_files/I-Laisve-1963-32(69)-13.jpg)
Povilas Gaučys
Rašytojas, vertėjas, žurnalistas, kultūrininkas ir visuomenininkas. Nepriklausomoje Lietuvoje dirbo diplomatinėje tarnyboje. Vienas iš pirmųjų Lietuvių Bendruomenės Amerikoje organizatorių. Pirmasis JAV Lietuvių Bendruomenės Chicagos apygardos pirmininkas.
Spausdinamas straipsnis yra kalba, pasakyta JAV Lietuvių Bendruomenės Chicagos apygardos dešimtmečio sukakties minėjime.
Tolydžio didėjant Lietuvių tremtinių skaičiui Čikagoje ir daugumai jų nemokant anglų kalbos, reikėjo, kad kas pastoviai rūpintųsi jiems pagelbėti surasti darbą ir butus, kurių anuo metu labai stokojo. 1947 m. buvo įsteigta Lietuvių Tremtinių draugija. Jos veiklai plačiai išsišakojus, o jos nariams sėkmingai įsikūrus, buvo užsimota draugijos veiklą pasukti į kultūrinius barus, todėl 1950 m. buvo nutarta persiorganizuoti į Lietuvių Tremtinių Bendruomenę Illinois valstijoje ir draugijos skyrius pavadinti apylinkėmis. Buvo sudaryta organizacinė Centro valdyba, kurios pirmininku buvo kun. A. Stašys.
Tremtinių Bendruomenė buvo įsteigta kaip pereinamojo laikotarpio organizacija, belaukiant Lietuvių Bendruomenės Amerikoje suorganizavimo. Liet. Tremtinių Benduomenės I-sis atstovų; suvažiavimas, įvykęs Čikagoje 1951 m. sausio 13 d., išklausęse pranešimų ir diskusijų, nutarė:
1. Lietuvių Bendruomenės JAV organizavimas neina tokiu tempu, kokio reikalauja gyvybiniai Lietuvos ir lietuvių reikalai.
2. ALTo sudarytoji ALB-nės organizacijai ir sąlygoms studijuoti komisija savo darbą dirba lėtai, gi tremtiniai organizuojasi atskirais vienetais.
Skaityti daugiau: LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS ČIKAGOJE PRADŽIA
_files/I-Laisve-1963-32(69)-15.jpg)
Balfo iniciatyva birželio 13 d. Chicagoje Jaunimo Centre įvyko spaudos ir organizacijų atstovų pasitarimas lietuviškos šalpos reikalais. Pasitarimą pravedė Į Laisvę administratorius K. Bružas. Pagrindinį pranešimą padarė kun. L. Jankus, Balfo reikalų vedėjas, atvykęs iš New York, A. L. Bendruomenės vardu kalbėjo pirm. J. Jasaitis, ALTo vardu pasisakė dr. K. Drangelis, Europos liet. vardu sveikino prel. K. Razminas. Diskusijose dalyvavo: K. Drunga, A. Gulbinskas, A. Pužauskas, kun. J. Prunskis, Alb. Dzirvonas, I. Daukus, T. Blinstrubas, kun. B. Sugintas, A. Gintneris S. Daunys, kun. A. Trakis, N. Gugienė, VI. Šimkus, J. Bertašius, L. Naglius ir kiti, visi kalbėjusieji pasisakė, kad Balfo šalpa pavergtai tėvynei, Sibiro tremtiniams, Punsko gimnazijai ir kitiems kraštams nebūtų mažinama.
Šio puslapio nuotraukoj dalis posėdžio dalyvių. Sėdi iš k. į d.: F. Sereičikas, M. Rudienė, kun. L. Jankus, M. Gugienė, J. Jasaitis, stovi: K. Bružas, VI. Šimkus, inž. I. Daukus, kun. J. Prunskis, prel. K. Razminas, kun. B. Sugintas, kun. A. Trakis, dr. K. Drangelis, J. Karvelis, A. Gulbinskas.
Balfo Chicagos apskrities valdybą kaip paprastai sudaro Balfo skyrių pirmininkai ar jų pavaduotojai, dabartinę valdybą sudaro: Prel. I. Albavičius — garbės pirm.- globėjas, I. Petrausktas — pirm., K. Bružas — vicepirm., inž. I. Daukus — ižd., J. Graužinis — sekret., inž. A. Arštikys, L. Naglius, S. Semėnienė ir P. Šilas — valdybos nariai — komisijų pirmininkai.
Balfo Chicagos apskrities surengta gegužinė įvyko birželio 16 d., kurioje dalyvavo apie 3,000 Balfo bičiulių.
BALFO PRAEITIS IR ATEITIS
Balfas labai greit sulauks 20 metų, tada gal bus pateikta visuomenei plati, pilna ir garbinga statistika. Šiuo rašiniu norisi tik parodyti, kad Balfas tebėra gyvas ir labai reikalingas.
Antrasis pasaulinis karas žiauriai palietė mūsų tėvynę Lietuvą. Karui besibaigiant, 1944 metų vėlyvą rudenį Amerikos lietuviai suskato organizuoti lėšas, kuriomis buvo tikimasi gelbėti iš pelenų besikeliančią laisvą tėvynę. Į šį darbą rikiavosi visi Amerikos lietuviai, o iniciatyvos ėmėsi keturios reikšmingiausios JAV lietuvių grupės.
