Periodika

Navigacijos peržiūros paieška

Navigacija

Ieškoti

Adolfas Ramanauskas

Vanagas

1918 03 06 - 1957 11 29

Antanas Kraujelis

Siaubūnas

1928 10 28 - 1965 03 17

Jonas Žemaitis

Vytautas

1909 03 15 - 1954 11 26

Juozas Lukša

Daumantas

1921 08 10 - 1951 09 04

Juozas Vitkus

Kazimieraitis

1901 12 10 - 1946 07 12

Jonas Misiūnas

Žalias Velnias

1911 - 1947 03 11

Justinas Lelešius

Grafas

1917 11 23 - 1947 09 24

Lionginas Baliukevičius

Dzūkas

1925 01 01 - 1950 06 24

Pirmoji baterija

TRUMPA 1-MO ARTILERIJOS PULKO ISTORINĖ APŽVALGA

1919 m. sausio 6 d. buvo pradėta kurti mūsų artilerijos Pirmoji baterija. Pirmoji baterija išaugo į 1-mą artilerijos divizioną, kuris vėliau buvo pavadintas 1-mu artilerijos pulku. 1-mas artilerijos pulkas, tęsdamas savo istoriją nuo Pirmosios baterijos, savo metinei pasirinko pirmosios baterijos įsikūrimo dieną ir savo gyvavimo dienas skaičiuoja nuo 1919 m.- sausio 6 d. Kartu 1-mam artilerijos pulkui tenka garbė minėti ir mūsų artilerijos įsikūrimo dieną.

Netenką daug kalbėti dėl artilerijos reikšmės kautynėse. Artilerija visais laikais buvo moderniųjų kariuomenių požymiu, ir karus nulemdavo tos kariuomenės, kurios turėdavo judrią ir galingą artileriją.

Mūsų artilerija, kaip ir kitos ginklų rūšys, turi seną praeitį. Kai kurie, istoriniai šaltiniai artilerijos pradžią jungia su kunigaikščio Kęstučio laikais, šis kunigaikštis savo pirmuosus artilerijos šaunamuosius pabūklus — bombardas buvo nukreipęs prieš kryžiuočius kautynėse ties Jurbarku. Vėliau, didesniame maste lietuviai pavartojo artileriją, viešpataujant Vytautui Didžiajam -— 1410 metais ties Žalgiriu. Paskui artilerija, neatsilikdama nuo kitų ginklų rūšių, vis augo, tobulėjo ir pasiekė net tą, kad Lietuvoje įrengtos artilerijos pabūklų dirbtuvės — liejyklos.

Skaityti daugiau: Pirmoji baterija

PIRMASIS LIETUVOS KARIUOMENĖS PARADAS

Pirmąsias Vasario 16-sios metines sukaktuves lietuviai savo krašte šventė kovos ženkle. Tūkstančiai savanorių tada gynė tėvynę nuo priešu, kurie, keleriopai gausesni ir stipresni, norėjo ją pavergti. Todėl 1919 metų Vasario 16 vieni šventė laisvėje būdami, kiti priešų okupuoti, o treti kovos lauke.

Štai ką pasakoja mūsų savanoriai apie atšvęstas pirmąsias Nepriklausomybės metines sukaktuves ir tuo pat metu surengtą Tauragėje pirmąjį Lietuvos kariuomenės paradą:

“1919 metų pradžioje visoje Lietuvoje ėjo didelis sąjūdis. Kas galėdamas metė kasdieninį darbą ir ėjo ginti tėvynės. įvairiose vietose buvo sudaryti valsčių ir apskričiu komitetai, kurie rūpinosi tvarkos palaikymu apylinkėse. Kai kuriose vietose grupavosi vyrai apie tokius komitetus, kad į pulkus savanoriais galėtų vykt didesniais būriais, o reikalui esant, sudraustų vietos išsišokėlius.

Skaityti daugiau: PIRMASIS LIETUVOS KARIUOMENĖS PARADAS

KAIP ATSIRADO KARIŪNO VARDAS

VACLOVAS BIRŽIŠKA

Nuo 1920 m. pabaigos ligi gruodžio mėn. 1923 m. man teko tarnauti Lietuvos kariuomenės Karo Mokslo Skyriuje (pradžioje Literatūros Skyriuje). Aukštiesiems Karininkų Kursams įsikūrus, nuo pat pradžios buvau paskirtas ir tų kursų lektorium, Lietuvos karo istorijai ir berods dar kitiems dalykams dėstyti, o bene 1921 ar 1922 m. buvau paskirtas ir Karo Mokyklos karo istorijos ir Lietuvos geografijos dėstytoju.

Vieną dieną, tiesiog iš pamokos, šaukia mane pas save Mokyklos viršininkas generolas Galvydis-Bykauskas (neprisimenu, ar jis tuo laiku jau buvo generolas ar tiktai pulkininkas).

Pradžioje gaunu iš jo pipirų už tai, kad Lietuvos geografijos pamokose pasakojau klausytojams apie kažin kokią Lietuvoje buvusią ledų gadynę, apie kurią šventraštyje gi nieko nėra sakoma.

