LIETUVIŲ KULTŪRINIS GYVENIMAS 1950 M.
S. NARKELIŪNAITĖ
Jau įpratome kiekvienerių metų pradžioje trumpai žvilgterti į pereitųjų metų pėdsakus mūsų kultūriniame gyvenime, šiandien mes dar, palyginti, esame labai mažai nuo jų nutolę ir todėl visų tų įvykių nebegalime matyti pakankamai ryškioje šviesoje bei nustatyti jų tikrosios vertės.
Ateities istorikas, norėdamas juos apibrėžti, turės aiškintis, kas ir kaip buvo, kad visuose pasaulio kampuose partizaniškai kilo ir plėtėsi lietuviškoji kultūrinė veikla. Mums to nereikia aiškintis: žinome, kaip įvyko, kad, gimtuosius namus palikę, svetimose pastogėse kūrėmės židinius ir ieškojomės šilimos ne tik savo kūnui sušildyti, bet, svarbiausia, dvasiai.
O kultūrinė veikla ir buvo tas vienintelis spindulėlis, kuris gaivino ir tebėgaivina ir jungs krūvon viso pasaulio lietuvius, nežiūrint, kur jie bebus: Kanados miškuose, po Pennsylvanijos žeme, ar Australijos cukrinių nendrių plantacijose, ar jos tyruose prie geležinkeliu ir kelių tiesimo.
Jei anksčiau viso veikimo centras buvo Vokietijoje, tenai stovyklose turint palankias veiklai sąlygas, tai pereitais metais Vokietijoje tie kultūros spindulėliai vos vos beblykčiojo. O šiais metais jie ir visiškai gali užgęsti, nes baigiasi darbingųjų emigracija ir IRO globa. Tuo pačiu tenai likusieji ne tik techniškai negali kultūrinei veiklai atsidėti, bet ir nebeteks žmonių, kurie ją organizuotų ir rūpintųsi.
Tenai dabar iš viso būrio tebeliko tik vienas vienintelis laikraštis (“Tremtis"), kuris sunkiai materialiai verčiasi ir nebeturi aktualios medžiagos iš tenai dar likusių lietuvių veiklos, ir vienintelė lietuviška gimnazija Diep-holze. Ji taipgi negalės išsilaikyti, jei jos neparems užsienis, ypač Amerikos lietuviai, kurie dabar, kartu su naujakuriais, po Vokietijos lietuvių pirmauja kultūrinėje veikloje.
Čikagoje, Clevelande, Bostone ir New Yorke, vis naujoms tremtinių jėgoms atvykstant ir įsijungiant į bendrą veiklą, per metus žymiai pakitėjo kultūrinis veidas. Čikaga pagarsėjo lietuviškais teatrais ir teatralais. Clevelande čiurlioniečiai ne tik galutinai susicementavo į ansamblį, pergyveno emigracinius sutrukdymus, bet ir paskraidė po šį Amerikos kontinentą, plačiu ratu jį apsukdami, pasirodydami saviems ir svetimtaučiams Čikagoje, Toronte ir kt. miestuose ir pagaliau didžiausiame pasaulio mieste — New Yorke. Bostone ypač buvo veiklūs broliai Kačinskai: muzikas Jeronimas ir dramos aktorius Henrikas. Pirmasis — suorganizavo mišrų chorą, o antrasis, talkininkaujamas rašytojo A.Gustaičio ir dail. A. Andriušio— teatro studiją.
