_files/I-Laisve-1992-113(150)-12.jpg)
Jaunimo simpoziume kalba moderatorė D. Trotmanaitė. Sėdi iš k. — A. Jarašūnas, R. Laurinavičiūtė, M. Sandanavičiūtė-Newsom, A. Ragauskas.
1992 metų sausio 25-26 dienomis Los Angeles įvyko 24-tasis politinių studijų savaitgalis, tradiciškai rengiamas Lietuvių Fronto bičiulių Los Angeles sambūrio. Su paskaitomis ir pranešimais dalyvavo: Valdemaras Katkus, Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų viceministeris, Žibutė Brinkienė, Angelė Nelsienė, Algis Raulinaitis, Zigmas Viskanta, Linas Kojelis, Rimas Kregždė, Amandas Ragauskas, Juozas Kojelis, Kazys Ambrazaitis.
Buvo taip pat surengtos įdomios svarstybos, kuriose dalyvavo jaunesniosios kartos atstovai: Auris Jarašūnas, Roma Laurinavičiūtė, Marija Sandanavičiūtė-Newsom ir Amandas Ragauskas. Svarstyboms moderavo Dalita Trotmanaitė.
Šiame numeryje norime skaitytojus supažindinti su tų svarstybų mintimis, kurios gilinosi į vieną aktualią šiems laikams temą:
MARIJA SANDANAVIČIŪTĖ-NEWSOM (JAV)
Priklausau tai kartai, kuri gimė Vokietijoje, prieš pat atvykstant į Ameriką tuoj po karo, arba jau gimė Amerikoje, užaugo didesniuose miestuose, lankė Amerikos mokyklas nuo vaikų darželio iki aukštųjų mokslų, dabar turi atsakingas profesijas. Mes sukūrėme šeimas, lietuviškas ar mišrias, leidžiame vaikus į šeštadienines mokyklas, jose mokytojaujame ir jas palaikome. Vienu žodžiu, mes esame karta, kuri labai artimai pajuto lietuvybės esmę, nors turėjome gyventi dvilypį gyvenimą ir jį tebegyvename. Mūsų kaip amerikiečių gyvenimas — pilnas karjeros reikalavimų, medžiaginių vertybių, greito pasitenkinimo. Mūsų kaip lietuvių gyvenimas — tai šeimos šiluma, ilgesys prarastojo krašto, užduotis, misija, savęs atidavimas kažkam didesniam, kilnesniam.
_files/I-Laisve-1992-113(150)-13.jpg)
Septynmečiai vaikai Sausio 13-tąją saugojo parlamentą nuo tankų,— argi tai galėjo nepaliesti jų sielų? Nuotr. V. Korkučio.
Vieni šios kartos atstovai atsikratė tos ,,kultūrinės naštos", lietuvių kalbos, užsiangažavimo, to romantiško ilgesio. Kitiems lietuvybės išlaikymas pasidarė realybe, už kurią reikėjo kasdieną kovoti, savo laiką aukoti, vaikus lietuviškai mokyti. Reikėjo sąmoningai visa tai pasirinkti.
Skaityti daugiau: JAUNOSIOS KARTOS DVASINĖ TRANSFORMACIJA NEPRIKLAUSOMYBĘ ATGAVUS
48-tasis ir paskutinysis Vliko seimas 1991 m. lapkričio 1-3 dienomis Čikagoje nutarė: „Vliko užsibrėžtas tikslas yra pasiektas. Vliko veikla baigta." 1943 metais Lietuvoje įsteigta rezistencinė organizacija, suvienijusi patriotines lietuvių politines ir rezistencines grupes kovai prieš nacius ir sovietus, savo veiklos Lietuvoje pradžioje ir vėliau Vokietijoje atliko neginčytinai reikšmingą darbą.
Tačiau vėliau išeivijoje didelė dauguma Vliką sudarančių grupių susilpnėjo iki kelių narių ar net išmirė, atsirado fiktyviai partinė matematika, sukėlusi tarpusavio ginčus. Vliko autoritetas ir įtaka kaip laisvinamojo veiksnio sumažėjo. Sakoma, kad pasaulyje nieko nėra amžino. Tad ir garbingai prieš 48 metus savo veiklą pradėjusiam Vlikui atėjo laikas ją užbaigti.
Skaityti daugiau: VLIKAS UŽBAIGĖ SAVO VEIKLA
VILIUS BRAŽĖNAS
Vytauto Volerto, Povilo Žumbakio ir Algirdo Statkevičiaus straipsniai 1991 m. rudens (Nr. 112) Į laisvę laidoje vaizdžiai iškelia sąvokų nusakymo būtinumo klausimą. Ypač kai sąvokos rišamos su mintimis, liečiančiomis ideologijų skirtumus ar Lietuvos Konstitucijos projektus. Mūsų spaudoje per dažnai stinga terminų apibrėžimo, kad visi žinotumėm apie ką rašantysis kalba. Matomai to pasigenda ir Volertas klausdamas, kuo skiriasi amerikiečių ir lietuvių liberalizmai. Ogi būtų pravartu tai žinoti, kalbant su mūsų „liberalais."
A. Statkevičius, svarstydamas Konstitucijos klausimą, braido per „demokratijos" terminus lyg per rudens lapus girioje. Apie kokią demokratiją jis kalba — nežinia. Apie „daugumos", kaip linčo gaujos? Apie tokią, kur liaudies ir masių daugumą „atstovauja" Politbiuras? Ar Kompartijos „demokratiją", kurią įgyvendinti bebandydamas suklupo Gorbačiovas? O gal apie JAV „demokratiją", kuri nėra jokia demokratija, o paprasčiausia respublika.
Skaityti daugiau: KONSTITUCIJOS IR SĄVOKŲ KLAUSIMAIS
NAUJI LEIDINIAI
LITHUANIA-LIETUVA, 1/91, Journal from the Republic of Lithuania. Tai anglų kalba pradėtas Lietuvoje leisti žurnalas, kurio leidėjais pasirašo: The joint-stock Company „Pradai" and the State Publishing Center. Žurnalo adresas: T. Vrublevskio 6, 2671 Vilnius. Vyriausias redaktorius — Lauras Bielinis su plačia redaktorių kolegija. Pirmasis 36 psl. numeris daro pasigėrėtiną įspūdį: geras popierius, puikios spalvotos nuotraukos, taiklūs informaciniai straipsniai apie Lietuvą, be priekaištų išdėstymas. Žurnalas turėtų būti gera Lietuvos reprezentacija svetimtaučių tarpe.
Kornelijus Platelis, LUOTO KEVALAS, Eilėraščiai ir poemos, ši poezijos knyga, išleista 1990 metais Vilniuje, tik neseniai atkeliavo į Ameriką. Išleido „Vagos" leidykla, 156 psl., nedidelio formato, gražiai iliustruota dail. Romo Orento grafikos darbais.
Vladas Šlaitas, RUDENIO VYNAS, eilėraščiai. Išleido Ateities literatūros fondas 1991 metais dr. Albino Šmulkščio lėšomis. Knygutė 55 psl., viršelio aplankas ir teksto iliustracijos Petro Aleknos. Kaina 5 dol.
Skaityti daugiau: Nauji leidiniai, informacija
