Partizanai: Istorija ir dabartis

Galindai prieš Romą

Z. RAULINAITIS

(Pradžia Spalio mėn. Karyje)

IV. AISČIŲ KARINIŲ SANTYKIŲ SU ROMA PĖDSAKAI

Prekyba tarp aisčių krašto ir Romos imperijos ėjo per tarpininkus, germanų ir slavų kiltis. Todėl aisčių kilčių vardai pradžioje romėnams ir nebuvo žinomi, nes tiesioginio kontakto seniausiais laikais tarp jų kaip ir nebuvo Tačiau kitaip reikalai ėmė vystytis germanams pradėjus kovas su Roma. Paprastai priešų vardai geriau atmenami kaip savo draugų. Todėl sekantis istorinis pėdsakas apie aisčius, po Tacito, greičiausiai, yra išdava karinių žygių, kuriuose greta germanų galėjo dalyvauti ir talkininkai aisčiai.

Aleksandrijos geografas Klaudijus Ptolemėjas, gyvenęs nuo 90 m. iki 168 m., paliko veikalą, kuris yra mūsų pagrindinis šaltinis apie klasikinių laikų geografijos mokslą. Iš tiesų, iš jo atlaso išsivystė visa modernioji kartografija.³⁶ Toje geografijos knygoje, aprašydamas europinės Sarmatijos sienas, Potlemėjas sako:

“(Sarmatija) baigiasi vakaruose Vyslos upe ir ta Germanuos dalimi, kuri guli tarp jos šaltinių ir Sarmatijos kalnų, bet ne pačiais kalnais, kurių padėtis buvo jau anksčiau nurodyta; ... Didžiosios venetų rasės gyvena Sarma-tijoj išilgai Venetų įlanką; augščiau Dakijos gyvena peucinai ir bastarnai; ... Iš mažesnių tautų Sarmatijoje gyvena: prie Vyslos upės už venetų — gitonai, taip pat finai, taip pat sulonai... Į rytus nuo paminėtųjų, už venetų yra galindai ir sudinai ir stavanai ligi alanų; už jų igilionai. . . Atokiau nuo Okeano, arti Venetų įlankos gyvena veltai, virš jų osiai; toliau į šiaurę karbonai ir rytų link gyvena kareotai ir saliai; žemiau jų yra gelonai, hippopodai ir melanchlenai; žemiu šių — agatirsai; toliau aorsai ir pagiritai; toliau savarai ir boruskai iki pat Ripėjinių kalnų”.. ,³⁶

Naujausioje kapitalinės Paulys Real-Encyclopadia der Classischen Altertumswissenschaft laidoje, I tomo 687 psl., ..Aestii skyrelyje, yra taip pasakyta: “Ptolemėjas nežinojo bendro tautos (aisčių) vardo, bet tik atskirų genčių vardus; iš jo minimų reikia priskirti aisčių grupei galindus (prūsus), igilionus, sudinus, stavanus, veltae (= Litwa, Letuwa), osius ir karbonus.”

Seniau šiais reikalais rašę mokslininkai (Zeuss ir Muellenhoff) šias gentis irgi laikė aistiškomis. Stavanus Muellenhoffas priskiria lietuviams ir apgyvendina juos tarp Neries ir Nemuno, Vilniaus srityje. Igilionus jis laiko jot-

Ptolemėjo žemėlapio 1605 m. G. Merkatoriaus kopija. Įrašo SARMATIA pirmas skiemuo randasi tarp Nemuno ir Dauguvos. žemiau to skiemens: igilionai, galindai ir sūduviai, augščiau — veltai, pagiritai, karbonai ir k.

Skaityti daugiau: Galindai prieš Romą

PROŠVAISTES ŠIRVINTŲ KAUTYNIŲ PROŠVAISTĖSE

P. ŽILYS

1962 m. kovo mėn. KARIO Nr. 3 (1380) tilpo J. Vėgėlio straipsnis “Širvintų kautynių prošvaistės”, kuriame kalbama apie didelius įtarinėjimus, net kaltinimus iki išdavystės, buvusiam Nepriklausomybės kovų metu kariuomenės vadui gen. S. Žukauskui.

Būdinga tačiau, kad beveik visi J. Vėgėlio įtarinėjimai, bei kaltinimai yra paremti kitų, neišvardintų asmenų spėliojimais ir pasakojimais.

