Į Laisvę 1962 29(66)


  T U R I N Y S

Kazimieras Baras: Žmogaus tragizmas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .  1
Zenonas Ivinskis: Lietuvių tautos rezistencijos reikšmingieji momentai. . . 10
L. Žitkevičius: Partizano mirtis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .  11
Julijonas Būtėnas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 20
Andrius Baltinis: Lietuviškosios asmenybės ugdymas lituanistiniame švietime 26
Jonas Šoliūnas: Žodžiai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .   28
Mečys Musteikis: Kult. gyvenimo apžvalga pavergtoje Lietuvoje . . . . . . . 31
Julius Vidzgiris: Dvidešimtojo amžiaus gėda . . . . . . . . . . . . . . . . 37
Laisvės kovų nuvertinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 41
Jonas Vaičiūnas: Lietuvių bendruomenės tarybos sesija . . . . . . . . . . . 45
        Lietuvių Bendruomenėje.
        Idėjos spaudoje.
        Darbai ir Idėjos.
        Vardai Įvykiuose.
        Žvilgsnis knygų lentynon . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 45-64

PDF   Fotografinė kopija   BOX 

 

Redaguoja — Redakcijos kolektyvas: vyr. redaktorius — Stasys Daunys, redaktoriai — Petras Bagdonas, Juozas Baužys, Aloyzas Baronas, Vladas Būtėnas, Vincas Rygertas.

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1962 29(66)

Žmogaus tragizmas


1962 M. LIEPA NR. 29 (66)

Kazimieras Baras

KATALIKIŠKOJO ŽMOGAUS ESMĖ

Žmogaus realybė — dvasinė, asmeninė žmogaus realybė priklauso nuo dviejų dalykų: pirmiausia, nuo tikrovės, kurioje jis gyvena dvasiniu būdu, ne vien fiziniu, be to, nuo vertybių, kurias jis kuria bei gali kurti. Tatai jau nusako katalikybės sistemą. Bet mums šiuo atveju rūpi ne katalikybės esmė, bet katalikiškojo žmogaus esmė; dėl to tai mes turim pažiūrėti, kaip tos realybės bei vertybės plėtojasi konkrečiame gyvame žmoguje, kaip į tai reaguoja asmenybė, kaip tąją realybę priima katalikiškasis žmogus ir kaip jisai jos įtakoje būdamas veikia.

Kun. Kazys Baras-Barauskas

gimė 1904 m. kovo 28 d. Ramygalos valšč. Mokėsi Panevėžio gimnazijoje, kunigu įšventintas 1929 m. VD Universitete teisės licenciatą gavo 1930 m. 1938 m. buvo paskirtas Katalikų Spaudos Biuro direktoriumi ir 1939 m. Mūsų Laikraščio redaktoriumi, pasiekusio rekordinio skaitytojų skaičiaus, net virš 100.000. Kun. Kazimieras spaudoje bendradarbiauja nuo 1927 m. Jo straipsniai pasižymi intelektualumu ir gilumu. 1938 m. suredagavo knygą Krikščionybė Lietuvoje. Atskirai išleista Bolševizmo siaubas Lietuvoje 1941 m., ir Tremtinio pergyvenimai 1943 m. Kun. K. Barauskas išvyko iš Lietuvos pirmojo bolševikmečio metais. Amerikoje jau keliolika metų dirba Draugo redakcijoj, pastaruosius šešis metus redaguodamas pirmą puslapį. Yra ir eilės kitų laikraščių ir žurnalų bendradarbis.

Pirmiausia mes turim pažvelgti į tą tikrovės pasaulį, kuriame katalikiškasis žmogus gyvena. Suprantama, nėra vistiek, kokiame pasaulyje žmogus dvasiniai gyvena, kokį pasaulį jis pripažįsta ir mėgsta. Tasai pasaulis gali būti grynai medžiaginis, jis gali būti dvasiniai gilus; jis gali būti platus, apimąs visą tautą, gali būti siauras apsiribojąs namų bei šeimos reikalais; toks jisai ar kitoks — nuo to priklauso žmogaus esmė, jo realybė, jo būdas.

Skaityti daugiau: Žmogaus tragizmas

PARTIZANO MIRTIS

L. Žitkevičius

Broliai, žemę išpurenę,
Apraudojo arimus:
—    Mielas broli partizane,
Ar sugrįši į namus?

Sugirgždėjo tik varteliai,
Ir išėjo jis tylus:
—    Jei negrįšiu, grįš paukšteliai 
Į pavasario šilus.

Grįš į lauką artojėliai,
Grįš į laisvę Lietuva. —
Ir sudundo arimėliai,
Ir nusviro jo galva...

Lietuvių tautos rezistencijos reikšmingieji momentai

LIETUVIŲ TAUTOS SUKILIMO PRIEŠ BOLŠEVIKUS DVIDEŠIMTMEČIUI ATŽYMĖTI

Birželis Lietuvos istorijoje paženklintas nepriklausomybės netekimu, masiniais Lietuvos gyventojų trėmimais, didvyrišku lietuvių tautos sukilimu ir nepriklausomybės atstatymu. 1940 m. birželio 15 d. Sovietų Rusija karinėmis priemonėmis Lietuvą okupavo; 1941 m. birželio iš 13 į 14 dienos naktį pavergėjas pradėjo nekaltų žmonių deportacijas ir ištrėmė 40.000 Lietuvos gyventojų; 1941 m. birželio 23 lietuvių tauta didvyriškai sukilo, atstatė Lietuvos Nepriklausomybę ir paskelbė Laikinąją Lietuvos Vyriausybę.

