PUSAMŽIO RIBĄ PERŽENGUS
BR. AUŠROTAS
Prasidedant XX-jam amžiui, Niccolo Machiavelli, žinomo italų politiko (gyv. 1469-1527) gyvenime taikyti principai — dar nebuvo visai užnuodiję žmonijos moralės ir tautų tarpusavio santykių. Dar buvo ryškiai skiriama balta nuo juoda, gėris nuo blogio, tiesa nuo melo. taika nuo karo. Pasirašytosios tarptautinės draugiškumo ar prekybos sutartys buvo dar gerbiamos, ligi jų oficialaus atšaukimo. Dažnai žodinis pažadas būdavo vertingesnis už parašą ar aukso veršį.
Ne tik eilinis žmogus, bet ir toliau įžvelgiąs inteligentas anuomet sunkiai būtų galėjęs sutikti su Fiodoru Dostojevskiu (gyv. 1821-1881), kuris, lyg pranašas, savo veikaluose, o ypač kūrinyje “BIESY—VELNIAI" beveik tiksliai įspėjo Rusijos ateitį ir naujojo "tikėjimo" — komunizmo plėtimąsi.
Nesigilindami į priežastis, privedusias prie visiško tarptautinio moralinio supuvimo, mes tematome nuogus faktus, leidžiančius didiesiems prekiauti mažųjų laisve, kuri, pirmųjų teigimu, gražiai skambančiose propagandinėse frazėse, esanti kiekvieno žmogaus gimtoji teisė. Tačiau esmėje taitik tuščio indo viliojąs .skambėjimas.
Baigiantis I-jam Pasauliniam karui, laisvo gyvenimo obalsis, lyg žmonijos dvasinės pergalės švyturys, trumpai blygstelėjo tamsiuose priespaudos horizontuose, prikėlęs laisvam gyvenimui eilę pavergtų tautų, tarsi žaibas tamsią, audringa naktį, kad po II-jo Pasaulinio susikovimo jas paliktų dar tamsesnėje, klaikioje būklėje...
Apie dabartinį amerikiečių dvasinį stovį, kuris iš dalies gali tikti visoms laisvosioms pasaulio tautoms, “Newsweek”, nr. 2 taip rašo:
“Amerikiečiai, baigdami XX-jo amžiaus pirmąją pusę, susirūpinę žvelgė i ateities kelią. Vaizdas, kurio tik labai maža dalis buvo įžiūrima, pateisino jų rūpestį. Per nesutarimo rūkus ir netikrumą buvo regimi tamsūs šešėliai, kurie, atrodo, bus šių ateities kelių kliūtimis. Atrodo, kad šioms kliūtims pašalinti bus reikalingi tankai.
Nežiūrint dviejų pasaulinių karų, po kurių amerikiečiai paliko pusę šimtmečio, jie pasiekė milžiniškos gėrybinės pažangos, dar labiau išplėtė į ja savo vieškelius.
JAV ambasadorius Ernest Gross, nuolatinio atstovo pavaduotojas Jungtinėms Tautoms, su Sir Gladwyn Jebb — Anglijos nuolatiniu atstovu, ir Sir Benegal N. Rau — Indijos nuolatiniu atstovu Jungtinėms Tautoms, aptaria JAV rezoliuciją, paskelbti Kom. Kiniją agresorium.
(Unations)
Jų kuriamoji jėga davė Amerikai geresnius gamybos dantračius ir dar daugiau ratų, kuriais būtų galima persekioti laimę, apie kurią 1900 metais nebūtų drįsę svajoti drąsiausi pasaulio fantastai.
Tačiau guma apsišarvavę ratai, kuriais amerikiečiai ritosi autostradomis į sveikatingumą, į gerbūvį, buvo sustabdyti gandų apie artėjančias milžiniškas Eurazijos gyventoju mases. Ir dabar ši grėsmė yra vairuojama organizuoto plėšrumo, kuriam vadovauja anksčiau buvęs bankų plėšikas....
Tarptautinis banditizmas suniekino pirmojo šimtmečio pusę. Su visa tuo kovoti — tapo pagrindinė ne tik Amerikos, bet ir viso laisvojo pasaulio pareiga. Dabarrūpinamasi, kaip sukurti stiprias gynybos barikadas, kad sulaikytume priešą.
Tuo metu, kai vyksta debatai, amerikiečiu kariai kovoja su raudonaisiais kiniečiais, su gausiausia Maskvos suorganizuota gauja, tolimoje ir šaltoje Korėjoje, kur Amerika ir jos JT draugai paaukojo daug gyvybių ir turto, nesėkmingai mėgindami išgelbėti auką iš žiauraus užpuoliko rankų.”
Pirmasis šių metų mėnuo amerikiečiams dar labiau išryškino, kas yra jų tikrieji draugai, ir ko jie verti. Per paskutinį penkmeti jų dėtosios pastangos, sustiprinti ir pastatyti ant kojų nualintą Europą, ūkiškuose baruose davė gana patenkinamų vaisių. Tačiaujų II-jo Pasaulinio karo artimieji bičiuliai, dabar, kai atėjo laikas JT parodyti gerą valią ir bendrųjų reikalu supratimą, kartais žiūri tik pro savo asmeniškumo akinius. Tik kai kurios mažesnės tautos, kurioms principai brangesni už materiją, atvirai eina ranka rankon su didžia Amerika, tikėdamos gėrio pergale.
Nors ir neturėdami Tėvynes žemės po savo kojomis, gyvendami mus priglaudusiame svetingame krašte, mes žinome, ir tai galime kartoti kiekviena proga, kad, įsijungdami į titaniškąja kovą, ant Il-sios šimtmečio pusės pirmosios pakopos, esame pasirengę sudėti didžiausią auką Lietuvos ir viso demokratino pasaulio laisvei ginti.