Skaityti daugiau: KAIP ATSIRADO KARIŪNO VARDAS

APIE TAUTINES DALIS LIETUVOS KARIUOMENĖJE

žiemos sportas Lietuvos Karo Mokykloje

Greit sukaks jau lygiai dveji metai, kaip tremtinių spaudoje prasidėjo “šaltasis karas” tarp gudų ir lietuvių. Kartais gudai mėgsta prisiminti buvusius Lietuvos kariuomenės gudų dalinius ir dalis. Tad naudinga būtų suteikti bent kiek tikslesnių informacijų apie tas “gudiškas” dalis.

Jau seniai pasirodė savanorių kūrėjų sukaktuvinis leidinys, kuriame buvo straipsniai ir apie gudų dalinius. Pasirodo, kad per kapitono (vėliau mjr.) Kozlovo vedama “Gudų Karišką Biurą” perėjo ir užsiregistravo per 700 žmonių. Iš jų 68% įsiregistravo lenkais.

Skaityti daugiau: APIE TAUTINES DALIS LIETUVOS KARIUOMENĖJE

AŠ ATRANDU AMERIKĄ...

Šis didžiosios amerikietės Pearl I. Buck rašinys, kadaise tilpęs tiek pokario vokiečių, tiek lietuvių tremtinių spaudoje, šiandien yra juo labiau įdomesnis mums tremtiniams jau ilgesnį ar trumpesnį laikų gyvenantiems šioje šalyje ir įdėmiai stebintiems JAV žmonių gyvenimo būdų, papročius, tradicijas. RED.

Nors esu amerikietė, bet visą savo gyvenimą buvau toli nuo Amerikos ir grįžau į ją kaip ateivė. Grįžau tik todėl, kad ji buvo mano tėvynė. Visa man čia buvo taip nauja, lyg būčiau iš Švedijos grįžusi, arba iš Italijos ar Graikijos atvažiavusi. Man buvo malonu pamatyti savo tėvynę.

Mes ateiviai visuomet turime vienokį ar kitokį vidujinį Amerikos vaizdą. Tai yra, žinoma, gražus vaizdas. O jis ir turi būti gražus, nes kitaip — mes į šią šalį ir nekeliautume. Juk taip lengvai ir neapleidžiama savojo krašto, jei kitur nesitikima atrasti ko geresnio. Vieni tikisi Amerikoje laimingesnį gyvenimą susikurti, pinigo ir turtų įsigyti. Kiti važiuoja į čia dėl erdvės trūkumo, ar laisvės netekimo, kad atsipalaiduotų nuo primestų varžtų, kad galėtų čia laisvai galvoti ir pagal savo tradicijas gyventi.

Kai kurie, jų tarpe ir aš, atvažiavome čia, aiškiau pasakius, grįždami į savo tėvynę. Mes nežinojome, kas yra tėvynė, gyvenome tarp svetimų žmonių, kalbėjome kita kalba ir ėjome svetimais keliais. Dabar atvažiavome į išsvajotą Ameriką.

Skaityti daugiau: AŠ ATRANDU AMERIKĄ...

Daugiau įrašų...

Subkategorijos

Rūpintojėlis
Į Laisvę
Karys
1944 m. pabaigoje – 1945 m. keli „Kario“ numeriai išleisti Vokietijoje. Nuo 1950 m. leistas kaip Pasaulio lietuvių karių veteranų mėnesinis iliustruotas žurnalas, ėjęs nuo 1950 m. lapkričio iki 1991 m. Niujorke (JAV) kaip atgaivintas Nepriklausomoje Lietuvoje leistas leidinys. 1950–1951 m. leido Simas Urbonas, nuo 1954 m. leido Lietuvos karių veteranų sąjungos „Ramovė“ Niujorko skyrius, turėjo Lietuvos šaulių sąjungos tremtyje skyrių „Tremties trimitas“. Be karinių dalykų, daug spausdino istorinės tematikos straipsnių, grožinės literatūros kūrinių. Tiražas 1983 m. – 1650 egz. Žurnalo redakcija išleido karo istorijos ir kitokios tematikos knygų.

Redaktoriai
- Petras Ruseckas – 1919 m. ir 1922–1925 m.;
- Vytautas Steponaitis – 1919–1920 m.;
- Jonas Martynas Laurinaitis – 1920–1921 m.;
- Kazys Kepalas – 1921–1922 m.
- Juozas Petrėnas – 1925 m.
- Zigmas Kuzmickis – 1925 m.
- Antanas Majus – 1925–1927 m.
- Leonas Gustaitis – 1928 m.;
- Stanislovas Kuizinas – 1928 m. kovo 1 d. – spalio 11 d.;
- Juozas Balčiūnas-Švaistas – 1928–1935 m.;
- Juozas Tomkus
- Romualdas Burokas
- Tadas Šakmanas
- Petras Jakštas
- Simas Urbonas – nuo 1936 m. kovo 19 d. iki 1940 m. liepos 5 d. ir nuo 1950 m. lapkričio 23 d. iki 1951 m. gruodžio mėn.;
- Domas Penikas – 1952–1954 m.
- Zigmantas Raulinaitis – 1954–1984 m.
- Balys Raugas – nuo 1985 m. sausio 9 d. iki 1991 m. Nr. 6.
Šaltinis: Wikipedija

Puslapis 319 iš 533