JAV KARINĖ POLITIKA 1950 METAIS

Šis straipsnis parašytas aukščiausio karinio JAV ir Atlanto Pakto valstybių autoriteto, Jungtinio štabo V-ko, Gen. Omar N. Bradley. Jis tilpo “Combat Forces Journal” ir plačiausiai pasaulyje skaitomame mėnesiniame žurnale “Readers Digest”. Dėl jo minčių aktualumo, šio straipsnio santrauka patiekiama ir mūsų skaitytojams.

Šiandien yra svarbiau, negu kada nors, kiekvienam amerikiečiui suprasti krašto karinę politiką, nes šie 1950 metai yra buvę lemtingi visai žmonijai. Pasaulio laisvieji žmonės nusprendė priešintis komunistinei agresijai, kur ji beįvyktų, jeigu reikalinga, panaudodami ir ginklą.

JAV užsienių politika nepasitenkina vien komunizmo stabdymu. Ji su juo atvirai kovoja, ir tai turi glaudų ryšį su mūsų karinės politikos pajėgumu ar ribotumais. Mūsų tauta privalo turėti toli numatančią politiką, kuri būtų pagrįsta mūsų pasirengimu. Mes negalime ją improvizuoti, nei svyruoti pagal vėjus, pučiančius išilgai Elbę Vokietijoje, ar Jangtsę Kinijoje.

Skaityti daugiau: JAV KARINĖ POLITIKA 1950 METAIS

AMERIKOS LIETUVIAI — II PAS. KARO DALYVIAI

Ltn. Kazys Kauspėda, Pittsburgh, Pa., karo metu užsitarnavęs karininko laipsnį.

Volteris Piliackas,Crainbrook, Pa., apdovanotas sidabro žvaigžde už pasižymėjimą gesinant degantį laivą, 1942 m., prie Salamonų salų, Pacifike.

Ltn. Juozas Garšva II-jo Pasaulinio karo dalyvis

VIENAS IŠ DAUGELIO

PASKUTINIS KPT. R. MARCINKAUS LAIŠKAS

Paminėdamas Lapkričio 23-ją, žurnalas “Ateitis” įsidėjo iš Anglijos gautą paskutinį kapitono Romo Marcinkaus laišką, kuris buvo rašytas p. S. P. 1941 m. čia jį ištisai paduodame mūsų skaitytojams.

Redakcija.

—Kapitoną Romą Marcinkų aš sutikau Lietuvos Pasiuntinybėje, Londone, per Kalėdas 1941 m. Jis buvo neseniai atvykęs Anglijon ir džiaugėsi, kad esąs priimtas į Karalškąją Aviaciją. Daugiau mums neteko susitikti. Po kelių mėnesių narsios kovos jis buvo pašautas virš anglų kanalo, paimtas vokiečių belaisvėn ir patalpintas garsioj “Stalag Luft III.” Vokiečių sušaudytas drauge su keliolika anglų karininkų, už mėginimą pabėgti iš minėtos stovyklos. Laiškas paduotas, išleidus įžangą ir pabaigą.    S. P.

CAPTAIN R. MARCINKUS
R.A.F. station, Upavon Officers’ Men, Marlborough Wilts 
12N March, 1941

... Tik užvakar grįžau iš šiaurės Anglijos, kur buvau apie porą savaičių prikomandiruotas prie kito aviacijos junginio. Dabar esu savame junginy, bet girdėti, kad mus visus žada perkelti kažkur kitur. — Juk čia, nors ir nematomai, eina didelis pasirengimas vokiečių rengiamai invazijai pasipriešinti. Kur mus pasiųs — nežinia. Ar daug mūsų iš naujos vietos grįš — taip pat nežinia. Geriau apie tai negalvoti.

...papasakojęs viską iš eilės apie save, tikrai atsakyčiau į visus Tamstą dominančius klausimus,

tad pradedu ...

Prancūzų karo vyriausybė (Ministre de l‘Air) paprašė mūsų karo vyriausybės, kad pasiųstų jiems eskadrilę lietuvių - karo lakūnų. Kadangi mes turėjome glaudžius santykius su prancūzų karo aviacija ir visad pirkdavom pas juos savo kariškus lėktuvus, tai sunku buvo jiems atsakyti. Todėl buvo surengta eskadrilė, ir mane paskyrė tos ekspedicijos vadu. Išvažiavau pirmas. Jie turėjo atvažiuoti vėliau, nes kartu buvo neįmanoma važiuoti. Vykti reikėjo aplinkiniu keliu per Rygą - Stockholmą - Malmo”-Ams-terdamą - Bruselles - Paris. Kiti

