LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS TARYBOS SESIJA

LIETUVIŲ BENDRUOMENĖJE

Jonas Vaičiūnas

Gražiai lietuviškais išdirbiniais papuoštoje Čiurlionio namų salėje Clevelande JAV Lietuvių Bendruomenės Tarybos prezidiumo pirmininkas St. Barzdukas birželio 2 dieną atidarė IlI-sios Tarybos antrąją sesiją žodžiais:    “Lietuviškame savo kelyje nestokojame vedamųjų minčių ir prasmingų įpareigojimų. Antai, Lietuvos Himnas liepia mums jungti praeitį su dabartim, remtis doros ir tiesos principais, siekti bendrosios gerovės, nešti į gyvenimą šviesos, tėvynės meilės ir lietuvių vienybės pradus”. Vesdamas toliau, pareiškė, kad “Lietuvių Charta tai išplėtė ir papildė eile konkrečių uždavinių: kad priklausytume organizuotai tautinei savo bendruomenei, vykdančiai Visagalio valią ir laisvo žmogaus pašaukimą reikštis sava kalba, tautinėmis ir valstybinėmis tradicijomis, kūrybiniais kultūriniais savo siekimais ir laimėjimais. Lietuvių Bendruomenė skinasi kelią į mūsų gyvenimą savo užsimojimais ir darbais, tautinio solidarumo, visuotinumo ir demokratizmo dvasia.” Primindamas, kad sesija stovi prieš jaudinančius, drumsčiančius mūsų gyvenimą, uždavinius, siūlo sesijoje aiškumo, tvirtumo ir rimties. Prezidiumo vardu sveikindamas sesijos dalyvius ir svečius, kviečia neužmiršti mirusių Bendruomenės darbuotojų ir juos pagerbti minutės atsistojimu.

Už prezidiumo stalo be pirmininko abu vicepirmininkai: dr. A. Nasvytis, A. Mikulskis, sekretorius inž. V. Kamantas ir sekretoriato talkininkės: O. Grigonytė, A. Barzdukaitė ir V. Kasperavičiūtė.

Skaityti daugiau: LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS TARYBOS SESIJA

JAV LB Tarybos nutarimai

JAV Lietuvių Bendruomenės Taryba, 1962 birželio 2-3 sesijoje Clevelande apžvelgusi Amerikos lietuvių gyvenamojo meto aktualiuosius reikalus ir stovėdama prieš iš šių reikalų kylančius ateities uždavinius bei reikalavimus, nutarė:

Lietuvos laisvės kovos reikalu

Išklausiusi pranešimų kultūrinės veiklos ir Lietuvos laisvės kovos klausimu ir juos išdiskutavusi, LB Taryba nurodo, jog Lietuvių Bendruomenės esmė, pobūdis bei uždaviniai yra aiškiai nusakyti Lietuvių Chartoje, kuri nenumato Bendruomenei ir kiekvienam lietuviui jokių išimtinai privalomų ar iš veiklos išskirtinų darbų.

Todėl LB Taryba, vadovaudamasi kiekvienam lietuviui būtina pareiga aktyviai jungtis į laisvės kovą, paveda LB Centro Valdybai, bendradarbiaujant su kitomis tą darbą dirbančiomis institucijomis bei organizacijomis, rūpintis, kad laisvės kovos darbas būtų veiksmingas ir derinamas lietuviško solidarumo dvasia.

Atsižvelgdama į pastarojo laiko negalavimus laisvės kovos vadovavime, JAV Lietuvių Bendruomenė siekia JAV lietuvių atstovavimo ko platesniu visuomeniniu pagrindu, paremtu nuoširdžiu tarpusavio bendradarbiavimu.

Skaityti daugiau: JAV LB Tarybos nutarimai

PARTIZANŲ KARAS PRIE GINTARO KRANTŲ

DARBAI IR IDĖJOS

REIKŠMINGA K. V. TAURO KNYGA ANGLŲ KALBA

GUERILLA WARFARE ON THE AMBER COAST

Istoriją sudaro įvykiai ir užrašai. Tai reiškia, jog ir labai įvykiais turtinga praeitis gali vėlesnėms kartoms atrodyti kaip savotiška istorinė dykuma, jeigu apie tuos įvykius neišlieka užrašai. Taip jau ne kartą yra atsitikę su mūsų tautos istorija, turtinga įvykiais ir skurdžia savais užrašais. Mes puikiai žinome, kokie šališki yra svetimųjų užrašai.

Toks pavojus gresia ir mūsų dienų Lietuvos žūtbūtinėms kovoms. Be užrašų jos gali patekti užmarštin, nors vargiai kada nors savo istorijoj lietuviai taip atkakaliai kovojo už savo laisvę. Iš kitos pusės, sovietinis okupantas, ypač pastaruoju metu, daro visas pastangas šių kovų prasmei suklastoti. Kankinimų kamerose saugumiečių išgauti aukų prisipažinimai arba tiesiog padirbti parodymai dabar skelbiami kaip “archyviniai dokumentai”. Okupanto kėslas aiškus: jeigu išliks ateičiai kokia žinia apie Lietuvos laisvės kovotoją — partizaną, tebūnie ji visiškai sujuodinta.

