EINAME TEISINGU KELIU

Pokalbis su Arvydu Juozaičiu

Arvydas Juozaitis — jaunosios kartos Lietuvoje filosofas, Sąjūdžio pradininkas, jo ideologas, tarybos narys ir ideologiniams reikalams sekretoriaus pavaduotojas, Sąjūdžio žinių įsteigėjas ir redaktorius, sportininkas. Savo kelionės po Ameriką metu lankėsi spalio pradžioje Čikagoje. Jam ir jo žmonai Laimai viešint vaišinguose p. Jadvygos ir dr. Adolfo Damušių namuose, spalio 5 buvo sudarytos sąlygos šiam pokalbiui tarp Arvydo Juozaičio ir Į Laisvę redaktoriaus.

Iš kairės: dr. K. Ambrozaitis, dr. A. Damušis ir Arvydas Juozaitis. Nuotr. I. Baužio.

Jūs esate vienas iš pagrindinių Lietuvos Sąjūdžio ir bendrai tautinio atgimimo minties formuotojas, ideologinio veido kūrėjas. Kas jus prie to privedė asmeniškai, kaip šis minties projektas perteikiamas tautai, kaip jis priimamas?

Nuo pat ankstyvo 1988 pavasario, kai Vasario 16 minėjimas buvo apipiltas tarybinės propagandos melu, manyje kilo milžiniškas pasipriešinimas ir noras radikaliai, atvirai pasakyti tiesą apie šį komunistinio režimo melą. Daugelis žmonių to melo nepriėmė, bet sunku buvo kažkam pradėti kalbėti tiesą. Nutariau surizikuoti, galvojau, kad tai bus mano įnašas pasipriešinimui prieš tarybinę propagandą. Vasario 16 minėjimo išniekinimas buvo paskutinis lašas, perpildęs kantrybės taurę. Galvojau, nereaguodami į tai, nebeturėsime ką iš tikrųjų beginti. Padariau pranešimą „Lietuva ir politinė kultūra" Dailininkų sąjungoje balandžio 20 ir automatiškai įsijungiau į Sąjūdžio kūrimo darbą, užsibaigusi birželio 3 steigiamuoju susirinkimu. Tad tas ideologinis Sąjūdžio veido kūrimas buvo susijęs su mano apsisprendimu daryti viską, kad kuo greičiau atsikratytume melo.

Kodėl būtent man teko tai daryti, aš nežinau. Manau, kad krikščioniškosios moralės akcentavimas, kuris man yra būdingas, ir istorinės tiesos įtraukimas į tos moralės argumentaciją Sąjūdžio veikloje, yra tiek visai tautai priimtinas, kad aš savo pažiūromis atitikau tam, kas visai tautai yra artima. Sąjūdžio ideologija tiesiog yra susijusi su tautos morale ir jos elementariausios tiesos nuojauta. Tad nieko tautai nebuvo primesta.

Skaityti daugiau: EINAME TEISINGU KELIU

BALTIJOS KELIAS

Kiekviena šios vasaros diena Lietuvoje buvo pilna vis dar augančios vilties ir entuziazmo, pilna susirinkimų, mitingų bei naujų organizacijų steigimosi. Į vasaros pabaigą viską nustelbė ruošimasis minėti ir pats paminėjimas lemtingojo Stalino-Hitlerio suokalbio prieš 50 metų.

* Dėl šio suokalbio nepasiliko abejingas ir Vakarų pasaulis. Net ir JAV prezidentas George Bush savo pareiškime 1989.VIII.18 iš Baltųjų Rūmų Washingtone pasisakė prieš slaptuosius Molotovo-Ribbentropo pakto protokolus ir jų pasekmes. Pareiškimo pabaigoje sakoma: ,,šios tragiškos datos paminėjimo dieną, vadinamą Juodojo kaspino diena, mes tvirtai palaikome visus kovojančius už žmogaus laisves ir tautų teises Rytų Europoje, o ypač trijų okupuotų Baltijos valstybių žmones". Gražūs žodžiai, kokius Washingtonas dažnai moka pasakyti, bet jie tik žodžiais ir pasilieka.

* Lietuvos miestuose ir miesteliuose rugpjūčio 22-23 dienomis vyko mitingai, susirinkimai, kuriuose buvo pasmerktas 1939 metų Stalino-Hitlerio paktas. Vilniaus Kalnų parko mitinge, organizuotame Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio, kalbėjo jo tarybos pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis: Prieš 50 metų prasidėjo paskutinysis šitos gražios žemės — mūsų žemės pardavinėjimas... Teises žmogui ar tautai duoda pati prigimtis... Neveltui vienas krikščionių filosofas aiškina, kad tautos —    tai Dievo mintys, skirtingos, įdomios Dievo mintys. Ir kas gali pasikėsinti pakelti ranką prieš Dievo mintį?... Aišku, kad tiktai šėtonas".


