XXII POLITINĖS STUDIJOS

Prieš 22 metus Leonardo Valiuko pradėtą politinių studijų tradiciją Los Angeles Lietuvių Fronto sambūris ištvermingai tęsia. Šiais metais kelių organizacijų atstovų sudarytam ruošimo komitetui vadovavo dr. Zigmas Brinkis. Studijos vyko 1990 sausio 27-28 Šv. Kazimiero parapijos salėje. Bendrinė studijų tema buvo „Žingsniai į Lietuvos nepriklausomybę", ir turėjo paieškoti atsakymų į klausimą, kaip išeivijos uždavinius besilaisvinančiai Lietuvai supranta Lietuvos lietuviai ir mes patys.

Pirmąją dieną, sausio 27, buvo svarstomos trys lyg paruošiamosios temos: „Jaunoji karta Lietuvoje ir išeivijoje: susiderinimo galimybės" (stud. Teresytė Giedraitytė, stud. Auris Jarašūnas, inž. iš Lietuvos Gytis Gasperaitis ir doktorantas Andrius Kulikauskas; mod. Tadas Dabšys); „Aktualiausios problemos Lietuvoje" (Nijolė Sadūnaitė, Gintaras Laurinkus, Algis Ruškys, Danas Šafranavičius, Andrius Tučkus — visi iš Lietuvos; mod. dr. Vytautas Vardys); „Visuomenės diferenciacija Lietuvoje ir išeivijoje" (dr. Kazys Ambrazaitis, Danguolė Navickienė, Danas Šafranavičius, Andrius Tučkus, dr. Vytautas Vardys; mod. Algis Raulinaitis).

Skaityti daugiau: XXII POLITINĖS STUDIJOS

JAUNOJI KARTA LIETUVOJE IR IŠEIVIJOJE

AURIS JARAŠŪNAS

„...Praėjusią vasarą dalyvavau Vilniaus universiteto suruoštuose kursuose. Apie 80 studentų iš laisvojo pasaulio studijavome kartu lietuvių kalbą ir kultūrą. Daug kam iš mūsų buvo sunku bendrauti su Lietuvos jaunimu, pajutome, kad Lietuvos jaunimas yra labai skirtingas... Išeivijos jaunimas lengviau supranta vienas kitą, yra panašiai išauklėtas, dažnai savo pasaulėžiūrą susikūręs iš tėvų. Jo veikla ir siekiai turi tuos pačius tikslus... Lietuvos jaunimas, tiek daug metų pergyvenęs komunistinę realybę, kažkaip nesudaro tarpusavy tokią sociologinę bendrą grupę kaip mes... Vilniaus gatvėje sutiktus jaunuolius mes norėjome užkalbinti kaip brolius lietuvius, pasidžiaugti bendru jausmu, bet jie dažnai mumis susidomėdavo ne dėl to, kad mes lietuviai, bet todėl, kad mes iš Amerikos...

„...Reikia mums daugiau vienas kitą pažinti. Todėl norėčiau pasiūlyti, kad važiuojantieji iš čia į Lietuvą galėtų apsigyventi vietinių studentų bendrabutyje. Būtų daugiau bendravimo ir pažinčių. Nuvažiuojantieji turėtų labiau išsiskirstyti pas vietinius ir su jais bendrauti, nesilankyti vien užsieniečiams skirtame ,,Lietuvos" viešbutyje, o daugiau laiko praleisti su savo broliais ir sesėmis iš Lietuvos".

Skaityti daugiau: JAUNOJI KARTA LIETUVOJE IR IŠEIVIJOJE

KANKINIŲ KRAUJAS DAVĖ GAUSIŲ VAISIŲ

NIJOLĖ SADŪNAITĖ

Garbė Jėzui Kristui. Pirmiausia noriu padėkoti Dievui, kad esu pas jus. Prieš pusantrų metų aukšto rango KGB tarnautojas grasino man, kad baigsiu gyvenimą po mašinos ratais, kaip kunigas Laurinavičius. (Kun. Bronius Laurinavičius, Helsinkio grupės narys 1981.XI.24 žuvo, dviejų vyrų pastumtas, po sunkvežimiu, —red.). Bet kaip matote, KGB planai subiro. Galioja Dievo planai. Taip pat noriu padėkoti jums visiems už maldas ir parodytą solidarumą. Aš ir daugelis kitų sąžinės kalinių, net netikinčių, jautėme tą dvasinę paramą.

Lietuvių tauta pusę šimtmečio kentėjo dvasinį ir fizinį genocidą. Bet Gerajam Dievui laiminant ji nepalūžo. Kankinių kraujas davė gausių vaisių — tauta vieningai reikalauja grąžinti nepriklausomybę.

Nijolė Sadūnaitė, viešėdama Amerikoje, aplankė buv. prezidentą Ronald Reagana. Susitikimo metu padarytoje nuotraukoje prez. Reagan laiko rankose Nijolės prisiminimii knyga „A Radiance in the Gulag", o Angelė Nelsie-nė. Baltų laivės lygos vicepirmininkė, išrūpinusi ši Nijolės ir prezidento pasimatymą, aiškina apie gintarais papuoštą lietuvišką kryžių.

