Karys 4-5 1951m. Turinys, metrika
PASAULIO LIETUVIŲ KARIŲ MĖNESINIS ŽURNALAS
Redaguoja: kpt. Sim. Urbonas, Br. Aušrotas ir St. Butkus.
Vyr. redaktorius kpt. Sim. Urbonas.
Leidžia — leidykla KARYS
LIETUVA BUS LAISVA
(VASARIO 16-TOSIOS MINTYS)
A. MERKELIS
Už ką, už ką, Dievuliau, ta malonė.
Jog leidai mums sulaukti tos dienos?
O kiek kitų į amžiną kelione
Nuėjo skurdūs, laukdami anos!...
Maironis
Prieš 33-jus metus Lietuvos sostinėje Vilniuje Vasario 16-toji mūsų tautai tapo brangia diena. Ta atmintiną dieną Lietuvos Taryba, vienintelė lietuvių tautos atstovybė, remdamosi pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir 1917 metų rugsėjo 18-23 d. lietuvių Vilniaus konferencijos nutarimu, visam pasauliui paskelbė atstatanti nepriklausomą demokratinę Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie kada yra buvę su kitomis tautomis.
Tai buvo drąsus žygis: Lietuva tą dieną buvo paskelbta laisva ir nepriklausoma valstybe. Tai nepaprastas įvykis mūsų tautos gyvenime. Nuo jo mūsų tautoje prasidėjo naujas laikotarpis, turtingas didžiais kūrybiniais laimėjimais.
Vasario 16-toji — įsikūnijimas brangiosios mūsų tautos svajonės. šviesiųjų jos vilčių, didžiųjų jos troškimų.
Vasario 16-toji — didysis laimėjimas pilkųjų mūsų tautos didvyrių. kurie tamsią ir gūdžią priespaudos naktį narsiai kovėsi su dvigalviu ereliu, kurie ryžtingai ir drąsiai stojo į kovą prieš milžiną caristinę Rusiją, kurių negąsdino nei kalėjimai, nei žiaurių budelių žvėriški siautėjimai, nei, pagaliau, kartuvės; kurie, grandinėmis žvangindami skausmingais veidais, keliavo į Sibirą, ten kentė ir mirė. kad iš jų kapų keltųsi laisva Lietuva.
Vasario 16-toji džiaugsmu nuaidėjo per visą Lietuvą, jos aidas pasiekė ir karo audros iš savo tėvynės Lietuvos išblokštus lietuvius tremtinius. Buvo daug džiaugsmo ir šviesių vilčių. Visi ruošės grįžti į pirmuosius laisvės žingsnius žengiančią Lietuvą.
Lietuvai žengti į laisvę, į Vasario 16-tąją buvo nelengva. Slogiosios priespaudos laikais poetas Maironis ragino mūsų tautą nebėgti nuo kančios, bet kantriai nešti Golgotos keliu tautos kančių kryžių. Juk Golgotos kelias—prisikėlimo kelias naujam gyvenimui. Vargas kietas ir kančia skausminga arba žmogų sužlugdo, arba daro jį dar atsparesnį, dar kietesni, lyg tą plieną ugnyje užgrūdintą.
Mūsų tautos kelias į laisvę, į nepriklausomą gyvenimą buvo Golgotos kelias. Tad ir tautos prisikėlimas laisvam gyvenimui buvo džiaugsmingas, lyg Velykų varpai.
MOTINA GRANDINĖSE
TOMAS ŽIŪRAITIS, O. P.
