Partizanai: Istorija ir dabartis

VIENUOLIKTASIS BALFO SEIMAS

Spalio 12-14 dienomis Baltimorėje įvyko vienuoliktasis Balfo seimas. Aptarti šalpos reikalai, sustiprintas demokratinis principas, tretį kartą pusė direktorių išrinkti slaptu balsavimu. Balfo direktoriais dviems metams išrinkti: E. Armanienė, A. Trečiokas, kun. B. Sugintas, kun. V. Martinkus, kan. J. Končius, V. Abraitis, J. Audėnas, V. Šimkus, V. Alksninis, S. Lūšys, N. Gugienė, E. Paurazienė, E. Devenienė, J. Andriulionis, A. Bachas, C. Surdokas. Kandidatai: J. Arštikys, A. Bendorius, T. Blinstrubas, I. Daukus, Miklas, B. Tautvilienė, Ramanauskienė, P. Vainauskas. Kitus Balfo direktorius paskyrė grupės. Lietuvių Rymo Katalikų Federacija: M. Rudienę, St. Dziką, dr. A. Skėrį. Lietuvių Tautinė Sąjunga: A. Seniką, V. Ramanauską, J. Vaičaitį. Socialistai: V. Barčiauską, S. Bredį, B. Spūdienę. Sandara į Balfo direktorius kandidatų nepristatė. Spraga užpildyta rinkimų keliu. Balfo direktorijatą sudaro 25 direktoriai.

Skaityti daugiau: VIENUOLIKTASIS BALFO SEIMAS

METINIS SANTAROS SUVAŽIAVIMAS

Jau devintą kartą savaitgalis po Darbo dienos šventės Juozo Bachuno Tabor Farmoje reiškia Santaros suvažiavimą.

Kaip ir keli ankstesnieji, taip ir šis Santaros suvažiavimas, padalintas į dvi dalis: lituanistinius kursus jauniesiems santariečiams ir pagrindinę suvažiavimo programą. Vienai ir kitai daliai skirtos trys dienos. Lituanistinius kursus šiais metais pravedė Henrikas Nagys, palyginamuoju būdu koncentravęsis į lietuvių literatūrą, atskiriau — poeziją. Lietuvos istorijos konspektyvinį seminarą, plačiau sustodamas ties reviduotinais Lietuvos istorijos klausimais, pravedė Vincas Trumpa.

Pačioje suvažiavimo programoje taip pat atsispindėjo rūpestis tuo, kas aktualu mūsų išeivijos gyvenimui. Penktadienį, suvažiavimo pradžioje, Vandai Gegevičiūtei moderuojant, Henrikas Nagys, Valdas Adamkavičius ir Vytautas Kavolis padarė įžangas į diskusijas šių dienų lietuvių išeivijos gyvenimo pačiais aktualiausiais klausimais. Suvažiavimo dalyviai gyvai diskutavo paskutiniuosius įvykius politinėj ir kultūrinėj veikloj, įvairiomis nuomonėmis buvo pasisakyta dėl mūsų politinės veiklos situacijos, kuri, daugumos diskusijų dalyvių pažiūra, nesanti tokia, kokia iš tikrųjų galėtų būti.

Penktadienio vakare Birutė Vaitkūnaitė kalbėjo apie šokio raidą.

Skaityti daugiau: METINIS SANTAROS SUVAŽIAVIMAS

MADRIDO LIETUVIŠKASIS BALSAS

Ne paslaptis, kad Vliko rūpesčiu ir pačių Lietuviškųjų transliacijų pasišventimu ir darbu Madrido Lietuviškasis Balsas suvaidino svarbų vaidmenį pavergtajai Lietuvai, kenčiantiems jos gyventojams ir mūsų Tėvynes laisvės bylai.

Truputis istorijos

Nuo 1952 m. vasaros Vliko įgaliotinis Madride net keliais atvejais kreipėsį į Ispanijos vyriausybę su prašymu leisti lietuviams transliuoti per Tautinį Ispanijos radiją Madride (Radio Nacional de Espana) į bolševikų terorizuojamą mūsų tėvynę Lietuvą. Lietuviškų radijo valandėlių išgavimo reikalu buvo kreiptasi net į gen. Francisco Franco, kuris, pats kovęsis prieš komunistus net tris metus savame krašte, Lietuvos priespaudą ir lietuvių tautos nelaimę suprato ir pažadėjo savąjį radijo siųstuvą. Pagrečiui buvo kreiptasi į tuometinį Ispanijos užsienių reikalų ministerį Sr. Martin Artajo, buvo kalbėta su popiežiaus nuncijum Madride, arkivysk. Hildebrando Antoniutti, su Madrido patriarchu-vyskupu Mons. Leopoldo Eijo y Garay, su Tautinio radijo vadovybe, o ypatingai su informacijos ministeriu, nuo kurio priklauso visos Ispanijos radijo ir televizija. Tuometinis ir dabartinis Ispanijos informacijos ir turizmo min. Arrias Salgado pranešė, kad prašymas patenkintas ir suteiktas leidimas lietuviškoms transliacijoms Madride. Visi minėtieji vadovaujantieji asmenys nuo pat pirmųjų su jais kontaktų radijo transliacijų reikalu suprato, ką mums šiais tragiškais laikais reiškia galėtų prabilti į pavergtąją tautą. Min. Arrias Salgado lietuviškųjų transliacijų vedėjui pakartotinai pabrėžė, kad jos suteikiamos Lietuvai ir sovietų pavergtajai lietuvių tautai.

Skaityti daugiau: MADRIDO LIETUVIŠKASIS BALSAS