Nors slaptoji veikla okupacijos ir partizaninio karo sąlygomis principiniai vengia rašytinių pėdsakų, tačiau partizanų vadovybė pokario metais stengėsi savo slaptuose archyvuose išsaugoti svarbesnės istorinės reikšmės medžiagą. Savaime suprantama, jog tik mažas skaičius galėjo žinoti, kur jie buvo slepiami. Su tų laisvės kovotojų mirtimi didelė dalis dokumentinės medžiagos liko pasmerkta žūti netinkamose slėptuvėse. Kita dalis buvo pačių partizanų sunaikinta paskutiniu momentu, kai juos apsupdavo emgebistai. Pagaliau, kai kas pateko priešams ir dabar klastojama bei maišoma su tardymų medžiaga.

Skaityti daugiau: PARTIZANŲ KARAS PRIE GINTARO KRANTŲ

IDĖJOS SPAUDOJE

* Išplėstos diskusijos * Balsas į visuomenę ir iš visuomenės * Kas pasipriešino Bendruomenės pastan­gom * Bendruomenė ir politika * Kova prieš privačią iniciatyvą * Heroji­nio birželio prisiminimas * Slap­toji spauda ... Amerikoje.


Lietuvių spaudoje keletą mėnesių virė karštos diskusijos dėl Amerikos Lietuvių Bendruomenės ir Amerikos Lietuvių Tarybos jungtinės delegacijos pas Amerikos prezidentą Lietuvos nepriklausomybės šventės dienoje. Triukšmas kilo ne dėl audiencijos reikalingumo, bet kas turi teisę jos prašyti ir kam tokia teisė nepripažįstama. Į viešumą iškilęs skaudus nesutarimas galėjo tyliai ir ramiai virsti gražiu sutarimu, jei Altas būtų parodęs norą lygiateisiškai bendradarbiauti, ko troško ir siekė Bendruomenė, tose pastangose parodžiusi daug geros valios.

Bendruomenė savo pastangas išryškino pareiškimu: gyvenimas nesiduoda spraudžiamas į griežtus rėmus, o laisvės kovai angažuojamas tiek paskiras lietuvis, tiek visa Bendruomenė. Lietuvos laisvės kovos atsisakymas būtų pagrindinių Bendruomenės tikslų ir uždavinių išsižadėjimas, kuriuos vykdyti įpareigojo Lietuvių Charta. Bendruomenė tesiėmė tik to, ko kiti veiksniai nedarė.

Bendruomenei priekaištai atėjo iš Naujienų. Ir dabar sunku pasakyti: ar Naujienose spausdinti prieš Bendruomenę nukreipti puolimai reiškė Alto mintį, ar tik Naujienų redaktoriaus dr. P. Grigaičio nuotaikas, kuris kartu yra ir Alto sekretorius? Daugiau tikėtina į antrąją galimybę.

Skaityti daugiau: IDĖJOS SPAUDOJE

VARDAI ĮVYKIUOSE

Stasys Santvaras gegužes 27 d. atšventė šešiasdešimtąjį gimtadienį. Nepriklausomos Lietuvos ir lietuvių tremties gyvenime iškili, daugiašakė ir nepavargstanti asmenybė. Literatūroje poetas, dramaturgas, operų libretų vertėjas ir rašytojas, baleto Sužadėtinė libreto kūrėjas. Teatro veikloje solistas, aktorius, teatro direktorius. Bendradarbiauja spaudoje ir reiškiasi visuomeninėje veikloje. Savanoris, Nepriklausomybės kovų ir Klaipėdos krašto sukilimo dalyvis. Ginant Lietuvos laisvę kovose buvo sužeistas.

Stasys Santvaras

sukaktuvininkas

Grožinės literatūros baruose pradėjo reikštis 1921 metais, atspausdindamas pirmuosius eilėraščius Sekmojoj dienoj. Pirmasis dramatinio žanro veikalas Saulytė pasirodė 1923 metais, o 1924 m. išleistas pirmasis eilėraščių rinkinys Saulėtekio maldos.

Stasys Santvaras gimė 1902 m. gegužės 27 d. Rusteikoniuose, Seredžiaus valsč., Kauno apsk. Mokėsi Seredžiuje, Vilniuje ir Kaune. Klaipėdos konservatorijoj studijavo muziką ir dainavimą. Gavęs Švietimo ministerijos stipendiją, muziką ir dainavimą studijavo Milane, Italijoj, kartu gilindamasis italų kalboje ir literatūroje. Parašė 8 scenos veikalus išleido 6 poezijos rinkinius, jo parašyti 3 lietuviškų operų ir 1 baleto libretai. Išvertė daug operų ir apie 100 paskirų operų arijų ir dainų. Sukakties atženklinimui Lietuvių Enciklopedijos leidėjas išleidžia naują Stasio Santvara eilėraščių rinkinį Aukso taurė.

Skaityti daugiau: VARDAI ĮVYKIUOSE

Daugiau įrašų...

  1. ŽVILGSNIS KNYGŲ LENTYNON
  2. Laiškai, aukos
  3. Pranešimas, atstovybės
  4. Į Laisvę 1962 30(67)

Subkategorijos