PLK. PRANUI SALADŽIUI 70 METŲ

P. ŽILYS

Šiais metais vasario 27 d. plk. Pranas Saladžius sulaukė garbingo 70 metų amžiaus. Sukaktuvininkas gimė 1893 m. vasario 27 d. Vyžuonose, Utenos apsk.

plk. Pr. Saladžiaus, 70 metų laikotarpyje, nueitas kelias yra labai įvairus, grumstuotas ir įdomus, kaip ir kiekvieno lietuvio, kuris kovojo už lietuvių tautos teises ir laisvę.

Pradžios mokslą Pranas Saladžius įgijo Vyžuonų pradžios mokykloje. Po to, mokėsi Užpalių dviklasėje mokykloje, o vėliau tęsė studijas Panevėžio mokytojų seminarijoje.

Nežiūrint, tais laikais, seminarijoje ir bendrabutyje viešpatavusios rusiškos aplinkumos ir sąlygų, jis greit susirado savuosius ir įsijungė į slaptą lietuvių moksleivių kuopelės veiklą, kurioje dalyvavo realistai, seminaristai ir miesto mokyklos lietuviai moksleiviai.

Tais laikais lietuviai moksleiviai darydavo slaptus susirinkimus, skaitytdavo įvairias, ypač patriotinio turinio, paskaitas, mokėsi lietuvių kalbos, istorijos, skaitydavo lietuviškus laikraščius (“Viltį”), kuriuos išsirašydavo bendromis lėšomis.

Skaityti daugiau: PLK. PRANUI SALADŽIUI 70 METŲ

GEGUŽĖS MĖNUO — MOTINŲ MĖNUO

POVILAS DIRKIS

Gegužės mėnuo virto ne vien Marijos — Dievo Motinos, bet ir visų motinų mėnesiu, nes beveik visame krikščioniškame pasaulyje gegužės mėn. yra švenčiama Motinos diena.

Motinos dienos įsteigėja yra Ona M. Jarvis, amerikietė, kurios motina mirė 1905 metais gegužės mėnesio antrąjį sekmadienį. Pirmą sykį tojišventė buvo atšvęsta Crofton, W. W., kur gimė pati jos sumanytoja. Šventė JAV valdžios oficialiai buvo paskelbta 1914 m. Gi Lietuvoje pradėta švęsti tik 1929 metais.

Atgimstančio pavasario gamtos grožyje mes pagerbiame ir naujo žmogaus gimdytoją — motiną. Ne be prasmės motinos vardui pagerbti skiriama pats gražiausias metuose laikotarpis, pilnas gyvybės, grožio ir džiaugsmo mėnuo. Vienas tik žodis — motina — kiek daug jis reiškia! Motina — tai žmogaus pradžia ir jo šaltinis. Motina pirmoji įkvepia kūdikiui savo tautos, savo tėvų kalbos ir tikėjimo meilę. Šia prasme motina turi nepaprastą svarbą ir reikšmę savo tautos ateičiai.

Lietuvė motina yra lietuvių tautos simbolis. Ji yra šeimos sargas. Dėka jos, per šimtus metų svetimieji atėjūnai nepajėgė išplėšti tautai gimtosios kalbos ir tikėjimo. Lietuvė motina šiaudinėje pastogėje išsaugojo lietuvių kalbą, dainą, pasaką, papročius, tautinį meną. Ji išaugino tautinės kultūros pačius tvirčiausius pamatus, ant kurių atsistojo mūsų buvę laisvės rūmai. Ji, ne tik pagimdė, bet ir išugdė tautai patvarius, narsius savanorius, kovotojus, kurie 1919-20 m., ne tik apgynė kraštą nuo įvairiaspalvių užgrobikų, bet ir įgyvendino 1918 m. Vasario 16 d. Akto nutarimus.

Šiandieną tėvynėje likusi lietuvė motina eina Birutės ir Gražinos keliais. Tūkstančiai jų už tai keliauja į tremtį, kalėjimus, kankinių kameras.

Gi, išeivė lietuvė motina yra tas inkaras, už kurio tikrai išsilaikys mūsų lietuviškasis jaunimas. Už tat tokias motinas Dantė ir vadina angelais sargais žemėje, kurie pridengia savo vaikus rūpestingumo ir meilės sparnais.