Tikrasis karys be reikalo kardo nepakelia ir be garbės jo nenuleidžia. Todėl mūsų kariai pasidalino į du pagrindinius frontus: pirmasis — žalieji Lietuvos miškai, antrasis — laisvojo pasaulio tremties laukai. Abu frontai garbingai kovoja, kol mūsų antrajai motinai — Lietuvai grandinės ant rankų, kol Gedimino kalne laisvės varpas prabilti nedrįsta. Mūsų kariai nepalaužiami nelygioje kovoje svarbiausia dėl šių priežasčių:
1. Prigimties balsas šaukiasi tėvynės motinos, jos laisvės
Jei to jausmo žmogus neturi tai arba jis nenormalus, arba piktos valios padaras. Padaras to krašto, kur motina — menkavertis daiktas, — žmogus pragaro mašinos trumpalaikis ratelis. Daugiau nieko! Paukštelis ir tas pasiilgsta savojo krašto, paliktojo lizdo, net tėviškės lizdo pelenų:
“Kas sulaikys tave, paukšteli.
Parskristi pamariais,
Kai vyšnių žydinčiais takeliais
Pavasaris ateis?
Valdovo sostą nors žadėtų,
žinau, neliksi tu čionais.
Ten šaukia upių akmenėliai
Ir gimto lizdo pelenai.”
(Kotryna Grigaitytė-Graudušienė).
LAISVĖ — AUKŠČIAUSIAS ŽMOGAUS IDEALAS
Sav. Kūrėjas J. KARYS
Visos politinės, socialekonominės ir moralinės doktrinos kuriamos aukštesniesiems žmogaus tikslams siekti. Idealai veja idealus, planai planus lenkia, o nenuorama žmogus vis nepatenkintas. Jis leidžiasi neištirtais keliais, dažnai rizikuoja viskuo, ką tiktai turi, kad rastų ką nors nauja, kas jam pačiam palengvintų gyvenimą, ar bent užtikrintų geresnę buitį tiems, kurie ateis po jo. Taip, vienas kitą lenkdami, nustumdami, kartais net sutrypdami, žmonės srovių-srovėmis bėga savo gyvenimo keliais prie sekančių etapų, į šviesesnį rytojų, prie aukštesnių tikslų, iki kiekvieną jų galiausiai pasitinka šaltas kapas..
Tačiau niekas taip nežavėjo ir nežavi žmogaus, kaip laisvės idealas. Dar vaiku būdamas jis jau dairosi erdvės ir geidžia valios daryti tai, ką jis nori. O kai subręsta ir tampa asmenybe, žmogus laisvę pasistato aukščiausiu savo tikslu; nes pilnam žmogui nėra jokia paslaptis, jog tik laisvas būdamas, jis tegali mėginti, ir tikisi, visus kitus savo žemiškuosius tikslus atsiekti.
Su kultūros ir civilizacijos pažanga išryškėjo ir žmonių bendro sugyvenimo būtinumas. Virš dviejų milijardų protaujančių individų žemės paviršiuje negali pretenduoti į atskiro jų neribotą laisvę. Tatai naujųjų laikų žmogus ypač gerai supranta. Todėl jau ne atskiro žmogaus, bet natūralaus žmonių junginio —tautos laisvė, kaip atskiro individo legalių teisių garantija, iškilo aukščiau visų kitų žmogaus troškimų, žmogaus egojizmas čia nusileido varžtams, kuriuosjam uždeda savo gimtojo krašto gyventojų daugumos valia. Ir tie savi varžtai žmogui esti daug suprantamesni, nei pats mažiausias svetimos valios imperatyvas. Nenuostabu, tad, jei žmogus dėl savo ir artimųjų laisvės kovoja daug atkakliau, negu dėl kitų asmeniškų idealų. Čia aiškiai pasireiškia ilgainiui išsikristalizavę gimtojo krašto meilės jausmas, tapęs švenčiausia žmogaus politinio mintijimo dalimi. Tai yra dvasinės srities reiškinys, ir jokios žemiškos gėrybės jo nukonkuruoti negali. Jei, kovodamas dėl savo asmeniškos gerovės, žmogus rizikuoja kartais visa tuo, ką jis esamu momentu turi, kas gali būti pakeista, prarasta ar papildyta, tai, išeidamas laisvės ginti, jis jau iš anksto žino, jog čia gali netekti ir savo gyvybės, kuri kitą kartą negaunama. Nedaug rasime idėjų, dėl kurių žmogus statytų pavojun savo paskutinį turtą-gyvybę.
