KOMUNISTŲ KULTŪRINIS POGRINDIS AMERIKOS LIETUVIŲ TARPE

Lapkričio 11 d. Čikagoje įvykusiame Lietuvių Fronto Bičiulių Čikagos Apygardos susirinkime svarstytas klausimas: kaip reiškiasi komunistinis kultūrinis pogrindis Amerikos lietuvių tarpe. Susirinkimą atidarė pirm. VI. Būtėnas. Kalbėjo A. Baronas, Stasys Daunys, Vladas Būtėnas. Pranešimų moderatorium buvo dr. Petras Kisielius. Susirinkime dalyvavo per 100 bičiulių ir svečių. Diskusijose pasisakė L. Prapuolenis, inž. V. Naudžius, inž. Br. Nainys, K. Bružas, stud. Rudys, Venclova ir kiti. Susirinkimas, išklausęs pranešimų ir diskusijų dėl kultūrinio bendradarbiavimo su okupuotu kraštu, vienbalsiai priėmė šį nutarimą:

1.    Bendradarbiavimas su okupuoto krašto bet kuriom institucijom reiškia okupacijos pripažinimą, okupantui talkininkavimą, Lietuvoj likusių žmonių išdavimą ir išeivijos rezistencijos pasmerkimą.

2.    Laisvajam pasauly esantieji mūsų rašytojai, muzikai, dainininkai, dailininkai ir kiti menininkai bei kultūrininkai yra dalis avangardo, kovojančio už Lietuvos laisvę, ir jie atlieka tautai tas pareigas, kurių pati tauta, būdama pavergta, negali atlikti. Į juos pirmoj eilėj kaip tik ir yra nukreiptos okupanto pinklės, kurioms jie, kaip lietuviai, turi besąlyginiai pasipriešinti.

Aukos, atstovybės

Į LAISVĘ AUKOJO:

Kun. P. Larinaitis    10    dol.

Dr. A. Jurkus, Kanada, 9 dol., kun. P. Dauknys, Australija, 5 dol., S. Gedminas,    Australija,  5 dol.,  dr. V. Adomavičius 4 dol., A. J. Sabalis 4 dol., J. Virbalis, V. Kazlauskas po 3 dol. Po 2 dol. aukojo: S. Barzdukas, V. Čyvas, K. Dabulevičius, G. Dragunevičius, L. Padleckas, VI. Palubinskas, M. Palūnas, dr. Z. Prūsas, L. Reivydas,    V. Ročiūnas.    Po 1 dol. aukojo dr. V. Vardys  ir V. Volertas.

Mieliesiems žurnalo rėmėjams nuoširdžiai dėkoja

 

Į Laisvę administracija

Į LAISVĘ ATSTOVYBĖS

Anglijoje: S. Nenortas, 1, Ladbroke Gardens, London, W. 11,

Australijoje: N. Butkūnas, 9 Cowper St., St. Kilda South, Victoria.

Skaityti daugiau: Aukos, atstovybės

LIETUVIŲ REZISTENCIJA VOKIEČIŲ AKIMIS


Lietuvių rezistencija prieš sovietinę okupaciją Lietuvoj buvo viena atkakliausių, kruviniausių ir ilgiausiai užtrukusių. Tačiau Vakarų pasauly ji mažiausiai žinoma. Apie ją nekalbėjo ir nekalba didžiosios radijo stotys, nerašo didieji pasaulio laikraščiai. Bet ji neliko nepastebėta mažųjų žmonių, lietuvių kaimynų vokiečių. Pasiklausykime jų liudijimų.

