AMERIKOS LIETUVIŲ KONGRESAS

Spalio 21 Los Angeles Sheraton-Town House viešbutyje įvyko XI Amerikos lietuvių kongresas, o kitą dieną, X.22, Šv. Kazimiero parapijos patalpose metinis Altos 49-sis suvažiavimas.

Organizatoriai reklamine dalimi pasirūpino pavyzdingai. Išleistas leidinys su šūkiu ,,Visi vieningai siekim Nepriklausomybės Lietuvai", į garbės komitetą įtraukti 72 nelietuviai (gubernatoriai, senatoriai, kongresmanai ir kt.) ir 56 lietuviai (vyskupai, konsulai, organizacijų pirmininkai ir t.t.); Vliko iškvietimu iš Lietuvos atvyko žymūs rezistentai — Viktoras Petkus ir Antanas Terleckas, o taip pat dalyvavo iškviesti ar pripuolamai atsiradę Antanas Buračas, Jonas Mugevičius, Kęstutis Mingaila ir Buračo sūnus Giedrius. Jie buvo pristatomi kaip ,,iš Lietuvos organizacijų atstovai" ir, kur galima, sodinami už garbės stalų.

Daug sveikinimų lietuvių ir anglų kalbomis. Jų skaitymas užėmė didelę programos dalį.

Praėjus šiems įvykiams, pasirūpinta, kad jie būtų aprašyti veik visuose lietuvių laikraščiuose. Niekur neteko pastebėti, kad kuris nors korespondentas būtų kongrese ir suvažiavime pastebėjęs kokį nors trūkumą: viskas tobula, pavyzdinga, svarbu Lietuvai ir išeivijai.

Skaityti daugiau: AMERIKOS LIETUVIŲ KONGRESAS

LIETUVIŠKŲ STUDIJŲ CENTRAS

CENTER FOR LITHUANIAN STUDIES, INC

Gyvenamojo momento įvykiai reikalauja iš mūsų būti aktyviais ir padėti savo darbu, konkrečiais būdais ir lėšomis besilaisvinančiai tautai.

Lietuviškų studijų centras yra nepelno korporacija, jos nariai ir aukotojai pilnai atleidžiami nuo JAV valstybinių pajamų mokesčių. (Nario metinis mokestis — 25 dol., garbės nario — 100 dol. ir daugiau, didesnių sumų aukotojai mielai laukiami.)

Šalia savo pagrindinių uždavinių — finansuoti lietuviškų studijų ir veikalų paruošimo darbą JAV — Lietuviškų studijų centras yra pasiryžęs pradėti du konkrečius projektus:

Skaityti daugiau: LIETUVIŠKŲ STUDIJŲ CENTRAS

Į Laisvę 1990 108(145)

     T U R I N Y S

Privati iniciatyva nelaukia (vedamasis) ................................. 6
Politiniai komentarai:
Kęstutis Girnius, Ar galimi kompromisai ir derybos? ..................... 7
Edita Nazaraitė, Žiurkės, sliekai ir Lietuva ............................ 9
Skaitytojų žodis ....................................................... 11
Arvydas Juozaitis, Demokratija nesensta ................................ 12
Bronis Kaslas, Baisieji Lietuvos istorijos metai ....................... 14
Pokalbis su Jonu Antanaičiu, Lietuvos vardas — auksinėmis raidėmis ..... 32
Aurimas M. Juozaitis, Lietuvos mokyklos keliu .......................... 36
Saulius Galadauskas, Kūrybinės minties atrofija — sovietizacijos vaisius 40
Henrikas Nagys, Poezija ................................................ 48
Liudas Truska, Heroiškas ir tragiškas mūsų tautos istorijos puslapis ... 50
Antanina Garmutė, Auka ant nepriklausomybės aukuro ..................... 60
XXII politinės studijos ................................................ 62
Auris Jarašūnas, Gytis Gasperaitis, Andrius Kulikauskas,
      Jaunoji karta Lietuvoje ir išeivijoje ............................ 64
Gintaras Laurinkus, Komunizmas — totalitarinė sistema .................. 65
Nijolė Sadūnaitė, Kankinių kraujas davė gausių vaisių .................. 67
Danas Šafranavičius, Dvi klasės Lietuvoje .............................. 70
Danguolė Navickienė, Andrius Tučkus, Vytautas Vardys,
      Visuomenės diferenciacijos kaita Lietuvoje ir išeivijoje ......... 71
Politinių studijų išvados .............................................. 77
Mūsų tarpe ............................................................. 78
Nauji leidiniai ........................................................ 78
 