JUNGTINĖS TAUTOS IR LIETUVA
Dr. V. A. Dambrava
Akredituotas korespondentas Jungtinėse Tautose
Lietuvos įgaliotas ministeris Vašingtone Povilas žadeikis su ministeriu Vaclovu Sidzikausku Jungtinėse Tautose, notos įteikimo proga.
Šiandien laisvasis pasaulis sprendžia hamletišką problema.: būti ar nebūti. Taigi, laimeli ar būti visiškai sunaikintam.
Nors dabartinių įvykiu perspektyvoje Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo klausimais noromis-nenoromis yra nustumiamas ateičiai, tačiau net ir šiuo kritišku metu tik viena Sovietų Sąjungą su savo satelitais, drįsdama tyčiotis iš teisingumo principų, stengiasi Lietuvą išbraukti iš pasaulio sąžinės ir verčia savo slegiančia tyla Jungtines Tautas sutikti su ta mintimi, jog Pabaltijis yra ir liks jos nuosavybe.
Kiti Jungtinių Tautų nariai, priešingai, vis dažniau prisimena netolimą praeiti, kada net teisingumo principai buvo aukojami taikai ir. matydami, kur pasaulį nuvedė nuolatinė nuolaidų politika, Lietuvos klausimui kaskart skiria vis daugiau dėmesio, lyg ir pasiteisindami, kad tarptautinės klaidos niekada nevėlu atitaisyti.
Taigi, Jungtinės Tautos Lietuvos jos pačios likimui dar nepaliko.
Daugiau įrašų...
Subkategorijos
- Rūpintojėlis
- Į Laisvę
-
Karys
1944 m. pabaigoje – 1945 m. keli „Kario“ numeriai išleisti Vokietijoje. Nuo 1950 m. leistas kaip Pasaulio lietuvių karių veteranų mėnesinis iliustruotas žurnalas, ėjęs nuo 1950 m. lapkričio iki 1991 m. Niujorke (JAV) kaip atgaivintas Nepriklausomoje Lietuvoje leistas leidinys. 1950–1951 m. leido Simas Urbonas, nuo 1954 m. leido Lietuvos karių veteranų sąjungos „Ramovė“ Niujorko skyrius, turėjo Lietuvos šaulių sąjungos tremtyje skyrių „Tremties trimitas“. Be karinių dalykų, daug spausdino istorinės tematikos straipsnių, grožinės literatūros kūrinių. Tiražas 1983 m. – 1650 egz. Žurnalo redakcija išleido karo istorijos ir kitokios tematikos knygų.
Redaktoriai
- Petras Ruseckas – 1919 m. ir 1922–1925 m.;
- Vytautas Steponaitis – 1919–1920 m.;
- Jonas Martynas Laurinaitis – 1920–1921 m.;
- Kazys Kepalas – 1921–1922 m.
- Juozas Petrėnas – 1925 m.
- Zigmas Kuzmickis – 1925 m.
- Antanas Majus – 1925–1927 m.
- Leonas Gustaitis – 1928 m.;
- Stanislovas Kuizinas – 1928 m. kovo 1 d. – spalio 11 d.;
- Juozas Balčiūnas-Švaistas – 1928–1935 m.;
- Juozas Tomkus
- Romualdas Burokas
- Tadas Šakmanas
- Petras Jakštas
- Simas Urbonas – nuo 1936 m. kovo 19 d. iki 1940 m. liepos 5 d. ir nuo 1950 m. lapkričio 23 d. iki 1951 m. gruodžio mėn.;
- Domas Penikas – 1952–1954 m.
- Zigmantas Raulinaitis – 1954–1984 m.
- Balys Raugas – nuo 1985 m. sausio 9 d. iki 1991 m. Nr. 6.
Šaltinis: Wikipedija
