje. Rašant tas eilutes dar neteko išgirsti apie parodos pasisekimą. Tačiau ir nemačius jos kūrinių, malonu girdėti, kad mūsų sesė visur pasireiškia ir suspėja, ir malonu pasveikinti dabar ją, pasirodžiusią su dailės meno kūryba. Linkime sesei nemažesnio pasisekimo ir šioje srityje!
Sesė K. Kodatienė nuo gruodžio pradžios apleido savo vasaros rezidenciją Lindene ir persikėlė žiemos sezonui į Floridą — Miami Beach. Nuo gruodžio 1 iki balandžio 1-sios jos adresas bus sekantis: 7134 Carlyle Ave., Miami Beach 41, Florida.
E. P.
PLK. LTN. E. MILAUCKAS
U. S. Karo Aviacijos mjr. Edmundas Milauckas, kilęs iš Cicero, Illinois, šiemet vasarą sėkmingai baigė augšt. štabų kolegiją, Norfolk, Va., ir buvo pakeltas j pulkininko leitenanto laipsnį. Į karo aviaciją jis įstojo savanoriu 1953 m., tik baigęs universitetą.
Ginkluotų jėgų augštųjų štabų kolegijoje studijuojama visų ginklų rūšių augšt. štabų veikla.
Plk. ltn. E. Milauckas yra baigęs Cicero šv. Antano lietuvių parapijos pradžios mokyklą, Morton gimnaziją ir bakalauro laipsniu Technologijos Illinois Institutą Čikagoje. Jau būdamas karo tarnyboje gavo masterio laipsnį Texas universitete. Jis karo aviacijos karininkų mokyklą baigė pirmuoju.
E. Milauckas — energingas, darbštus ir sąžiningas tarnyboje. Dažnai gauna iš savo viršininkų pagyrimų bei padėkų už gerai atliktą darbą.
Pažymėtina, kad jis, nors gimęs ir augęs šioje šalyje, Lietuvos net nematęs, labai sielojasi jos reikalais. Jis dažnai pasisako, kad vis galvojąs, kaip padėti, ką gero padaryti Lietuvai. Kitataučiams visuomet pabrėžia savo lietuvišką kilmę, o su lietuviais nevengia kalbėti lietuviškai, nors ir kitataučių tarpe būnant.
Jis pats rašė laiškus ir suorganizavo savo pažįstamų tarpe kelias dešimtis augšt. laipsnio karininkų parašyti laiškus kongreso atstovams, kad būtų priimta rezoliucija Lietuvos reikalu.
Būdamas augšt. štabų kolegijoje klausytoju labai kruopščiai (su schemomis) paruošė paskaitą: kaip bolševikai okupavo Lietuvą ir Lietuvos partizanų kovos bei veikla. Šitos paskaitos klausėsi ne tik kolegijos klausytojai, bet ir daug profesorių ir generolų. Paskaita auditorijai padarė gilų įspūdį ir sukėlė daug paklausimų. Buvo reiškiama didelė užuojauta Lietuvių tautai ir jos žmonėms.
Kad plk. ltn. E. Milauckas yra Amerikos lietuvis patrijotas, tai yra jo motinos Sofijos nuopelnas. Ji su savo vaikais namie kalba išimtinai lietuviškai ir vaikams gražiai paaiškina apie Lietuvą, jos žmones ir papročius. Reikšmingas dalykas, pati būdama be augšto mokslo, be klasių, bet sugebėjo vaikus išauklėti gerais lietuviais.
Čia yra ryškus pavyzdys, kad tėvai gali turėti įtakos savo vaikams auklėjime ir lietuvybės palaikyme.
S. Baniulis
— Vytautas Pr. Mikolaitis paskutiniu metu tarnavęs 6th Misi Bn. 59 ARTY Port Bliss, Texas, pakeltas į kapitono laipsnį ir paskirtas į HHC USAMMCS Redstone Arsenai Alaba-moje.