Į Laisvę puslapiuose pasisakė 1941 m. lietuvių tautos visuotinio sukilimo pirmieji organizatoriai, sukilimo vadai ir kovotojai. Meskime žvilgsnį kaip tuos įvykius istorinėje šviesoje pristato istorikas prof. dr. Zenonas Ivinskis.

Zenonas Ivinskis

“Artėja visų Lietuvos žemių išvadavimo valanda... Broliai lietuviai!... Imkitės ginklo... Tegyvuoja laisva nepriklausoma Lietuva!"

Šitie žodžiai iš atsišaukimo į lietuvių tautą, kurį prieš dvidešimt vienerius metus, t.y: 1941-jų birželio 23-čios pusiau dešimtą rytą per Kauno radiofoną kaip labai išsiilgtą ir seniai lauktą naujieną skelbė Lietuvių Aktyvistų Fronto įgaliotinis Levas Prapuolenis. Tame pačiame atsišaukime, kuris iš minėto radiofono buvo kartojamas visą dieną, tapo paskelbta Lietuvos Laikinosios vyriausybės sudėtis. Jau vakar buvo prasidėjęs vokiečių-bolševikų karas, tačiau, kol Reicho kariuomenė pasiekė Kauną, dvi dienas čia jau tvarkėsi Laikinoji vyriausybė.

Jau birželio 23 d. sukilėliai buvo užėmę netik ginklų sandėlius, policijos nuovadas, automatinę telefono įstaigą, radio stotį, bet ir Kaune sutelktąsias centrines įstaigas.

Skaityti daugiau: Lietuvių tautos rezistencijos reikšmingieji momentai

Julijonas Būtėnas

REZISTENCIJOS DIENOS IR ŽMONES

PARTIZANO MIRTIS

Julijonas Būtėnas buvo laisvojo pasaulio lietuvių šviesioji auka prie pavergtos Lietuvos dešimčių tūkstančių aukų rezistencijos kovoje.

Tai galima vertinti ir kaip auką Vakarų pasaulio, kurio lyderių moralinis lygis leido jų žodžiams skirtis nuo jų veiksmų, žodžiai kėlė tikėjimą ir kurstė žygius už laisvę. Veiksmai sukilusius už laisvę išdavė. To išdavimo auka buvo ir Julijonas, kaip ir visa Lietuvos rezistencija, kaip ir viso pavergto pasaulio pasipriešinimas.

(Iš leidžiamos knygos Partizanai)

Laisvės idėja neapkasama žemėmis, kaip apkasami partizanų lavonai. Faustas Kirša

VASARIO ŠEŠIOLIKTOSIOS idealus gindami antrosios sovietų okupacijos metu Lietuvos laukuose didvyrių mirtimi padėjo galvas 30.000 partizanų. Neatiaidi, pasigailėjimo nežinanti ir nelygi kova prieš Lietuvos pavergėją tęsėsi nuo 1944 ligi 1953 metų. Aukojosi, kentėjo ir mirė JAUNOJI LIETUVA, Maironio išsvajota, išdainuota, išpranašauta. Ji pasirinko mirtį, bet ne vergiją. Tarp tų 30.000 kritusių partizanų įrašytas ir Julijono Būtėno vardas.

Julijonas Būtėnas — šviesi, spindinti asmenybė, pareigos, ištikimybės ir sąžinės vyras. Jo mirtis — aukos mirtis. Jis grįžo iš laisvės, iš laisvųjų Vakarų 1951 m. Grįžo į Lietuvą nelygios kovos tęsti tada, kada partizanų kovos jau blėso, kada, prof. dr. Zenono Ivinskio žodžiais tariant, “priešas išvystė didžiausią sekimą ir partizanų persekiojimą, visą Lietuvą aptraukęs specialių dalinių tinklu, normaliai rezistentas begalėjo išsilaikyti ilgiausiai

pusę metų... Bet Julijonas ryžosi, iki pat savo mirties palikęs ištikimas užsibrėžtos kovos idealui. Juo labiau neišdildomas tarp gyvųjų turi pasilikti jo didvyriškas žygis, jo jaunos gyvybės auka”.

JAUNYSTĖ

Julijonas Būtėnas gimė 1915 m. Dovydų kaime, Linkuvos apylinkėse. Gimnazijos suole jau ateitininkas, knygos mylėtojas, gabus mokinys. Jo gabumai itin pasireiškė svetimų kalbų srityje. Baigęs gimnaziją galėjo ne tik keliomis svetimomis kalbomis skaityti, bet ir kalbėti. Iš pat jaunystės mylėjo spaudos darbą. Persikėlęs į Kauną, Vytauto Didžiojo Universitete studijavo teisę. Bet teisė jam buvo ne prie širdies. Pradėjo dirbti Ryto, vėliau XX Amžiaus redakcijose.

Skaityti daugiau: Julijonas Būtėnas

Daugiau įrašų...

  1. Lietuviškosios asmenybės ugdymas lituanistiniame švietime
  2. ŽODŽIAI
  3. KULTŪRINIO GYVENIMO APŽVALGA PAVERGTOJE LIETUVOJE
  4. Dvidešimtojo amžiaus gėda

Subkategorijos