Nijolė padėkojo prezidentui Reaganui už jo teiktą parama sovietų lageriuose ir kalėjimuose politiniams kaliniams ir prašė panaudoti savo įtaką Vakaruose, kad paremtų lietuvių laisvės siekius. Prezidentas pažadėjo ir vėliau savo pokalby su prez. Bushu Lietuvos temą lietė. Nuotr. R. Nelso.

Sovietų totalitarinis režimas atsidūrė agonijoje, nes Sovietų Sąjunga priėjo prie pavojingos ekonominės, politinės, kultūrinės ir socialinės krizės ribos. Partija, įsitikinusi, kad žmonės nusenėjusiais vadais visai nebepasitiki, nutarė sistemą stiprinti jaunu Gorbačiovu. Jis ne pats atėjo į valdžią, bet jį pastatė komunistinė sistema, ir jis vykdo jos valią. Jei to nedarytų, jo lauktų Chruščiovo likimas. „Persitvarkymas" ir „viešumas" yra sugalvotas ne Gorbačiovo, bet kruvinosios sistemos, kad save išgelbėtų.

Skaityti daugiau: KANKINIŲ KRAUJAS DAVĖ GAUSIŲ VAISIŲ

KOMUNIZMAS - TOTALITARINĖ SISTEMA

GINTARAS LAURINKUS

Nuo seno žmonėse susiformavo tokia nuomonė: jeigu gyvenimo sąlygos yra blogos, — bloga valdžia, jei bloga valdžia, — reikia ją pakeisti. Tačiau ar vien valdžia kalta, kad šiandieną Lietuvoje turime tokią blogą ekonominę situaciją, vis didėjantį nusikalstamumą, infliaciją, korupciją, žemą dorovės lygį? Kodėl taip įvyko, kas sąlygojo, kad po 70 su viršum metų „pergalingo žygiavimo" į komunizmo laimėjimus visoje Sovietų Sąjungoje, o tuo pačiu ir Lietuvoje po 1940 metų okupacijos, turime konstatuoti, jog esame lyderiai, tik iš kito galo, tarp labiausiai atsilikusių pasaulio šalių, kad šiandieną egzistuojanti sovietinė ekonominė sankloda yra ne kas kita kaip ikikapitalistinė formacija — feodalizmas. Juk sovietinio socializmo gamybos priemonių nuosavybės ekonominė esmė yra lygiai tokia pati, kaip buvo feodalinės santvarkos — nei valstiečiai, nei darbininkai, būdami tiesioginiai gamintojai, neturi pagrindinių gamybos priemonių, žemės darbo įrankių ir t.t. Feodalizme pelną, kurį pasisavindavo feodalas, padarydavo pono dvare, gi sovietinėje sistemoje tas pelnas padaromas kolūkyje, tarybiniame ūkyje arba bet kurioje valstybinėje įmonėje.

Skaityti daugiau: KOMUNIZMAS - TOTALITARINĖ SISTEMA

DVI KLASĖS LIETUVOJE

DANAS ŠAFRANAVIČIUS

Atgimstančioje Lietuvoje viena po kitos atkuriamos senas tradicijas turinčios partijos, kuriamos naujos bei tebeveikia Lietuvos komunistų partija, neseniai formaliai pasitraukusi iš TSKP. Nemažą visuomenės dalį veikia Darbininkų sąjunga, Lietuvos Laisvės Lyga ir kitos organizacijos, tad atgimstančios tautos sąmonėjimo proceso fone nėra paprasta suskirstyti Lietuvos visuomenę į tam tikras grupes. Senas posakis „trys lietuviai — penkios partijos" — šiandien aktualus. Tačiau kol Lietuva neturi nepriklausomybės, kol respublikai vadovauja biurokratinis partijos aparatas, nesunku diferencijuoti visuomenę pagal socialinius požymius.

Netiesa, kad Lietuvoje yra darbininkų ir valstiečių-kolūkiečių bei inteligentijos klasės, kad nyksta ribos tarp jų, kaip teigia komunizmo ideologija. Egzistuoja dvi klasės: partijos biurokratijos — išnaudotojų, kurių rankose yra materialinės „liaudies" gėrybės, ir išnaudojamųjų, tas gėrybes gaminančių ir kuriančių. Vieni maitinasi iš specparduotuvių, gydomi specligoninėse, o kiti stovi eilėse prie trūkstamo maisto. Vieniems neegzistuoja įstatymai, kurie juos sudraustų. Juk negali iš atlyginimo pasistatyti partinis biurokratas ar direktorius triaukštę pilaitę, kurios vertė du-trys šimtai tūkstančių rublių, kai oficialus mėnesinis uždarbis tik 500 rublių. Kitiems įstatymas griežtas jau tada, kai reikia nubausti bėdžių, išnešusį iš gamyklos pokelį sviesto.

Skaityti daugiau: DVI KLASĖS LIETUVOJE

Subkategorijos