Skaityti daugiau: Pagrindinis kapitalas -lietuvių aukos
_files/I-Laisve-1963-32(69)-16.jpg)
Nepaprastoji Ateitininkų Konferencija, susirinkusi New Yorke, naujuoju Ateitininkų Federacijos vadu išrinko dr. Juozą Girnių. Ateitininkijos vairavimas patikėtas nepriklausomos Lietuvos auklėtiniui. Federacijos vado klausimas paskutiniaisiais metais buvo gyvai diskutuojamas: tęsti tradiciją, rinkti Federacijos vadą, o gal paieškoti naujų veiklos kelių, kai gyvenimo ir veiklos sąlygos yra pakitusios. Nepaprastoji Konferencija pasisakė už tradicijos tęsimą ir Ateitininkų Federacijos vadu išrinko dr. Juozą Girnių.
Naujasis Federacijos vadas lietuviškoje visuomenėje plačiai žinomas kultūrininkas, filosofas, vienas iš trijų pagrindinių Lietuvių Enciklopedijos redaktorių, kelių reikšmingų filosofinių ir visuomeniniai tautinių studijų autorius, būdingos naujos mūsų literatų kartos formuotojas.
Dr. Juozas Girnius yra gimęs 1915 m. gegužės mėn. 25 d. Sudeikiuose, Utenos apskr. Gimnaziją baigė Utenoje. Toliau filosofijos studijas tęsė Vytauto Didžiojo, Louvaino, Freibur-go ir Sorbonos (Paryžiuje) universitetuos. Filosofijos daktaro laipsnį įsigijo Montrealio universitete, Kanadoje.
Skaityti daugiau: DR. JUOZAS GIRNIUS IŠRINKTAS ATEITININKŲ FEDERACIJOS VADU
Gegužės mėn. 2 d. Studijų Savaitei Rengti K-jos nariai kun. dr. J. Aviža ir bič. A. Grinienė aplankė jaunimo namus Koenigswinter, kur 7-14 rugpj. turėsime dešimtąją studijų savaitę. Vieta ir patalpos tikrai idealios. Kambariai dviem-trim ir nemažai vienukių, paskaitų salė didelė, graži; yra ir daugiau kambarių suėjimams, posėdžiams, o vaizdas į Reiną tikrai pasakiškas. Ir tas viskas stud. savaitės dalyviams nieko nekainuos! Tik kelionpinigiai šiais metais numatyti padengti vien jaunimui, prelegentams ir kitiems dalyviams, pagal atskirus prašymus.
Studijų savaitėje pareiškė noro dalyvauti ir Baltų-Vokiečių draugijos lietuvių-vokiečių sekcija. Jie dalyvaus aktyviai, padarys porą pranešimų ir žada suruošti istorinių Lietuvos žemėlapių bei moderniosios mūsų grafikos parodą.
Stud. savaitėje numatytos šios paskaitos ir pranešimai:
Tautiškumas, jo sąvokos kitimas ir jo prasmė tremtyje;
Skaityti daugiau: EUROPOS LFB STUDIJŲ SAVAITĖ
VALSTYBINIS IR TAUTINIS KELIAS NEVISADA SUTAMPA
V. Alksninis Dirvoje (1963. 4. 5) abejoja Lietuvos laisvės kelio tiesumu, nes Vliko ir Lietuvos Laisvės Komiteto pirmininkai nesą palankūs bendriems laisvės kovos žygiams su ukrainiečiais ir kitomis Sov. Sąjungos tautomis. Autorius laiko, kad toks nusistatymas yra priešingas moralei ir įžeidžiąs Ukrainą. Pagal autorių “Lietuva turėtų iškelti praplėtimą pavergtų tautų šeimos,” atseit, Pavergtųjų Seimo sudėties. Dirvos bendradarbio keliamos Lietuvos -Ukrainos bendradarbiavimo mintys vertos dėmesio, nes (a) jos faktiškai kelia dilemą, su kuo Lietuvai tikslinga jungtis savo laisvės kovoje: su vadinamais Sov. Sąjungos satelitais, — Bulgarija, Čekoslovakija, Lenkija, Rumunija, Vengrija, — ar su Sov. Sąjungos sienose esančiomis pavergtomis tautomis: b) jos neskiria valstybinės ir tautinės bendradarbiavimo su Sov. Sąjungos tautomis plotmės.
Dilema su kuo Lietuvai tikslinga jungtis savo laisvės kovoje, kyla iš fakto, kad sovietiniai satelitai pabrėžtinai atžymi savo ir Baltijos valstybių tarptautinės padėties skirtumą nuo Sov. Sąjungos respublikų, nurodydami, kad jų ir Baltijos valstybių byla su Sov. Sąjunga yra perdėm tarptautinio pagrindo, būtent, 2-jo pasaulinio karo nebaigta tarptautinė byla, o Sov. Sąjungos tautų byla yra Sov. Sąjungos vidaus reikalų pagrindo.
Skaityti daugiau: IDĖJOS SPAUDOJE