Lietuvos karo lakūnai žiemos pratimų metu

Skaityti daugiau: VIENAS IŠ DAUGELIO

PRANCŪZŲ SVETIMŠALIŲ LEGIJONE

Legijono vėliava parade

VYT. ARŪNAS - GEDGAUDAS

Šio rašinio autorius, Vyt. Arūnas - Gedgaudas, II-jo Pas. karo metu, prancūzų svetimšalių legijone išsitarnavo seržanto laipsnį, buvo apdovanotas dviem kariniais kryžiais (su palmėm), kolonialiniu Tuniso kautynių medaliu ir kt. pasižymėjimo ženklais. Šiuo metu atvykęs iš Prancūzijos į JAV, sutiko bendradarbiauti KARYJE, pasidalindamas su mūsų skaitytojais savo nepaprastais kovų išgyvenimais bei įspūdžiais iš ano visame pasaulyje išgarsėjusio legijonierių gyvenimo.

Šiame pirmajame straipsnyje autorius duoda tik bendrąjį supratimą apie legijono esmę, jo praeitį ir žygius. ’

Visa tai mus suįdomina dar ir dėl to, kad pvz., ligšiolinėse Indokinijos kovose su raudonaisiais dalyvavo nemaža ir lietuvių karių - legijonierių, RED.

Vieną 1939 metų rudens dieną, kada Europoj jau dundėjo patrankos, o Paryžiaus bulvaruose buvo bepradedą kristi medžių lapai, aš, kaip prancūzai pasakytų, padariau "pique une tete a la Legion.”

Tai reiškia padaryti nėriko judesį, nuogam įsibėgėjus, nepažvelgiant atgal, ištiesti rankas pirmyn ir mestis nuo tramplyno į šalto vandens gelmę. Tai reiškia savo praeitį pakabinti ant kabyklos ir, pasižiūrėjus tik tris minutes į tą pakabintą nematomą individą, padėti parašą ant sutarties penkeriems metams.

Kaip ir visi žmonės, aš buvau nemažai skaitęs knygų apie prancūzų svetimšalių legijoną. Girdėjau apie jį sukurtas dainas, mačiau egzotiškas filmas...

Bet kada nuvykau į Afriką, pažinau visai kitokį svetimšalių legijoną. Man pačiam teko paraduoti lėtu ir ilgu žingsniu po “Boudin” garsais Sidi-Bel-Abbes, Fez, Meknes, Marrakech... gatvėmis. Man pačiam teko tiesti kelius, mūryti kareivines, vežti mėšlą... Teko skalbti seržantams marškinius, kad užsidirbčiau keletą frankų cigaretėms, kol pats gavau seržanto laipsnį ir jau galėjau savo marškinius duoti kitiems išskalbti.

Už tai šiaurinę Afriką, Sene-galiją ir Sacharą pamačiau ne kaip turistas, iš liuksusinio automobilio, bet daugelį vietų pėsčias, kaip kareivis, praeidamas. Visa teko pamatyti iš antros dekoracijos pusės, kuri niekad turistams nerodoma.

Skaityti daugiau: PRANCŪZŲ SVETIMŠALIŲ LEGIJONE

PIRMASIS IŠ GREAT NECKO

GRAŽIOS VYTAUTO DAUGIRDO IŠLEISTUVES Į ARMIJA

Tarptautiniam gyvenime į grubią agresijos jėgą — tegalima atsakyti jėga. Tad visiškai suprantama ir natūralu, kad Jungtinės Amerikos Valstybės, tiek ligšiolinės raudonojo fašizmo agresijos Korėjoje, tiek paskubomis bręstančio III-jo Pasaulinio karo akivaizdoje, — yra verčiamos visomis galiomis pasirengti sutikti šią, atrodo, neišvengiamą audrą.

 

Vykdant reikalingą, įstatymais numatytą gyvosios pajėgos mobilizaciją, JAV armijon vis dažniau pašaukiama ir lietuvių tremtinių vyrų.

Gruodžio 9 d. vakare, Great Necke’, jaukioje Elenos ir Jono Blažonių svetainėje įvyko pirmojo iš šios lietuvių tremtinių kolonijos kario—Vyt. Daugirdo išleistuvės JAV armijon.

Vytautas Daugirdas gimė 1927 m., lapkričio 25 d. Dotnuvoje. Mokėsi Mažeikių gimnazijoje, o ją baigė jau tremtyje, Vokietijoje, Eichstaedt’o DP stovykloje.

1947 m. pradžioje, Vokietijoj pradėjus formuotis pagelbiniams tautiniams lietuvių daliniams okupacinės JAV armijos sudėtyje, Vytas savanoriškai stojo vienon sargybų kuopon. Ten jis garbingai išbuvo ligi 1949 m. birželio mėn., kol su tėveliais turėjo pasirengti išvykti Amerikon.

Skaityti daugiau: PIRMASIS IŠ GREAT NECKO

Subkategorijos