Vokiečių dienraštis ,,Die Welt" šių metų rugpjūčio 24 d. Nr. 196 savo vedamųjų skyriuje įsidėjo šią karikatūrą: Gorbačiovas su tankais nežino ką toliau daryti.

Skaityti daugiau: BALTIJOS KELIAS

DARBINGA IR POZITYVI

Lietuvių Fronto bičiulių studijų savaitė Dainavoje

Šią vasarą Dainavoje įvykusi 33-ji Lietuvių Fronto bičiulių studijų ir poilsio savaitė buvo gana gausi dalyviais ir įdomi savo paskaitomis bei simpoziumais. Prie jos pasisekimo, be abejo, prisidėjo ir patys Lietuvos įvykiai, atnešę ir į išeivijos tarpą naujo impulso ir naujų temų. Tad Lietuva ir su ja susiję klausimai išimtinai užpildė paskaitų ir svarstybų temas, o taip pat vyravo ir privačiuose pokalbiuose prie pietų stalo ar bevaikščiojant Spyglio pakrantėmis. Prie programos aktyviai prisidėjo ir Lietuvos lietuviai, dalyvavę savaitės metu ir labai teigiamai ją vertinę.

Jau net ir pats atidaromasis žodis buvo duotas Sauliui Galadauskui, jaunam Lietuvos Sąjūdžio ir ateitininkų veikėjui. Savaitės programos metu tas pats Galadauskas skaitė paskaitą apie Lietuvos jaunimo įnašą į Sąjūdžio veiklą. Išsamiai kalbėjo apie atsikuriančias Lietuvoje jaunimo organizacijas, jų specifines problemas. Kitą paskaitą Lietuvos Bažnyčios atgimimo tema skaitė kun. Ričardas Repšys, supažindinęs klausytojus apie sunkią Bažnyčios padėtį ankstesniaisiais okupacijos laikais, kada visomis priemonėmis buvo bandoma palaužti, ir dalinai pasisekė tai padaryti, daugelį kunigų. Jų ryšys su žmonėmis pasidarė negyvas. Tik kalėjimo kančios ir lageriai, kur lietuvių kunigai, susitikę kitų tautybių disidentus, atgijo dvasioje, sustiprėjo ir grįžo iš tremties pasiruošę kovai. Bažnyčia, ypač tikintis jaunimas, atgimė. Dabar tik reikėtų daugiau perspektyvinės įžvalgos ir programos ateičiai. Reikėtų keistis kunigais su išeivija, kurios kunigai — pensininkai galėtų dar dirbti pastoracinį darbą Lietuvoje, o iš Lietuvos atvažiuotų laikinai jaunesnieji.

Kun. Alfonsas Svarinskas savo paskaitoje kėlė dabartinės Lietuvos problemas, Bažnyčią, dvasinių vertybių stoką, ekologinius rūpesčius. Jis palietė ir prieš keletą dienų Gotlando saloje įvykusį susitarimą, atsisėdus prie vieno stalo su komunistų partijos ideologu J. Paleckiu. Kun. Svarinskas priešingas tokiam bendradarbiavimui, nes dar ne laikas ir dar negalima išskirti Lietuvos komunistų iš visos komunistinės sistemos. Jei KP eina kurti nepriklausomos Lietuvos, darosi baugu.

Dainava. Į LFB stovyklautojus kalba tarybos pirm. dr. A. Šležas. Nuotr. V. Maželio.

Skaityti daugiau: DARBINGA IR POZITYVI

IŠEIVIJOS SUSITIKIMAS SU LIETUVA

Europos lietuvių studijų savaitė

Švedijoje, Gotlando salos rytinės pakrantės Katthamarsviko vietovėje, 1989 liepos 30 — rugpjūčio 6 dienomis vyko 36-toji Europos lietuvių studijų savaitė.

