Pirmoji baterija
TRUMPA 1-MO ARTILERIJOS PULKO ISTORINĖ APŽVALGA
1919 m. sausio 6 d. buvo pradėta kurti mūsų artilerijos Pirmoji baterija. Pirmoji baterija išaugo į 1-mą artilerijos divizioną, kuris vėliau buvo pavadintas 1-mu artilerijos pulku. 1-mas artilerijos pulkas, tęsdamas savo istoriją nuo Pirmosios baterijos, savo metinei pasirinko pirmosios baterijos įsikūrimo dieną ir savo gyvavimo dienas skaičiuoja nuo 1919 m.- sausio 6 d. Kartu 1-mam artilerijos pulkui tenka garbė minėti ir mūsų artilerijos įsikūrimo dieną.
Netenką daug kalbėti dėl artilerijos reikšmės kautynėse. Artilerija visais laikais buvo moderniųjų kariuomenių požymiu, ir karus nulemdavo tos kariuomenės, kurios turėdavo judrią ir galingą artileriją.
Mūsų artilerija, kaip ir kitos ginklų rūšys, turi seną praeitį. Kai kurie, istoriniai šaltiniai artilerijos pradžią jungia su kunigaikščio Kęstučio laikais, šis kunigaikštis savo pirmuosus artilerijos šaunamuosius pabūklus — bombardas buvo nukreipęs prieš kryžiuočius kautynėse ties Jurbarku. Vėliau, didesniame maste lietuviai pavartojo artileriją, viešpataujant Vytautui Didžiajam -— 1410 metais ties Žalgiriu. Paskui artilerija, neatsilikdama nuo kitų ginklų rūšių, vis augo, tobulėjo ir pasiekė net tą, kad Lietuvoje įrengtos artilerijos pabūklų dirbtuvės — liejyklos.
Lietuvos artilerija ypač pasižymėjo ties Orša (1514), kur paslėpta didelė baterija sulaikė iš šono dešinįjį rusų sparną ir nulėmė visas kautynes. Prie Velikija Luki lietuviai turėjo 30 pabūklų. Per 1831 m. sukilimą šiaurės Lietuva iš Lenkijos buvo gavusi 26 patrankas, iš kurių liepos 3 ir 4 d.d. buvo bombarduojamas Kaunas. Gelgaudas atakavo Vilnių su 28 patrankomis. Varniuose iš varpų buvo nulietos 9 patrankos. Mėginta gaminti patrankas ir Svėdasų giriose. Mūsų nepriklausomybės karų istorija rodo, kad mūsų artilerija suvaidino didelį vaidmenį ir pasiekti laimėjimai žymiai parėjo nuo sumaniai pavartotos artilerijos galingos ugnies.
Lietuvos nepriklausomybę atgavus, mūsų artilerijos užuomazga prasidėjo A. Panemunėje 1919 m. sausio 1 d. Tą dieną Krašto Apsaugos Ministras savo įsakymu Nr. 12 g 13 įsakė 2 pėstininkų pulko karininkui Jodkai Eduardui pradėti formuoti lengvąją bateriją, Taigi, nors 1-jai baterijai buvo išleistas įsakymas sausio 1 dieną, bet faktinai jos tikrasis formavimasis, pirmasis ginklavimasis prasidėjo tik nuo sausio 6 dienos. Sausio 6 dieną iš vokiečių buvo gautos dvi rusų 3-jų colių lengvos lauko patrankos ir 24 arkliai, tiesa, labai menkos vertės. Štai kokia buvo pradžia pirmosios baterijos ir pradžia mūsų artilerijos.
