Karolis Drunga
Kalbėti šiais laikais apie genocidą yra jau net ir mūsų tarpe pasidarę nebepopuliaru. Prisiminti tai, ką Lietuvai žmogaus sunaikinto prasme yra atnešęs komunizmas, reiškia jau tam tikrą riziką susilaukti “ašaruvių pramonės” epiteto. Žinome patys, jog eilei mūsų jaunesnės kartos žmonių Kremliaus įsakymu Lietuvoje įvykdytų žudymų bei deportacijų mirtin minėjimai reiškia tik verkšlenimus, tik tam tikra prasme egocentrišką, ne ateitin, bet vien tik praeitin nukreipto dėmesio palydėjimą raudomis.
Karolis Drunga
Nepriklausomoj Lietuvoj augusios ir brendusios jaunosios lietuvių kartos intelektualas, kultūrininkas, politikas, pasižymėjęs rezistencijos kovotojas. Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos (LLKS), įsteigtos 1941 m. gruodžio 26 d., vienas sumanytojų ir steigėjų. Dalyvavo 1941 m. visuotiniame lietuvių tautos sukilime, organizavo ir leido pogrindžio spaudą ir slaptą radiją. Už aktyvią lietuvišką veiklą 1944 m. vokiečių Gestapo suimtas ir kalintas daugelyje Vokietijos kalėjimų. 1945 m. iš sovietų pavergtos Lietuvos prasimušė į laisvuosius Vakarus. Bendradarbiauja lietuvių spaudoje.
Karolis Drunga dabar yra Lietuvių Bendruomenės Čikagos apygardos pirmininkas.
Tačiau negalima būtų kategoriškai tokios pažiūros atmesti ir manyti, jog tai yra vien naivumo išdava. Reikia pripažinti, jog mūsų tautos atžvilgiu vykdyto ir tebevykdomo genocido minėjimas labai dažnai ir visiškai neatitinkančia prasme persunkiamas vėlinių dvasia. Tai, kas nėra biologinio vyksmo išdava, dažnai apipinama tuo sielvartu, kurį pergyveno pirmasis žmogus, patyręs apie mirtį, ir pergyvena žmogus, nesusitaikęs ir neapsipratęs su gamtiška neišvengiamybe iki šios dienos. Jei mūsų tautos masinės aukos minimos ir pajuntamos taip, kaip į kapus lydimo artimo žmogaus netekimas, tai, vargu, ar galima būtų nesutikti su paminėtais priekaištais, nes ašaromis nulaistytas ir gėlėmis apdengtas karstas yra, tur būt, paskutinės pagarbos atidavimas šioje žemėje užbaigtam vyksmui. Supainiojimas šio neišvengiamo biologiško reiškinio su tuo, kas gali būti išvengiama, jei nenorima pasikartojimo, yra, be abejo, sielvartavimas ne vietoje ir be gilios prasmės.
Skaityti daugiau: GENOCIDO UŽMIRŠIMAS — KVIETIMAS JAM ATSIKARTOTI
* Kodėl ir kaip jis atsirado * Nueitas kelias * Lėtai kintanti amerikiečio galvosena * Socialinio draudimo tvarkymas * Pensijų dydis ir rūšys * Kas už, kas prieš?
Jonas Šoliūnas
Neseniai garsusis anglų rašytojas Graham Greene išsireiškė, jog, girdi, jam, rašant kokį nors veikalą, yra sunkiausia pradžia. Anot jo, nemažai veikalų patenka šiukšlių dėžėn vien tik todėl, kad nebuvo surasta veikalui gera pradžia.
Man šitie G. Greene žodžiai prisiminė, kai redaktorius paprašė parašyti apie Jungtinių Amerikos Valstybių socialinį draudimą. Girdi, dalykas neturi būti nei enciklopedinis, pervalgydintas faktais bei statistiniais duomenimis, nei laikraštinis, liesas žiniomis, kaip dažnai pasitaiko mūsų kasdieninėje spaudoje, žodžiu, redaktorius nori aukso vidurio; straipsnio, kuriame būtų nei vieno dalyko per daug, nei antro dalyko per mažai. Užtat pagalvojau, kad žodžiai apie šio krašto socialinį draudimą bus daugiau ar mažiau įspūdžiai, kuriuos susidariau dirbdamas per praėjusį penkmetį.
![](/images/html/I-laisve/I-Laisve-1962-28(65)_files/I-Laisve-1962-28(65)-36.jpg)
JONAS ŠOLIŪNAS
Jaunosios lietuvių kartos atstovas, aktyvus lietuvių spaudos bendradarbis, visuomenininkas, studentų organizacijų, sporto klubų organizatorius, veikėjas ir sportininkas gimė Dzūkijoj, Žolinių dieną 1930 m. Diepholzo lietuvių gimnazijoj baigęs 7 klases 1949 m. atvyko į JAV ir apsigyveno Čikagoje, kur 1952 m. Englewood aukštesniojoj mokykloj gavo brandos atestatą. Sociologijos studijas pradėjo Illinois universitete ir 1957 m. jas baigė bakalauro laipsniu. Apsigyvenęs Detroite vakarais gilino studijas Detroito Wayne universitete. Dabar gyvena Baltmorėje ir dirba socialinio draudimo centrinėje įstaigoje.
Bendradarbiauja Drauge, Darbininke, Dirvoje (Drauge ir Dirvoje yra socialinio skyriaus redaktorius), taip pat Aiduose, Ateityje, Sporte ir Į Laisvę žurnaluose. Myli lietuvišką knygą, rašo eilėraščius, kuriuos spausdina Amerikos lietuvių žurnalų puslapiuose.
Nevienam europinės galvosenos žmogui, pakliuvus šian kraštan, pradžioje kai kurie dalykai atrodo keisti. Viena iš tų keistenybių dažnam lietuviui buvo ir šio krašto draudimo tvarkymas. Pavyzdžiui, daugelis buvome pritrenkti, kai sužinojome, kad šitas kraštas neturi jokios nemokamo gydymo paramos. Neretas mūsų stebėjomės ir socialinio draud:mo pensijų mažumu. Ir tik giliau pažinus amerikietį bei plačiau įsigilinus į jo gyvenimą, praeitį, galima suprasti esamoji padėtis.
Skaityti daugiau: Socialinis draudimas J. A. Valstybėse