Karys 1963 m. 5-6 - Turinys, metrika

 

Atgaivintas Jungtinėse Amerikos Valstybėse 1950 metais

Įsteigtas Lietuvoje 1919— Nepriklausomybės kovų — metais

PASAULIO LIETUVIŲ KARIŲ - VETERANŲ MĖNESINIS ŽURNALAS

Nr. 5 (1392)    GEGUŽIS - MAY    1963 

V. Augustinas — Nepr. Lietuvos jūrininkai paraduoja Kaune... Viršelis

Nr. 6 (1393)    BlRŽELIS / LIEPA — JUNE    1963 

Dariaus ir Girėno paminklas Puntuko akmenyje ... viršelis

  TURINYS

P. Dirkis — Gegužės mėnuo — Motinų mėnuo

P. Būtėnas — Lietuvos valstybės įsikūrimas

V. Širvydas — Prosenių tikyba

J. Miškinis — Iš partizano Dienoraščio

P. Dirkis — Kun. B. Sugintas

S. Baltrimas  — Arų žygis

K. Uoginis — Birželis ir kova dėl laisvės

T. Papartis — Kovos ir kančios

O. Urbonas — Didžiojo Šiaurės karo frontas Lietuvoje, II

V. Jonikas — Baladė apie Lietuvą

J. Skardis — Pasikalbėjimai su Stalinu

Tremties Trimitas

Šaulė Tremtyje

Lietuviai Kariai Laisvajame Pasaulyje

V. Mingėla — Gen. Jonas Černius

A. Diržys — Vaclovas Alksninis

Kronika, spauda, komentarai

Redaktorius —Zigmas Raulinaitis
Kalbinę dalį redaguoja —Kazys Kepalas
Dail. literatūros dalį redaguoja —Vincas Jonikas
Administratorius —Leonas Bileris

Skaityti daugiau: Karys 1963 m. 5-6 - Turinys, metrika

LIETUVOS VALSTYBĖS ĮSIKŪRIMAS

PETRAS BŪTĖNAS

Kai šiemet buvo minima Lietuvos valstybės — respublikos nepriklausomybės paskelbimo 1918 metų vasario 16 diena, tai kai kur susirinkimuose vadovai ar ir, matyt, painformuoti JAV atstovai, brėžte yra pabrėžę “Lietuvos valstybės” įsisteigimą karaliaus Mindaugo laikais (jis mirė 1263 m.). Taip, daug metų. Bet, mat, tuo patim ir daug amžių Lietuvos valstybei yra be reikalo nusukta.

Sen. Lietuvos valstybės yra du gyvavimo etapai:

a)    priešmindauginės Lietuvos valstybės įsikūrimas ir

b)    tos Lietuvos valstybės susijungimas, jos mindauginis centralizavimas.

Tam yra ir dv imilžiniškos politinės priežastys. Tuo tarpu plačiau neaiškindamas, čia tenužymėsiu tam reikiamas istorines gaires:

A. Lietuvos valstybė susikūrė VI-VII amžių tarpe po Kr. dviejų istorinių grėsmių greitinama:

1.    VI amžiuje po Kr. nuo Pakarpačio iš Užpripečio dėl vidurinės, pietinės ir vakarinės Europos tautų kraustynių Slavėnai - slavai ėmė veržtis į žiemryčius į Dniepro vidurupį ties Kievu, kurie ilgainiui suskato padniepriu slinkti į šiaurę per rytinių baltų žemę į vakarinių suomių - ugrų žemę jau šiauriau Dauguvos vidurupio ir augštupio ir beslinkdami perskėlė rytinius baltus, tuo būdu uždniepriniams baltams priverstiems pasiliekant atėjūnams vergauti, ir, antra, veržtis į žiemryčius pagal Desną (Dniepro kairys - rytinis įtakas ties Kievu), Sožę (Dniepro., kairys - rytinis įtakas šiauriau Kievo) ir Oką (Volgos dešinys - vakarinis įtakas, o Okos versmės toli į žiemryčius nuo Kievo, šiauriau Kursko prie Seimo upės miesto) per rytinių galindų žemę į dabartinės somiško vardo Maskvos upės ir miesto sritį, kur gyvena rytinių suomių - ugrų giminės. Tada ir buvo Slavėnų (rusų) apsupti dešimt kartų plačiau gyvenę, negu slavėnų istoriniai šaltiniai skelbia ar jų žemėlapiai dar kartais parodo, rytiniai galindai, dar ir XII amžiuje minėti istoriniuose dokumentuose, o gyventojų ten tipas ir dabar tebesiskiria nuo rusų tipo.

2.    Tuo pat laiku, VI a., jau nebe baltų rytuose, bet baltų vakaruose šiauriniai germanai (skandinavai, įvairiai vadinami — danai, švedai, norvegai ir islandai, arba normanai — varingai, rus. variagai — vikingai) iš Baltijos jūros pradėjo baltų pajūrinę juostą puldinėti. Ir t.t.

Tada rytinių slavėnų - slavų (rusų) ir šiaurinių germanų (skandinavų) grėsmėje ir turėjo kurtis Lietuvos valstybė net greit, net iš abiejų savo teritorijos pusių — ypač rytinės ir vakarinės. Bet baltų valstybingumo daigų jau galima užčiuopti net nuo Ptolomėjo II a. po Kr. laikų. Šitą Lietuvos valstybės kūrimosi laikotarpį vadiname priešmindauginiu.

Skaityti daugiau: LIETUVOS VALSTYBĖS ĮSIKŪRIMAS

Subkategorijos