Jonas Grinius

Nepastebėta ir užmiršta žymiųjų informatorių, ji vis dėlto neliko nepastebėta mažųjų žmonių, lietuvių kaimynų vokiečių. Tarp šitų stebėtojų ir liudytojų buvo dvejopi asmens, kurie susitiko su lietuviais jų tėvynėje ir Rusijos Šiaurės koncentracijos stovyklose. Vieną kategoriją sudarė kaliniai — daugiausiai karo belaisviai, kurie, sovietų paimti į nelaisvę, gyveno Lietuvoj 1945-51 metais. Antrą kategoriją sudarė civiliniai Rytprūsių gyventojai, ypač Karaliaučiaus miesto moterys, vaikai ir seniai, kurie 1946-48 m. slaptai vykdavo į Lietuvą, kad išsigelbėtų nuo bado mirties. Tie vokiečiai pastebėjo dvejopą lietuvių rezistenciją — aktyvius rezistentus, vadinamus partizanais, miško broliais, žaliaisiais, kurie su ginklu rankose kovojo prieš pavergėjus, ir pasyviuosius rezistentus, kuriuos sudarė didžiuma Lietuvos gyventojų, ypač ūkininkų. Šie pastarieji rėmė aktyviąją rezistenciją, ją šelpė maistu, naudojosi aktyviosios nurodymais, stengėsi nevykdyti sovietinių okupacinių įsakymų, šelpė slaptai vokiečių belaisvius ir Rytprūsių civilinius gyventojus, nors sovietinė valdžia tai draudė.

Aktyvioji lietuvių rezistencija prieš sovietinę okupaciją turėjo teigiamos ir neigiamos reikšmės pirmiausiai lietuviams. Ji parodė, kad prieš paneigimą pagrindinių žmogiškų teisių ir už laisvę lietuviai gali didvyriškai kovoti ir mirti be vilties laimėti. Tuo tarpu pasyvioji rezistencija atskleidė kitas lietuvių būdo ypatybes — žmoniškumą, artimo meilę, aktyvią pagalbą nekaltai kenčiantiems. Ji nemažai reikšmės turėjo kitiems — svetimtaučiams vokiečiams. Šitą pasyviąją rezistenciją vokiečiai labiausiai pastebėjo, ją labiausiai vertino ir apie jos kilnumą skelbė kitiems. Nors tų mažų žmonių liudijimai ir patyrimai nėra sensacingi, tačiau lietuvių tautai jie laimėjo daug palankumo.

Skaityti daugiau: LIETUVIŲ REZISTENCIJA VOKIEČIŲ AKIMIS

Į Laisvę 1963 31(68)

        T U R I N Y S

Jonas Grinius: Lietuvių rezistencija vokiečių akimis ...................... 1
A. Tyruolis: Gladiatorius . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .  7
Kazys Gimbutis: Lietuvoje mokslas pakeičiamas melu .......................... 13
Kruvinas kelias per Romintos tiltų (ištrauka iš J. Daumanto Partizanų knygos) 20
Kazys Jurgaitis: Pokarinės deportacijos pavergtoje Lietuvoje ................ 24
Kovotojai ir mes (Bronės Jameikienės kalba) ................................. 30
Vytautas Volertas: Vieninga politinio darbo vadovybė ........................ 34
Kultūros kongrese pasižvalgius . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .  37
Mes neliksime nutildyti žmonės . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .  43
Vladas Ramojus: “Kultūrinio bendradarbiavimo” pinklėse . . . . . . . . . . .  47
Jonas Šoliūnas: ... be namų negerai . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . .  49
Balys Raugas: Vienybės problema . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 51
Idėjos Spaudoje . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 56
Darbai ir Idėjos,
                  Vardai įvykiuose . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 45-64


PDF   Fotografinė kopija   BOX 

Redaguoja — Redakcijos kolektyvas: vyr. redaktorius — Stasys Daunys, redaktoriai — Petras Bagdonas, Juozas Baužys, Vladas Būtėnas, Vincas Rygertas.

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1963 31(68)

GLADIATORIUS

A. TYRUOLIS

 (Kapitolio muziejus, Roma)

Taip gladiatoriai numiršta
Arenoj kraują liedami,
Kai žvėrys siautuly įniršta,
Ir kai dievai — persvetimi.

Kai niaukias jo akių šaltiniai
Ir draikosi mirties ūkai,
Galbūt vis laukia jo tėvynėj
Su ilgesiu žmona, vaikai.

Skaityti daugiau: GLADIATORIUS

Subkategorijos