SKAITYTOJŲ ŽODIS
Tai — istorija
Leiskite pareikšti kupinus dėkingumo žodžius už prisiųstus Į laisvę numerius. Aš net nepagalvojau (nebuvau iki šiol matęs), kad jis toks puikus, didelis, labai įdomus leidinys. Labai patrauklus turinys, daug istorinės, faktinės medžiagos.
Didelį ir kilnų bei svarbų darbų atliekate. Tai — istorija. Gaila tik, kad mes litų dar neturime, o talonai menkaverčiai ir atsilyginti nepajėgūs.
Tegu jūsų darbus lydi Aukščiausiojo palaima!
Petras Žvirgždys,
Klaipėda
Medžiaga mokyklų vadovėliams
Jūsų žurnalas geras, prasmingas. Įdomu, kiek jo numerių dabar nueina į Lietuvą? 1992 m. nr. 113 išspausdintas Jonelienės straipsnis ,,Išėjo sūnūs keturi tėvynės ginti" turėtų būti mokyklų vadovėliuose. Reikėtų dabartiniam jaunimui papasakoti apie Tautos tragediją.
Tikiuosi, kad Juozo Lukšos-Daumanto laiškai greitu laiku bus išspausdinti ir pateks į Lietuvos mokyklų bibliotekas. Sėkmės?
Dr. Marija Arštikaitytė-Uleckienė
Toronto, Canada
Laiškai — gyvenimo pulsas
Siųsdamas prenumeratą už 1993 m. noriu redaktoriui padėkoti už šį (115) Į laisvę numeri. Jis tikrai vertas Lietuvos 75 metų jubiliejaus vardo. Svarus turinys, kompetentingai parašyti aktualūs straipsniai, sumaniai suredaguota forma, ypač įvedant gausų laiškų skyrių, kuriame pajunti dabarties gyvenimo pulsą Lietuvoje, ir puikus poeto Bradūno eilėraštis — viskas suteikia šiam numeriui patrauklumą, grakštumą, apjungiantį svarųjį turinį.
Kun. dr. Valdemaras Cukuras,
Putnam, CT
Netinkamas viršelis
Gerbiamieji, džiaugiuos jūsų gražiai redaguojamu, apipavidalintu bei aktualiais straipsniais, patraukliu žurnalu. Tačiau šį kartą (1993, vasario nr. 115) man — šimtaprocentinei vilnietei — dūrė į akį viršelio vaizdas: švenčiant 75-tąją Lietuvos valstybės atstatymo sukaktį, Į laisvę žurnalas pasipuošė sovietų sužalotos Vilniaus arkikatedros vaizdu — be šventųjų statulų, kurias okupantai nugriovė. Linkiu sėkmės?
Gražutė Šlapelytė-Sirutienė,
Santa Monica, CA
Revanšas talonais
Įlaisvę kaip politinis ir kultūrinis žurnalas yra įdomus skaityti, nes straipsniai liečia Lietuvos problemas. Jie parašyti savų autorių — ne svetimšalių minčių vertimai. Nepaprastai įdomu skaityti rašinius ir visokius laiškus iš Lietuvos.
Kad žurnalo prenumerata būtų prieinama pačioje Lietuvoje, gal reikėtų parduoti jį ten už talonus. Tai būtų įdomus ,,revanšas": išeiviai, iš kurių lupami aukšti užmokesčiai doleriais už spaudą, konferencijų registraciją ir viešbučius, pasiūlytų savo darbo vaisių už nepaprastai žemą kainą — talonais —, kad pasidalintų mintimis su savaisiais. Viliamės, kad žurnalas ir toliau bus čia redaguojamas, nes poros kitų žurnalų pervedimas į Lietuvą nedavė lauktų rezultatų.
Jonas Pabedinskas,
Westchester, IL
Geras Č. Stankevičiaus straipsnis
Nei kiek neabejoju, kad mūsų politinio-visuomeninio pobūdžio žurnalai yra reikšminga išeivijos kultūrinio gyvenimo apraiška.
Paskutiniu metu keli panašaus pobūdžio žurnalai jau nustojo ėję, o kiti keli persikėlė į Lietuvą. Tad džiugu, kad Į laisvę dar vis mus periodiškai tiksliai aplanko. O dar maloniau, kad žurnalas išlaiko aukštą žurnalistinį lygį.
Mane daugiausiai domina jūsų straipsniai, kuriuose nagrinėjamos dabartinės Nepriklausomos Lietuvos gyvenimo problemos. Ypatingai mano dėmesį patraukė išsamus ir puikiai paruoštas Č. Stankevičiaus straipsnis. Toks straipsnis tikrai puošia Į laisvę.
Tad linkiu patvarumo ir toliau leisti išeivijoje Į laisvę. Tikiu, kad jūsų darbas susilauks deramo plačiosios visuomenės dėmesio.
J. Daugėla,
Florida
Reikėtų jaunų ir naujų žurnalistų
Kultūros žurnalą Į laisvę nr. 115 perskaičiau ištisai. Jį jau pažįstu senokai ir pastabų turbūt niekad nesu padaręs. Gaila, bet visoje mūsų spaudoje pasigendama jaunų ir naujų žurnalistų. Man jau seniai vis truputį keistoka, kodėl žurnalui vis reikalinga dviejų įvadinių. Atrodo, kad žurnalas neturi dviejų veidų!
Šiame numeryje man labai patiko „Laiškai iš Lietuvos". Juos skaitant gaunasi tikras dabartinės Lietuvos veidrodis. Be to, mane suįdomino viena pavardė — Arkadijus Beloborodovas. Juk tai rusas, bet labai realiai ir nerusiškai galvoja.
Juozas Žemaitis,
Chicago, IL
Ar vežti į Lietuvą knygas?
Dėl knygų vežimo į Lietuvą noriu pasisakyti, kad knygos tik tada yra naudingos, jei jos skaitomos, o ne gulinčios lentynose. Kiekvieną kartą, kai vykstu į Lietuvą, vežuosi keletą geresnių knygų. Giminaitis nudžiunga ir net nepadėkojęs padeda į lentyną. Už poros metų vėl pas jį apsilankius, klausiu nuomonės apie tas knygas. Pasiteisina, girdi, neturėjęs progos perskaityti. Tad gal geriau knygas dovanoti mokykloms ar viešosioms bibliotekoms, kur jos bus naudingos. O mėgstantiems tik knygomis puošti kambarius — pasiūlyti amerikiečių išradimą: puošti lentynas knygų viršeliais.
B. Balaišis,
Windsor, Ontario