Karininkui Jodkai neilgai teko formuoti Pirmąją bateriją. Sausio mėnesio 11 dieną pirmąją bateriją vadovauti perėmė karininkas Geiga Vincas. Formavimosi sąlygos buvo labai sunkios: arkliai blogi, pabūklų pavežti negali, pakinktų nėra, savanoriai klumpėse, mundiruotės irgi nebuvo, bet už tai pasiryžimo ir entuziazmo buvo su kaupu, tad ir visos kliūtys buvo lengvai nugalimos. Per pusantro mėnesio pirmoji baterija buvo jau suformuota ir visu kuo aprūpinta. Vasario 23 dieną pirmosios baterijos vienas būrys su baterijos vadu karininku Geiga priešaky išvyko į frontą Kėdainių kryptimi. Pirmosios baterijos antras būrys, vadovaujamas karininko Pečiulionio, tuo tarpu liko A. Panemunėje. Vėliau, balandžio mėn. pradžioje, antras būrys išvyko į frontą Alytaus kryptimi. Pirmosios baterijos būriams, veikusiems įvairiuose frontuose, buvo lemta nebesusijungti — antrasis būrys vėliau buvo pavadintas 4-ta baterija. Tuo būdu pirmosios baterijos 1-as būrys liko pavadintas 1-ja baterija, o liras būrys — 4-ta baterija.
1-ji baterja, atvykus į Kėdainius, perėjo Panevėžio bataliono vado valdžion, šis batalionas vėliau buvo pavadintas 4-ju pėstininkų pulku. Greitu laiku baterija pasipildo iki 4 pabūklų ir nenuilstamai remia 4-jo pėstininkų pulko žygius į Šėtą, į Pagirius, į Deltuvą, į Ukmergę, į Ramygalą, į Panevėžį, pagaliau Ilukštąir Dauguvą. Pabrėžtinas mūsų artilerijos istorinis įvykis — pirmas artilerijos šūvis, kuris įvyko 1919 m. kovo 27 dieną Deltuvos rajone. Pirmas šūvis tiesioginiu taikymu buvo nukreiptas į Deltuvos miestelio kleboniją, kurioje buvo apsistojęs bolševikų štabas. Sviedinys pataikė į kleboniją. Vėliau to sviedinio indas (šrapnelis) buvo surastas ir padėtas mūsų Karo Muziejuje.
1919 m. birželio 2 dieną pirmosios baterijos antras būrys gavo 4-sios baterijos vardą, o birželio 25 dieną, 1-ji ir 4-ji baterijos buvo sujungtos į I-jį artilerijos divizijoną. I-jo art. divizijono vadu buvo paskirtas 1-os baterijos vadas karininkas Geiga.
1920 m. prasidėjo kautynės su lenkais. Su kitomis kariuomenės dalimis išvyksta į frontą ir 1-ji baterija. Deja, iš šio fronto baterija grįžo smarkiai sužalota. Rugsėjo 24 dieną baterija ties Druskininkai smarkiai nukentėjo — beveik visa kovos dalis pateko į nelaisvę, tik rezervas, gurguolės, virtuvės bei ūkio dalis grįžo į A. Panemunę. Atsigavus baterija 1921 m. persikėlė į Ukmergės apylinkę.
1-ją bateriją vadovavo šie karininkai: karininkas Jodka, kar. Geiga, kar. Kapciukas, kpt. Gri-ganavičius, kpt. Gružauskas, kpt. Babickas.
4-ji baterija
Kaip jau aukščiau buvo minėta, 4-ji baterija išaugo iš pirmosios baterijos ir kovo 24 dieną, karininko Pečiulionio vadovaujama, išvyko į Alytaus frontą, šios baterijos pirmieji šūviai buvo paleisti, palydint mūsų pirmąjį žuvusį karininką Juozapavičių į amžiną atilsį 1919 m. balandžio 2 dieną.
Balandžio 4 dieną, kartu su 1-ju pulku, kaunasi su bolševikais ties Valkininkais, Varėna ir Bobriškiais. Per savo kautynių krikšto dieną baterija išleido 160 sviedinių. Dėl tų laikų sviedinių skaitlinė yra nemaža.
