LIETUVOS VALSTYBĖS ĮSIKŪRIMAS
PETRAS BŪTĖNAS
Kai šiemet buvo minima Lietuvos valstybės — respublikos nepriklausomybės paskelbimo 1918 metų vasario 16 diena, tai kai kur susirinkimuose vadovai ar ir, matyt, painformuoti JAV atstovai, brėžte yra pabrėžę “Lietuvos valstybės” įsisteigimą karaliaus Mindaugo laikais (jis mirė 1263 m.). Taip, daug metų. Bet, mat, tuo patim ir daug amžių Lietuvos valstybei yra be reikalo nusukta.
Sen. Lietuvos valstybės yra du gyvavimo etapai:
a) priešmindauginės Lietuvos valstybės įsikūrimas ir
b) tos Lietuvos valstybės susijungimas, jos mindauginis centralizavimas.
Tam yra ir dv imilžiniškos politinės priežastys. Tuo tarpu plačiau neaiškindamas, čia tenužymėsiu tam reikiamas istorines gaires:
A. Lietuvos valstybė susikūrė VI-VII amžių tarpe po Kr. dviejų istorinių grėsmių greitinama:
1. VI amžiuje po Kr. nuo Pakarpačio iš Užpripečio dėl vidurinės, pietinės ir vakarinės Europos tautų kraustynių Slavėnai - slavai ėmė veržtis į žiemryčius į Dniepro vidurupį ties Kievu, kurie ilgainiui suskato padniepriu slinkti į šiaurę per rytinių baltų žemę į vakarinių suomių - ugrų žemę jau šiauriau Dauguvos vidurupio ir augštupio ir beslinkdami perskėlė rytinius baltus, tuo būdu uždniepriniams baltams priverstiems pasiliekant atėjūnams vergauti, ir, antra, veržtis į žiemryčius pagal Desną (Dniepro kairys - rytinis įtakas ties Kievu), Sožę (Dniepro., kairys - rytinis įtakas šiauriau Kievo) ir Oką (Volgos dešinys - vakarinis įtakas, o Okos versmės toli į žiemryčius nuo Kievo, šiauriau Kursko prie Seimo upės miesto) per rytinių galindų žemę į dabartinės somiško vardo Maskvos upės ir miesto sritį, kur gyvena rytinių suomių - ugrų giminės. Tada ir buvo Slavėnų (rusų) apsupti dešimt kartų plačiau gyvenę, negu slavėnų istoriniai šaltiniai skelbia ar jų žemėlapiai dar kartais parodo, rytiniai galindai, dar ir XII amžiuje minėti istoriniuose dokumentuose, o gyventojų ten tipas ir dabar tebesiskiria nuo rusų tipo.
2. Tuo pat laiku, VI a., jau nebe baltų rytuose, bet baltų vakaruose šiauriniai germanai (skandinavai, įvairiai vadinami — danai, švedai, norvegai ir islandai, arba normanai — varingai, rus. variagai — vikingai) iš Baltijos jūros pradėjo baltų pajūrinę juostą puldinėti. Ir t.t.
Tada rytinių slavėnų - slavų (rusų) ir šiaurinių germanų (skandinavų) grėsmėje ir turėjo kurtis Lietuvos valstybė net greit, net iš abiejų savo teritorijos pusių — ypač rytinės ir vakarinės. Bet baltų valstybingumo daigų jau galima užčiuopti net nuo Ptolomėjo II a. po Kr. laikų. Šitą Lietuvos valstybės kūrimosi laikotarpį vadiname priešmindauginiu.
Beje, svarbu, šiame baltams ir lietuvių tautai reikšmingame laikotarpyje pirmą kartą buvo sužinotas Lietuvos(ir jau kaip valstybės) vardas:
a. Vakarų Europoje 800 metais, o ne 1009 metais, kaip lig šiol paskutinai būdavo rašoma, ir
b. Rytiniuose slavuose (rusuose) 850 metais, ar net anksčiau, o ne 1040 metais, kaip kad irgi lig šiol paskutinai būdavo rašoma.
