LAIŠKAS EUROPON

Mielas Prieteliau,

Jau beveik dveji metai praslinko, kai su Tavim išsiskyrėm tarp anų barakų, kurie mus daugelį metų laikė pririšę prie savęs. Puikiai pamenu tą dieną. Buvo gražus, saulėtas švabiškas pavasaris, o mūsų komitetas buvo nuverstas. Mat, dėl išeikvojimų maisto sandėlyje, ir dėl viešo visuomenės protesto, sandėlininkas persikėlė net į kitą zoną. Pameni, tada nieks nesutiko eiti į komitetą, išskyrus mane. Aš, žinoma, sutikau. Ir tai tik dėl to, kad žinojau, jog tą pačią dieną išvykstu į pereinamąją stovyklą, pakeliui į JAV. Kaip ten buvo toliau — nieko nežinau, bet dabar čia galiu visiems pasakoti, jog “kempėse” buvau net komiteto pirmininku. Matai, čia, Amerikoje, labai svarbu turėti kokį nors titulą, žmogus be titulo, ir dar buvęs DiPi, vietinių visiškai negerbiamas. Beveik visi atvykusieji turia kokius nors titulus.

Tai matai, prieteliau, kas darosi.

Skaityti daugiau: LAIŠKAS EUROPON

Kuprinės pabiros

BANGUOTOS ŠYPSENOS

BABILONAS
Spoksau į bangelių grimą
Į mirgėjimą žvaigždžių —
Pro propelerių ūžimą
Balsą kažkieno girdžiu.

“Duok poezijos”, — tai šaukia
Man redaktorius rimtai, —
Apie tai, kaip laivas plaukia,
Ką mes jaučiam, apie tai.

Žiūriu į marias pro “bortą”
Ir žiūrėdamas mąstau,
Kaip šiandien valiau “abortą”,
Kaip  valyt rytoj reiks tau...

Skaityti daugiau: Kuprinės pabiros

REIKIA PILNOS VASARIO 16-SIOS AKTO ĮGYVENDINIMO APYSKAITOS

PETRAS JURGĖLA

Plačioji lietuvių visuomenė dažnai tegirdėdavo, o mūsų veikėjai, rašytojai ir net kartais istorikai tebeskelbdavo daugiau tiktai politinę - kabinetinę Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo istorija. Tuo tarpu gi visi, o ypač Nepriklausomybės kovų dalyviai, žinome, kad Lietuvos laisvė buvo atėjusi karo laukais, kurie vėliau pagarsėjo kautynių datomis. Tuose laukuose tik po kelerių metų buvo pastatyta paminklų, didingų kryžių ir mažų baltųjų kryželių.

Pagaliau, Nežinomojo Kareivio Kapas Vytauto Didžiojo Karo Muziejaus sodelyje, Kaune, simboliškai liudijo tautai, kokiu būdu buvo iškovota Vasario 16-ją paskelbtoji Lietuvos Nepriklausomybė. Gen. Nagius - Nagevičius per eilę metų rengė tą kapą: surinko tikrai nežinomojo, karo lauke žuvusio kario palaikus, surinko taip pat žymiųjų kautynių laukų akmenis, sucementavo juos (tuos nebylius kautynių liudytojus) į kuklų paminklą, lietuviškuoju kryžiumi viršūnėje.

Taip buvo .sukurtas lietuviškojo dėkingumo ir pagarbos kultas mūsų žuvusiems dėl laisvės. įspūdingos vakarinės apeigos Karo Muziejaus sodelyje kiekvieną vakarą jaudindavo susirinkusiųjų minias, savuosius ir svečiųjų šalių atstovus. Anoji šlubuojančių karo invalidų maršo eisena prie paminklo žuvusiems — kasdien išryškindavo gyviesiems kraujo jrašą paminkle “žuvusiems už Lietuvos laisvę”, - kurie bylojo: "Mes žuvome, kad jūs laisvi gyventumėt”...

Skaityti daugiau: REIKIA PILNOS VASARIO 16-SIOS AKTO ĮGYVENDINIMO APYSKAITOS

Karys 3 1951m. Turinys, metrika

KOVA PRIEŠ KOMUNIZMĄ — KOVA DĖL LIETUVOS!

