Partizanai: Istorija ir dabartis

IŠEIVIJOS UŽDAVINIAI LIEKA TIE PATYS

Įvykių Lietuvoje svarstybos
XXI Los Angeles politinių studijų 
savaitgaly 1989 sausio 28-29

XXI politinių studijų temos buvo susijusios su Lietuvoje vykstančiais įvykiais, kurie reikalingi pozityvaus ir veiksmingo išeivijos dėmesio. Centrinė studijų tema „Naujieji įvykiai Lietuvoje: papildo ar keičia išeivijos uždavinius?" buvo svarstoma simpoziumo būdu. Svarstybose dalyvavo Angelė Nelsienė, JAV LB tarybos prezidiumo ir Vakarų apygardos pirmininkė ir Amerikos Baltų laisvės lygos vicepirmininkė dr. Petras V. Kisielius, JAV LB Krašto valdybos narys, Romas Giedra — buv. sovietų politinis kalinys ir Lietuvos Laisvės lygai išeivijoje atstovaujančio vieneto narys, ir Zigmas Viskanta — JAV LB Los Angeles apylinkės valdybos narys.

Angelė Nelsienė pateikė ir komentavo du dokumentus, kuriuose išeivijos uždaviniai kaip tik ir aptarti. Vienas — „Politinės veiklos išeivijoje programa atsakymui į įvykius Lietuvoje 1988" — formuluoja artimuosius ir tolimuosius lietuviškos veiklos išeivijoje tikslus, antrasis — „Baltic policy" — bendruosius baltiškuosius. Tokio pobūdžio dokumentai išeivijos istorijoje pirmą kartą paruošti. Projektų paruošimo nuopelnas priklauso privačiai iniciatyvai. Gal dėl to jų atžvilgiu lietuviškieji veiksniai skeptiški, nors „Baltic policy"  dokumentą pasirašė šių Amerikos baltų centrinių organizacijų pirmininkai: Amerikos Lietuvių Tarybos, JAV Lietuvių Bendruomenės, Amerikos Latvių sąjungos, Estų Tautinės Tarybos, Jungtinių Baltų komiteto ir Baltų laisvės lygos.

Išeivijos uždavinius svarstė (iš kairės): dr. Petras V. Kisielius, Angelė Nelsienė, Romas Giedra ir Zigmas Viskanta. Nuotr. A. Kulnio

Skaityti daugiau: IŠEIVIJOS UŽDAVINIAI LIEKA TIE PATYS

NERIMAS IR RŪPESTIS PARTIJOS PLENUMUI PRAĖJUS

Lietuvoje politinė padėtis vėl įtempta. Po didžiųjų ir iškilmingų Vasario 16 minėjimų, gaivinusių tautos sąmonę, vėl girdėti valdžios ir partijos pareigūnų grasinimai, esą ekstremistų ir sąjūdžio per toli žengta. Tautoje viltį vėl pakeičia nerimas, svajones apie nepriklausomybės atkūrimą — rūpestis dėl elementarių teisių išsaugojimo. Šis jausmų svyravimas reiškiasi ne pirmą kartą. Jis lydėjo tautos atgimimą visą vasarą ir rudenį, jis buvo labai jaučiamas spalio-lapkričio mėnesiais, kai per sąjūdžio steigiamąjį suvažiavimą prasiveržusią euforiją, sąjūdžio ir partijos bendradarbiavimą staiga pakeitė nusivylimas ir vieni kitų kaltinimai po Aukščiausios tarybos sesijos, kuri nepriėmė Lietuvos suverenumo deklaracijos. Valdžios pareigūnų mokymai sąjūdžiui ir kitoms neoficialioms grupėms nėra naujas reiškinys, tačiau šį kartą grasinimai lyg griežtesni, asmeniniai išpuoliai piktesni. Sąjūdžio vadovybės reakcija santūri — aiškinamos priežastys, sukėlusios įtemptą padėtį, tauta raginama laikytis rimties ir susitelkimo. Laisvės lygos atstovas Antanas Terleckas taip pat reagavo santūriai, aiškindamas, kad pirmasis sekretorius Brazauskas buvo Maskvos verčiamas pasakyti savo kalbą, ir kad vis dėlto jis nesakė to, ko nereikėjo. Kitaip žmonės reagavo į Aukščiausios tarybos prezidiumo sekretoriaus Gurecko kalbą. Sąjūdiečių žemdirbių suvažiavimas priėmė nutarimą, vieningai išreikšdamas nepasitenkinimą Gurecku, o sociologinė delegatų apklausa rodė, kad 62 nuošimčiai jų laikė plenumo darbą nepatenkinamu.

Skaityti daugiau: NERIMAS IR RŪPESTIS PARTIJOS PLENUMUI PRAĖJUS

PASITARIMAS DĖL BENDRO DARBO

VARDAI IR ĮVYKIAI

Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybų atstovai 1989 kovo 11 buvo susirinkę pirmam pasitarimui dėl bendro ir vieningo darbo. PLB atstovavo pirm. dr. Vytautas Bieliauskas, dr. Vytautas Dambrava ir Algimantas Gureckas. Vliką — pirm. dr. Kazys Bobelis, Vytautas Jokūbaitis, prof. dr. Domas Krivickas ir Pilypas Narutis. Po pasitarimo buvo pasirašytas bendras pareiškimas, kuris ištisai buvo paskelbtas spaudoje. Čia tik sutrauktai pateikiame svarbesniąsias susitarimo mintis: Lietuvių tautos laisvės kovos Lietuvoje ir užsienyje nekintamas tikslas yra nepriklausoma, suvereni Lietuvos valstybė, lygiateisė su kitomis pasaulio valstybėmis. Džiaugiamės ir didžiuojamės Lietuvos laisvės lygos, Sąjūdžio ir visos Lietuvių tautos kova už savo teises. Sveikiname visas pastangas, siekiant daugiau laisvės ir kultūrinio, ekonominio bei politinio savistovumo. Kviečiame lietuvių išeiviją visuose kraštuose kuo plačiau paminėti Molotovo-Ribbentropo pakto ir jų slaptųjų protokolų 50 metų sukaktį, kreiptis į viso pasaulio valstybių vyriausybes, parlamentus, spaudą ir visuomenę, reikalaujant Sovietų Sąjungą panaikinti tų susitarimų padarinius. Susitariame galimai greičiau sušaukti Lietuvos laisvės konferenciją, kurioje dalyvautų Vlikas, PLB, JAV LB, Kanados LB, Altas, Diplomatinė tarnyba. Tarp PLB ir Vliko valdybų bus palaikomi artimi ryšiai Lietuvos laisvės reikalais.

Skaityti daugiau: PASITARIMAS DĖL BENDRO DARBO