Apie visus J. Vėgėlio spėliojimus kaltinimus, ar išvedžiojimus nukreiptus gen. S. Žukausko adresu netenka kalbėti, nes tai užimtų daug laiko. Paliesiu tik žymesnius ir svarbesnius. J. Vėgėlis rašo, kad dar prieš susirenkant Steigiamajam seimui, gen. S. Žukauskas išvykęs į užsienius (Lenkiją) vienam mėnesiui atostogų ir toliau pasakoja: “1939 m. rudenį, Lenkijai kapituliavus prieš Vokietiją ir Rusiją, nemaža dalis Lenkijos kariuomenės perėjo į Lietuvą ir buvo internuota. Tuomet teko plačiau išsikalbėti su vyresniais lenkais karininkais. Iš artimai dirbusio su maršalu Pilsudskiu lenkų pulkininko teko sužinoti, kad gen. Žukauskas manė pasilikti Lenkijoje, kur jam Pilsudskis žadėjęs augštą vado vietą. Tuomet jis kaip tik prašėsi atleidžiamas nuo kar. vado pareigų Lietuvoje. Besiruošdamas naujai tarnybai, jis gyveno Vilniuje. Bet, kuomet rusų spaudžiami lenkai traukėsi, Pilsudskis prašęs gen. Žukauską skubiai grįžti į Kauną ir ten paveikti Lietuvos vyriausybę, kad Lietuvos kariuomenė nepultų besitraukiančių lenkų iš Vilniaus Varšuvos link.”

Kadangi rašoma, jog gen. Žukauskas, besiruošdamas naujai tarnybai, gyveno Vilniuje, todėl tenka trumpai pažvelgti kokia buvo 1920m. pavasarį, (ypač prieš pat susirenkant Lietuvos Steigiamajam seimui) bendroji politinė-karinė padėtis, kiek tai liečia Lenkiją, kas tada dėjosi Vilniuje bei jo apylinkėse ir kaip tada klostėsi augštųjų vietų reikalai lenkų kariuomenėje?

Skaityti daugiau: PROŠVAISTES ŠIRVINTŲ KAUTYNIŲ PROŠVAISTĖSE

Tremties Trimitas

Redaguoja —S. P. Petrušaitis, 1561 Holmes Av., Racine, Wisc.

ŠAULIŲ SKOLA VLADUI PUTVINSKIUI

O. Žadvydas

Šiandien raudonasis okupantas panaikino pėdsakus, kad greičiau lietuvis pamirštų Nepriklausomos Lietuvos laikotarpį. Karo muzėjus liko vien tik pastatas, o jo sodnelyje nerasime Laisvės Statulos, Nežinomo Kario kapo, žuvusiųjų paminklo ir visos eilės žymiųjų asmenų biustų. Ten buvo ir Vlado Putvinskio biustas, iškaltas skulptoriaus Br. Pundžiaus.

Okupantas sunaikino paminklus, pakeitė gatvių ir namų pavadinimus. Vlado Putvinskio vardas taip pat liko išbrauktas iš viešojo gyvenimo. Tačiau, dar ir dabar bolševikai nesiliauja spaudoje ir leidiniuose minėti jo vardo.

Šaulys Aleksandras Mantautas (ligi 1939 Marcinkevičius) LŠST garbės narys ir jos CV pirmasis pirmininkas, artimas VI. Putvinskio - Pūtvio bendradarbis. 1922-1936 ėjo įvairias atsakingas pareigas LšS administracijoje, 1929 -1930 redagavo Trimitą. Taip pat suredagavo eilę šaulių leidinių. Vienas iš Klaipėdos sukilimo inicijatorių, aktyvus jo dalyvis, atstovavęs LšS-gą. Ilgametis spaudos bendradarbis ir visuomenininkas. Dabar vadovauja redakcinei komisijai, kuri ruošia spaudai knygą apie LšS steigėją ir jos ideologą Vl. Putvinskį - Pūtvį.

V. Putvinskis asmeniškai negalėjo nusikalsti okupantui nei per pirmąją, nei per dabartinę okupaciją, nes mirė dar prieš okupacijas. Kodėl bolševikai tęsia kovą su mirusiu asmeniu?

Skaityti daugiau: Tremties Trimitas