1919 m. gegužės 10 dieną 4-ji baterija grįžo į A. Panemunę, kad pasipildytų ir sustiprėtų. Bet neilgai teko sėdėti A. Panemunėje —- baterija siunčiama Ukmergės link. Šiuo kartu baterijai tenka sėkmingai skinti kelią mūsų pėstininkams ties Lyduokiais, Žemaitkiemiu ir Kurkliais. Ypatingai baterija pasižymėjo gegužės 18 dieną žygyje ties Kurkliais.
1919 m. spalių mėn. 4-ji baterija buvo nukelta Šiaulių kryptimi prieš bermontininkus ir lapkričio 22 dieną daug padėjo puolant Radviliškį.
1920 m. kare su lenkais 4-ji baterija veikė su 1-ju ir 6-ju pėstininku pulkais ties Varėna, Radūne ir Vilniumi. Pasibaigus karams baterija apsistojo Lyduokių dvare, netoli Ukmergės.
4-ją bateriją vadovavo: kpt.Pečiulionis ir kpt. Kibirkštis.
7-ji baterija
Kaip pirmųjų dviejų, taip ir 7-sios baterijos lopšys — A. Panemunė. ši baterija pradėjo formuotis tik 1919 m. gruodžio mėn. pabaigoje. Pirmuoju baterijos vadu buvo paskirtas karininkas Vyšniauskas ir jos formavimasis buvo nelengvas — svarbiausia trūko pabūklų. Tik 1920 m. sausio 26 dieną buvo gautos dvi angliškos patrankos, o kitos dvi — vasario mėnesį. Galutinai baterija susiformavo balandžio 17 dieną ir iš A. Panemunės buvo perkelta į Paežerių dvarą. 1920 m. birželio 17 dieną baterijos vadu buvo paskirtas vyr. leitenantas Šklėrius. Baterijai teko dalyvauti kare su lenkais. Pirmu jos žygiu buvo Kaišiadorių-Lentvaravo kryptimi. Vėliau dalyvavo kautynėse su 5-ju pėstininku pulku Suvalkijoje ties Augustavu, Seinais, Gybais ir kitose vietose. Vėliau 7-ji baterija buvo perkelta į Vilniaus frontą ir veikė kartu su 6-ju pėstininku pulku ties Aukštadvariu ir Trakais.
Pasibaigus karams 7-ji baterija buvo perkelta Ukmergės rajonam 1921 m. rugpiūčio 1 dieną divizijonas buvo pavadintas 1-ju artilerijos pulku, į kurį buvo priskirta ir 7-ji baterija.
Kautynėms aprimus, prasidėjo normalus kariuomenės gyvenimas. 1-as art. pulkas apsigyveno nuolatinėje savo stovykloje — Pajuostėje, prie Panevėžio.
1926 m. liepos 31 dieną, taupumo sumetimais, 1-as artilerijos pulkas buvo išformuotas. Jo garbingos baterijos, pasižymėjusios karuose, buvo išskirstytos likusiems artilerijos pulkams: 1-ji baterija pateko į 3-jį art. pulką, 4-ji — į 2-jį art. pulką ir 7-ji — į 4-jį art. pulką. Ilgamečiu ir paskutiniuoju 1-jo artilerijos pulko vadu buvo pulkininkas Geiga.
1935 m. rugpiūčio 1 dieną 1-as art. pulkas buvo atgaivintas. Pulko vadu paskirtas pirmiau buvusio pulko 7-os baterijos vadas pulkininkas Šklėrius.
Tokia yra 1-jo artilerijos pulko trumpa istorija. Kaip matome, pulkas turėjo gan dygliuotą kelią, ir nemaža rūsčių dienų turėjo pakelti, bet tas bus tvirtesnis, kuris daugiau pergyvena. Ir šiandien buvę 1-jo art. pulko kariai didžiuojasi savo pirmtakūnais, tomis pirmomis baterijomis ir jų vadais, jų žygiais ir visuomet sems iš jų darbų sau stiprybės.
Š. K.