PDF   Fotografinė kopija   BOX 

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1990 108(145)

Į LAISVĘ FONDAS LIETUVIŠKAI KULTŪRAI UGDYTI

Prieš trisdešimt metų Čikagoje būrelis prie Į laisvę susispietusių bičiulių įsteigė „Į laisvę fondą lietuviškai kultūrai ugdyti". Fondas ryžosi organizuoti ir skatinti bei remti studijas lietuviškos kultūros ir rezistencijos klausimais ir leisti veikalus, kurie išeivijai ir Lietuvai labiausiai reikalingi. Savo darbą fondas pradėjo 1961 metais, kai išėjo pirmoji fondo išleista knyga — Vytauto Mačernio „Poezija". Jubiliejų žadame plačiau paminėti sekančiuose Į laisvę numeriuose.

Žemiau spausdiname sąrašą „Į laisvę fondo" išleistų leidinių, kurių dar galima gauti. Netrukus išeis ir nauja kun. dr. Antano Paškaus knyga „Asmenybė ir religija". Anglų kalba yra baigiama ruošti dr. Adolfo Damušio knyga „Milestones of Resistence in Lithuania". Taip pat susitarta finansuoti Lietuvoje leidžiamą Adolfo Ramanausko-Vanago, paskutinio Lietuvos partizanų vado, prisiminimų knygą.

Skaityti daugiau: Į LAISVĘ FONDAS LIETUVIŠKAI KULTŪRAI UGDYTI

Nepriklausomybės aktas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOS TARYBOS

AKTAS

DĖL LIETUVOS NEPRIKLAUSOMOMOS VALSTYBĖS

A T S T A T Y M O

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, reikšdama Tautos valią, nutaria ir iškilmingai skelbia, kad yra atstatomas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos valstybės suvereninių galių vykdymas, ir nuo šiol Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė.

Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės aktas ir 1920 m. gegužės 15 d. Steigiamojo Seimo rezoliucija dėl atstatytos Lietuvos demokratinės valstybės niekada nebuvo nustoję teisinės galios ir yra Lietuvos valstybės konstitucinis pamatas.

Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedaloma, joje neveikia jokios kitos valstybės konstitucija.

Lietuvos valstybė pabrėžia savo ištikimybę visuotinai pripažintiems tarptautinės teisės principams, pripažįsta sienų neliečiamumą, kaip jis suformuluotas 1975 metų Europos saugumo ir bendradarbiavimo pasitarimo Helsinkyje Baigiamajame akte, garantuoja žmogaus, piliečio ir tautinių bendrijų teises.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, kaip suvereninių galių reiškėją, šiuo aktu pradeda realizuoti visą valstybės suverenitetą.

V.Landsbergis
Lietuvos Respublikos 
Aukščiausios Tarybos 
Pirmininkas

Skaityti daugiau: Nepriklausomybės aktas

Daugiau įrašų...

  1. Į VALSTYBINĮ SAVARANKIŠKUMĄ
  2. PRIVATI INICIATYVA NELAUKIA
  3. AR GALIMI KOMPROMISAI IR DERYBOS?
  4. ŽIURKĖS, SLIEKAI IR LIETUVA

Subkategorijos