Šioje apžvalgoje bus bandoma ribotis specialiu šios savaitės charakteriu, būtent išeivijos susitikimu su Lietuva. Tikimasi, kad šitoks titulavimas nėra pretenzingas, nes jau pirmąją ELS savaitės dieną tiek atvykusių iš Lietuvos visuomeniniai kredencialai, tiek dalyvavimas Vliko pirmininko ir PLB atstovės, aiškiai rodė, kad tiek Sąjūdis, tiek kiti dalyviai iš Lietuvos bei išeivijos ruošėsi ne pripuolamam, bet gana išsamiam susitikimui viešoje ir ne sekliuzinėje atmosferoje. Ypač sudėtis iš Lietuvos atvykusios grupės dalyvių, apimančių visas Šiuo laiku reikšmingas politines sferas ir kitas valstybinės reikšmės funkcijas (ekonomika, kultūra, sveikata, politinis spektras ir t.t.) tik patvirtina, kad šis susitikimas nėra atsitiktinis. Paskutinės dienos atsisveikinimo pareiškimai ir bendras komunikatas prašosi išvados, kad svečiai atsaką išeivijoje rado patenkinamu. Padarytas kontaktas su plačia lietuvių išeivija, su Vliku ir PLB. Tikriausia daug kas manytų, kad išeivijos atstovavimas turėjo būti platesnis, bet prisiminus Vliko pretenduojamą mandatą atstovauti visus lietuvius, galima galvoti svečius gerai supratus, kad ateinančioje veiksnių konferencijoje šios savaitės rezultatai ir komunikatas palengvins veiksnių išsirikia-vimą ir padės abejones išsklaidyti.

Savaitės programą pradėjo dr. Kajetonas Čeginskas savo tinkamai įrėminta 35-kių ELS savaičių apžvalga. Joje buvo vaizdžiai atiduota duoklė ir įvertinti šios savaitės organizatoriai, pradininkai ir nuolatiniai darbuotojai — Lietuvių Fronto bičiuliai. Prof. Brazaičio žodžiai, tarti šių studijų savaičių steigime, tinka ir 36-tajai ELS savaitei. Steigiamoji konferencija apeliavusi į išeivius, kalbėjęs Brazaitis, „kad pasisavintų laisvojo pasaulio dvasią ir sykiu išlaikytų tvirtą tikėjimą nepriklausoma Lietuva, širdies šilumą Lietuvos praeičiai, o ypač ištikimybę tėvynės laisvės kovų sąjūdžiui ir jo dvasiai, pagarbą ir prisirišimą jos didvyriams, pasiryžimą atiduot jėgas Lietuvai, nors ir kaip ilgai tremtis užtruktų". Įvade prelegentas nuosekliai supažindino su visų studijų savaičių vedamosiomis mintimis. Šios savaitės visuomet buvusios organiška kovojančios ir kuriančios lietuvių tautos dalis, bet jos niekada nėra buvusios taip arti Lietuvos fizinės geografijos prasme kaip šiemet, kalbėjo K. Čeginskas. Ir niekad jose nesitikėjome tokio skaičiaus dalyvių ir paskaitininkų iš Lietuvos. Tai esą nauji laiko ženklai.

Skaityti daugiau: IŠEIVIJOS SUSITIKIMAS SU LIETUVA

JAV VYRIAUSYBĖ PAGERBIA DR. V. A. DAMBRAVĄ

JAV vyriausybė pagerbė PLB valdybos vicepirmininką ir Baltų Unijos pirmininką Venezueloje dr. Vytautą Antaną Dambravą padėkos ir įvertinimo žymeniu — diplomu už „įžvalgias analizes užsienio reikalus liečiančiais klausimais Venezuelos spaudoje ir už nuolatinį ir tiesų gynimą laisvės, demokratijos ir žmogaus teisių".

Amerikos ambasadorius Otto Reich savo sveikinimo kalboje pabrėžė, kad JAV ambasada yra laiminga, turėdama šiame krašte asmenį, buvusį Amerikos diplomatą, padariusį labai svarbų įnašą savo gabumais ir patirtimi. Jis sakė pagerbiąs asmenį, kurio linija visais laikais ir visomis sąlygomis buvo aiški ir tiesi. Specialiai atspausdintas padėkos ir įvertinimo diplomas buvo pasirašytas prezidento Busho paskirto Jungtinių Valstybių Informacijos agentūros direktoriaus Bruce S. Gelb.

Iškilmingas aktas vyko ambasadoriaus Otto Reich rezidencijoje, JAV Nepriklausomybės šventės proga sukviestame priėmime, kuriame dalyvavo arti tūkstančio svečių, jų tarpe Venezuelos prezidentas Carlos Andrės Perez, buvęs prezidentas dr. Rafael Caldera, vyriausybės ir parlamento nariai.

JAV ambasadorius Venecueloje Otto Reich, antras iš kairės, įteikė žymenį dr. V. Dambravai. Kairėje ponia Reich, vidury dr. V. Dambrava, toliau U. Dambravienė, G. Farmer.

 

 

Daugiau įrašų...

  1. KNYGOS IR LEIDINIAI
  2. VISIEMS IŠEIVIJOS LIETUVIAMS
  3. MOKSLO IR KŪRYBOS SIMPOZIUMAS
  4. Į Laisvę 1989 107(144)

Subkategorijos