Partizanai: Istorija ir dabartis

POGRINDŽIO SPAUDA NACIŲ OKUPACIJOS METU

K. PELĖKIS

(Tęsinys iš nr. 3)

Kai kurios pogrindžio spaudos idėjos ir darbai

Bendrais bruožais apžvelgę pogrindžio spaudos organizaciją ir jos darbo sunkumus, susipažinkime bent su kai kuriomis idėjomis, kurios reiškėsi pogrindžio spaudoje, o taip pat iškeikime ir kai kuriuos taip svarbius ir reikšmingus mūsų tautos egzistencijos išlaikymui atliktus jos darbus.

Prieš vokiškąjį nacizmą pogrindžio spauda stato lietuviškąją demokratiją.

Lietuvis savo prigimtimi yra demokratas. 1918 m. Lietuva buvo atkurta griežtai demokratiniais pagrindais. Nepr. gyvenimo metu Lietuvos visuomenė nebuvo vienalytė. Ji, kaip ir kitose kultūringose demokratinėse šalyse, buvo susiskirsčiusi į partijas. Čia buvo galima rasti įvairiausių srovinių judėjimų, pradedant kairiaisiais, baigiant dešiniausiais. Plačiai išbujojusi partinė spauda informuodavo gyventojus apie didžiuosius demokratinių valstybių laimėjimus.

Respublikos vyriausybė, nors paskutiniais N. gyvenimo metais ir savaip taikindama demokratijos principus krašto viduje, užsienio politiką vedė teisinga, griežtai demokratine linkme, nuoširdžiai bendradarbiaudama su didžiomis demokratinėmis valstybėmis. Nekartą dėlto jai hitlerinė Vokietija darė skaudžių priekaištų dėl tokios užsienio politikos. Iš mūsų ji tyčiojosi, girdi, demokratija mus parduosianti.    |

Skaityti daugiau: POGRINDŽIO SPAUDA NACIŲ OKUPACIJOS METU

MES GYVENAM

Kazys Binkis

Mūsų žaizdos kaskart naujos,

Mūsų dainos kaskart kitos!

Širdį gelia,

Sielą kelia.

Tulpes krauju nudažytos.

Puošia mūsų klaikų kelią.

Ūžkit liepos, gauskit egles,

Nors pakirstos, nors išvirtę!

Mes kovoti nepasenom,

Nors mums priešas skelbia mirtį, —

Gauskit egles, — mes gyvenam!

LIETUVOS SUKILĖLIAI PRIEŠ MASKOLIUS 1863 M.

ST. TAMULAITIS

 (Du fragmentai iš apysakos ‘‘Tėvų Keliais”)

SUKILELIŲ STOVYKLA MIŠKE 1863 M. GEGUŽĖS 3-4 D.D.

Pro retą medžių tinklą veikiai juodu pamatė dūmus ir išgirdo žmonių balsus. Dar maža miško pastraipa, dar keletas žingsnių į kalvą—ir prieš akis, lyg delne, štai ir pati sukilėlių stovykla.

Vaizdas retas, egzotiškas. Aplink, kur akys mato tvyro žalių eglynų danga, išmarginta lapuočių kepurėmis, o viduryje—pailga miško aikštė, perkirsta upeliu, su daugybe ugniakurių, vežimų ir palapinių, tarp kurių, it skruzdėlės, juda kruta uniformuoti ir be uniformų vyrai. Jų daug. Vieni jų vaikštinėja laisvi, rūkydami pypkes ir tartum ieškodami darbo, antri sėdi ant rąstgalių, šalia liepsnojančių laužų, kapoja mėsą ir skuta bulves, treti taiso šautuvus, bando durtuvus, piausto  iš čia pat pamestų švino pliauskų kulkas, samsto atsargiai, lyg brangenybę, paraką, dar kiti lošia palapinėse kortomis, gurkšnodami vyną ir degtinę, nes — pavojus arčiau — aiškiai girdėti juokas, ginčai ir bonkų bei pinigų skambėjimas. Šie paskutinieji — bajorai; jie sudaro mažumą, bet, turėdami atliekamų grašių, dosniai iš kairės ir dešinės moka už patarnavimus.

Nuošaliai, po medžiais, stypso kariška virtuvė, greičiausia pagrobta iš rusų, gretimais dvi lauko kalvės, kurios be perstojimo skambina kūjais ir taiso ginklus, o už jų — balta lentų pašiūrė su paraku ir municija, saugojama ginkluoto sargybinio.

Miške strampinėja keli jaučiai mėsai, žardukyje kriuksi pavogtos kiaulės; toli, panuovalyje, išklystančiame į drėgną palaukę, ganosi supančioti arkliai.

Skaityti daugiau: LIETUVOS SUKILĖLIAI PRIEŠ MASKOLIUS 1863 M.