B. Ana priešmindauginė Lietuvos valstybė Mindaugo buvo sujungta 1236-1240 metais, ir ji jau vadinama sujungtoji, centralizuotoji Lietuvos valstybė. Šis Lietuvos valstybės sujungimas atsitiko nuo rytinės pusės tebesitęsiant rytinių slavų (rusų) agresijai prieš baltus (lietuvius, jotvingus, latgalius — latvius ir rytinius galindus) ir atsiradus dar vienai naujai agresijai: rytinių germanų (vokiečių) Vokiečių ordinams atsiradus Pabaltijy:
a. Livonijos (kardininkų) ordinui 1202 metais atsikrausčius į Dauguvos patį žemupį žiemgaliuose ir
b. po 24 metų 1926 metais Teutonų (kryžiuočių) ordinui užimant Vyslos 200 km. ilgio prūsinį žemupį. O šis ordinas nelemtai buvo pasikviestas ir prūsine Kulmo (Kalno) sritimi apdovanotas mozūrų — lenkų prieš baltus prūsus ir lietuvius kariauti, kuris paskui ir savo pasikvietėjams apdovanotojams žiauriai atsidėkojo.
Be ano VI-VII amžių tarpe Lietuvos valstybės įsikūrimo jau būtų buvę šaukštai popiet. Jei Lietuvos valstybė tebūtų buvusi kūrusis tik Mindaugo laikais, tai šitiekos agresorių akivaizdoje nebebūtų ji begalėjusi suspėti net kaip valstybė susikurti, ir šiandien lietuviai ir latviai lietuviškai ir latviškai nebekalbėtų ir jokios Vilniuje paskelbtos atkurtosios Lietuvos valstybės 1918 metų vasario 16 dienos nebebūtų buvę kam bepaskelbti bei Lietuvos valstybės - respublikos su Vilniaus sostine beatstatyti. Dėl to ir šiandien rusai monarchistai bei sovietų Rusija su rusų kompartija labiausiai tebeširsta ant Lietuvos, Latvijos ir Estijos susikūrusių valstybių ir jų kūrėjų jų gyventojų.
Todėl ir šiandien rusai bolševikai ir Sovietų Rusijos diktatūra baltų išnaikinimo vienodai ir visaip tebesiekia. Tik kvailys to negali suprasti ir baltų priešas, tyčia mulkindamas, to atsisako matyti. Su VI amžiumi po Kr. baltų ir Lietuvos valstybės pradėtoji rezistencinė kova ligi šiol be perstolio tebetrunka jau mažiausia 1363 metus, ir tuo tarpu nė kiek nesilpnėdama. Baltų priešai rusai bolševikai, kitiems rusams prieš juos savuosius nepakeliant balso, visaip ir visur stengėsi ir tebesistengia pakirsti baltų atsparumą, net juos tarpusavyje sukiršinti. O baltai atsparūs ir jau nuo amžių yra išmokę ir įpratę iššifruoti bei paraližuoti tokių savo priešų viešuosius ir slaptuosius ėjimus prieš juos baltus.
Šiauriniai germanai (skandinavai) iš Lietuvos ir iš viso Pabaltijo po VI amžiaus buvo išvyti VIII amžiuje, kada jau buvo susikūrusi Lietuvos valstybė. Rytiniai germanai — Vokiečių ordinai ir po jų Vokietija, okupavę Prūsų žemę ir Mažąją Lietuvą — Karaliaučiaus sritį, ten jau nebedominuoja. Klaipėdos sritis dar anksčiau, 1923 metais, išsivadavusi prisijungė prie savos Lietuvos valstybės. Lenkija dar tebeimperialistė jos užimtųjų baltų lietuvių žemių atžvilgiu, bet laikai kis.
Ilgiausia rezistencinė baltų (ir kartų estų) kova yra su rusais: ji turi net mažiausia 13 su puse amžių, — o tai ne viena diena! Ir šį kartą Pabaltijys — Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybės ir tautos ištvers.