New Yorke gyvenantieji visų sričių menininkai susijungė į draugiją savo veiklai išplėsti ir parengė planus, kurie bus šiemet vykdomi. Iš jų minėtina lietuvių dainos šventė. Pianistui Mrozinskui vadovaujant, Brooklyne pradėjo veikti vyrų balsų kvartetas “Aitvarai”. Operetės choras, tik ką savo veiklos sukaktį paminėjęs, sugriuvo, palikęs be dirigento. Dramos aktoriaus Vitalio Žukausko vedama, dramos studija savo pereitų metų darbą vainikuoja jau šiais metais pastatymu “Amerika pirtyje.” Prie Radijo Draugijos, kurios direktorius Juozas Ginkus pernai minėjo savo radijo valandos 20 metų sukaktį, susibūrė nuolatinė muzikos ir dramos aktorių grupė, labai pagyvinusi ir naujos nuotaikos įnešusi vison programom
Visu lietuvių muzikinėje veikloje per tuos metus girdėjosi Vincės Jonuškaitės, Ant. Dambrauskaitės, Juzės Augaitvtės, Iz. Motekaitienės, E. Kardelienės, VI. Ivanausko, A. Sprindžio ir kt. į mūsų operos solistų pavardės.! Amerikietės dainininkės, lietuvių I kolonijose labai mėgstamos, kaip ! Anna Kaskas, Polyna Stoska, lietuviškas pozicijas laikiusios Met- j ropolitan operoje New Yorke, deja, pernai jas paleido, kitur sau pragyvenimo ir darbo susiradu-sios.
Besirūpinant lietuvybės išlaikymu išeivijoje, daugelyje vietų prie lietuviškų parapijų susiorganizavo lituanistikos mokyklos, kurias lanko ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Tokios mokyklos veikia ne tik Čikagoje, Bostone, Brooklyne ar Clevelande, bet ir Australijoje, ir Argentinoje ir D. Britanijoje ,ir Kolumbijoje.
Visus pasaulio lietuvius vienon krūvon jungiąs ryšys — lietuviška spauda — pergyveno nemaža naujovių. Iš Vokietijos į įvairius kraštus nuvykus lietuviams spaudos darbuotojams, pagyvėjo ir pati spauda. Ypatingai šitai pajuto JAV. Be to, ir naujų leidiniųatsirado: “Eglutė" (vaikams),
“Laiškai Lietuviams", “Lietuvių Dienos” (buvęs “Kalifornijos Lie-tuvis”), “Nemunas” “Tremtinių Informacijos”, “Lietuvių Kelias” ir prieš pat N. Metus pasirodė “Karys”, apjungiąs viso pasaulio lietuvius karius.
Naujų laikraščių pasirodė ir Argentinoje, Brazilijoje. D. Britanijoje, Kanadoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje.
Knygų pasaulyje susilaukėme dviejų itin stambių veikalų mūsų lietuvybei svetur palaikyti. Tai Lietuvių Kalbos Vadovas, kurį išleido Tremtinių Bendruomenė, su lietuvių kalbos tartimi ir rašyba, kirčiavimu, kalbos dalykais ir žodynu. Jį parengė prof, dr. Pr. Skardžius, St. Barzdukas ir J. M. Laurinaitis. Antrasis veikalas — "Patria" leidyklos išleista A. Šapokos “Lietuvos istorija". Lietuvių Bibliografijos Tarnyba, kuri rūpestingai registruoja visus lietuvių spausdinius, pernykščias metais pasigenda romanų ir apysakų. Tikrai. Po derlingųjų 1946-49 metų, šioje srityje baisiai tylu. Teminimos tik V. Kirklio Žvangučio (Brazilijoje) novelių rinkinys “Kraujas ir kerštas”, JAV — Margerio “Šliuptarniai" ir Stp. Zobarsko “Mėnesienos sėja".
Prie šios tylos, manoma, kad prisidėjo ta aplinkybė, jog rašytojai, fabrikuose pelnydami kasdienine duoną, mažai randa laiko ir įkvėpimo kūrybai. Kiek daugiau išleista poezijos. Būdinga, kad gausiausia yra muzikos leidinių, išleistų tiek JAV, tiek ir Vokietijoje.
Lietuvių Spaudos Centras Amerikoje “Gabija", kuri viso pasaulio lietuvius aprūpina lietuviškais laikraščiais ir knygomis, ir pati pradėjo leisti knygas. Po pirmojo savo leidinio “Barono Miūnchauzeno nuotykių", ji pernai įpusėjo rinkti Juozo Krūmino romaną "Naktis viršum širdies”.
Reikia manyti, kad šie metai bus kur kas turtingesni savo kultūrine veikla, nes ligi to laiko, atrodo, naujuose kraštuose bus baigę įsikurti lietuviai tremtiniai, kurie, kaip sakoma, į visą tą darbą įlieja naujo kraujo.
* *
