KUN. B. SUGINTAS
RETA ASMENYBĖ
Kiekvienas žmogus yra asmuo, tačiau ne kiekvienas yra asmenybė. Beveik kiekviena asmenybė tampa istorine. Čia noriu kolegas, buvusius karius, supažindinti su tampančiu tikrai istorine asmenybe kunigu Benediktu Sugintu, kuris dirba neįkainuojamos vertės darbą savajai tautai, saviems broliams, kad pastarieji nenutaustų. Kunigas B. Sugintas nuo savo kolegų kitų kunigų žymiai skiriasi savo idealizmu ir savaiminga elgsena bei galvosena.
Jo gyvenimiškas šūkis yra kartu ir skautiškas šūkis: “Dievui, tautai ir artimui”. Tuo šūkiu vadovaudamasis, dešimties metų bėgyje, jis yra surinkęs $100,000 aukų Vasario 16 gimnazijai ir kt. lituanistinėms mokykloms Europoje. Ta suma tai vieno žmogaus triūsas, kas mėnesį pėsčiomis aplankant Chicagoje ir jos priemiesčiuose gyvenančius 1180 asmenų ir surenkant jų įsipareigotą vieno dolerio auką.
Kun. B. Sugintas yra nepaprastai gailestingos ir dosnios širdies žmogus, kuris lietuviui, savo broliui, nieko nesigaili ir viską jam atiduoda. Pavyzdžiui, minint kun. B. Suginto 35 m. kunigystės jubilėjų, Chicagos lietuviškoji visuomenė, norėdama padėti jam taupyti jėgas, sudėjo kelis šimtus dolerių, kad jis nusipirktų automobilį. Visuomenė nupirko jam ir batus. Tačiau, kun. Sugintas tuos pinigus ir tuos batus paskyrė labdaros tikslams, pats ir toliau pasitikėdamas savo nuosavom kojom. Donelaičio mokyklos mokytojai, artėjant kun. Suginto 68 m. amžiaus sukakčiai, surinko apie 70 dol. ir kaip simbolinę auką įteikė jam, kad jis už juos nusipirktų laikrodį ir tiksliau apeitų tuos 1180 aukotojų. Atseit, iki šiol, be automobilio, be laikrodžio ir suplyšusiais batais jis vis dėlto punktualiai surinkdavo pažadėtas sumas ir pasiųsdavo laiku mokykloms. Kai dalis rėmėjų savo pažadų neįvykdo, tai tą skirtumą prisieina padengti pačiam rinkėjui. Tačiau, tas jo nejaudina ir jis visuomet yra gero ūpo ir nuotaikos. Tebevaikšto iš namo į namą, arba iš gatvės į gatvę, vis deklamuodamas, ar tai Šilerio, ar tai Puškino, ar tai kokio lietuvio jautriausius kūrinius. O kadangi kun. Sugintas moka apie dešmtį kalbų, tai jis nesidrovi prakalbinti bet kuria europietiška kalba kiekvieną sutiktą žmogų ar praeivį.
Negana tos rinkliavinės naštos; kun. Sugintas suskuba pabuvoti kiekviename minėjime, pobūvyje ir susirinkimuose įvairių organizacijų, kur jį visi mielai sutinka, sveikina ir priima. Kun. Sugintas, be to, dalyvauja kiekvieno mirusio lietuvio išeivio laidotuvėse, o ypač savo būrelių narių; jis juos, mirusius, palydi į amžiną poilsio vietą. Ne vieną buvusį Lietuvos kariuomenės karį, ištikus nelaimingai mirčiai, savo atsakomybe palaidojo kapuose bei už jį meldėsi, neimdamas jokio atlyginimo.
Tiems visiems darbams atlikti kun. Sugintas kas dieną atlieka 5-7 mylias kelio pėsčias ir paaukoja tam daugiau kaip 200 valandų per mėnesį.
Atskaitomybei vesti, jis turi užvedęs storoką knygą, jo pavadintą ‘‘Peklos knyga”, kurioje randasi kiekvieno aukotojo paaukotas doleris ir aukos data.
Kiekvieną mėnesį spaudoje skelbiamos rinkimo išdavos aiškiai atskleidžia visuomenei jo nepaprastą asmenybę. Čia kiekvienam darosi aišku, kad tai gali atlikti tik kun. Sugintas, būdamas visai savaimingas ir savotiškas asmuo. Tuo būdu, kun. Suginto nepaprastas darbingumas yra ir jo nepaprastos ir neįprastos asmenybės pasireiškimas. Tokiam darbo žmogui tikrai jokio pakaitalo nėra. Tokia asmenybė nėra pamainoma, nes ji yra tikras unikumas.
Iš V. Vokietijos nuo 1949 m. į J. A.V., savo pastangomis, jis yra atsikvietęs apie 150 lietuvių, kuriuos skolintais pinigais įkurdino. Jų tarpe yra ir gerokas skaičius buvusių kariškių. Be šio viso kun. Sugintas Brazilijoje, S. Paulo mieste, yra sukūręs didelę lietuvių koloniją ir jiem pastatęs amžiną paminklą — bažnyčią. Žinoma kokiomis, tiesiog, titaniškomis pastangomis ta bažnyčia atsirado anais sunkiais pasaulinės depresijos metais! Taip, dirbdamas Dievo ir Tautos labui, kun. B. Sugintas tikrai įrašo savo vardą aukso raidėmis į lietuvių išeivijos visuomeninę istoriją.
Pov. Dirkis