T U R I N Y S

REIKIA PILNOS VASARIO 16-SIOS AKTO ĮGYVENDINIMO APYSKAITOS

KAS SVARBIAU?

Daugiau aiškumo!

KOMUNISTINĖ KINIJA — AGRESORIUS

PUSAMŽIO RIBĄ PERŽENGUS

NEŽINOMO KAREIVIO NAKTIS (eil.)

Dokumentai kalba...

Pirmoji baterija

PIRMASIS LIETUVOS KARIUOMENĖS PARADAS

APIE TAUTINES DALIS LIETUVOS KARIUOMENĖJE

KAIP ATSIRADO KARIŪNO VARDAS

AŠ ATRANDU AMERIKĄ...

POGRINDŽIO SPAUDA NACIŲ OKUPACIJOS METU

Mano kelias į savanorius

LIETUVIŲ KULTŪRINIS GYVENIMAS 1950 M.

MŪSŲ KARO VYRAI RAŠO

Iš JAV armijos talkininkų praeities

SVETIM. LEGIONE MOTERYS MYLIMOS IR NEAPKENČIAMOS

Kareivis (eil.)

DIENOS SLENKA NENUOBODŽIAI

TENAI...

Iš II pasaulinio karo dienoraščio

Karinės žinios

TREMTINIŲ BŪKLĖ VOKIETIJOJE

BĖGIMAS

Apie viską...

Kuprinės pabiros

PASAULIO LIETUVIŲ KARIŲ MĖNESINIS ŽURNALAS

Žurnalo fotokopija PDF: 

Vyr. redaktorius Kpt. SIMAS URBONAS

Redaguoja ir leidžia: Kpt. Sim. Urbonas. Br. Aušrotas. St. Butkus ir Aug. Astrauskas Prenumerata: metams—4 dol., pusm.—2,50 dol., atks. nr. 45c. Red. ir adm. adresas: KARYS, 156 Steamboat Rd., Great Neck, N. Y.

Nr. 3 (1262) 1951 M. SAUSIO MĖN.   Įsteigtas 1919 m.

KAS SVARBIAU?

A. MERKELIS

Vieniems — tu didvyrių palaiminta žemė,
Kitiems — tu nykštukų varginga tėvynė,
O man tu esi kaip smutkelis prie kelio,
Kur laukia keleivio malda ir nakvynė.

PUTINAS

Siekiamasis idealas yra daug gražesnis ir patrauklesnis už jau pasiektąjį. Kas pasiekta, jau tapę gyvenimo tikrove, nebe viliojąs idealas, bet gyvenimo kasdienybė, kurios dažnai nebesugebame kaip reikiant vertinti, o kartais pradedame net niekinti. Šiandien mums laisvė ir nepriklausoma Lietuva — siekiamasis idealas, o nepriklausomybės metais — tai buvo tikrovė, jau spėjusi virsti gyvenimo kasdienybe, ir mums atrodė, kad kitaip ir būti negali.

Kai sukilėliai, knygnešiai, savanoriai... siekė Lietuvai šviesesnės ateities, liejo kraują dėl jos laisvės— jie negalvojo ir tarp savęs nesiginčijo, kokia bus ta jų Siekiamoji Lietuva: svarbiausia, kad ji būtų laisva, o jau visa kita rasis savaime.

Po daugelio metų, didžių aukų ir pasišventimo atgavus laisvę, atstačius nepriklausomą valstybę, siektajam idealui tapus tikrove, jis ne visų vienaip buvo suprantamas ir vertinamas. Vieni tuo idealu gyveno, jam visas savo pajėgas skyrė, kūrybinėmis vertybėmis tautai laisvės ir amžinybės teise grindė. Kiti gi (ir jų daugumas) gyveno tik sau, siekdami kuo patogiau įsikurti. Tai gyvenimiška ir neišvengiama. Taip buvo, esama ir bus ne tik vienų mūsų tarpe.

Skaityti daugiau: KAS SVARBIAU?

Subkategorijos