Pedagoginio Lituanistikos Instituto Reguliamino

Pratarmė

Jeigu jau pavienio individo kūryba yra branginama ir saugojama, tai ką besakyti apie kūrybą visos tautos? Individas priklauso tik vienai generacijai, o tuo tarpu tauta apima nesuskaičiuojamų generacijų eilę ir jų kūrybos visumą, kas sudaro tam tikrą įnašą į visuotinį kultūros lobyną.

Kad nedingtų per amžius sukrautas dvasinis lietuvių tautos turtas kalboj, tautosakoj bei literatūroj, istorijoj, tautodailėj ir papročiuos, pirmoj eilėj jį reikia išsaugoti mums patiems, o paskiau, kaip kultūrinę vertybę, perduoti jį kitoms kartoms. Juk tautybė, kaip ir židinio ugnis, nekurstoma gęsta, o ypač dabar, kai didelė tautos dalis liko išblaškyta po visus pasaulio kraštus, kai neteko gyvojo ryšio su pačiu tautybės židiniu.

Šiuo metu, gyvenant mums ne savo tėvų žemėje, iškyla dar gyvesnis savosios kultūros vertybių pertekimo reikalas jaunimui, kad jis, įgijęs minimumą metodinių žinių, galėtų likti lietuvių tautos individualybės laidas ateičiai. To siekiant, 1958 m. ir buvo įsteigti Čikagoje Aukštieji Pedagoginiai Lituanistikos Kursai, iš kurių vėliau išaugo Pedagoginis Lituanistikos Institutas.

Idėjos spaudoje

Antikomunistinis ir prokomunistinis blokai * Trečias Frontas * Konkretūs asmenys vietoj abstraktaus principo * Humanizmas, pažangumas, nauji keliai, objektyvumas

Kur link visa tai traukia?

1962 metuose buvo gausu lietuvių spaudoje polemikos. Lyg būtume ėmę derintis į pasaulinių blokų santykius, ryškindami nesutarimą vieni su kitais. Komunistinis pasaulis ėmė demonstruoti tarpusavio nesutarimus. Vakarų sąjungininkai vis garsiau skelbė savo interesus išsiskyrus. Kodėl ir mums neišplaukti į tokius “tarptautinius vandenis”...

Teįmanoma sustoti prie vieno metų polemikos fakto, kuris akivaizdžiau iliustravo poleminės propagandos metodus norint sukelti dėmesio, iš kitos pusės nurodė idėją, kuri norima įkalbėti lietuvių visuomenei Vakaruose, kaitaliojant jai tuos propagandinius metodus. Viena iš tokių idėjų kaip tik poleminiu ir propagandiniu būdu buvo atgaivinta metraštyje Metmenyse, kuriuos redaguoja dr. Vytautas Kavolis. To metraščio straipsnį pavadintą “Trečiosios jėgos formavimasis?”, pasirašytą V. Kv., tuojau persispausdino Vienybės savaitraštis kaip “dėmesio vertą”. Jį aštriai ir išsamiai pasmerkė Naujienos, pastebėdamos, kad nebūtų verta dėl jo ir kalbėti, jei tai nebūtų skelbiama Metmenyse, kurios yra “mūsų liberalinio jaunimo minčių reiškėjas”. Atmetė jį ir Dirva, tardama:    “Trečio    fronto nėra”, ir įspėdama: “Pajėgesni būsime viename fronte”. Rezervuotai ar tiesiai neigiamai sutiko ir kiti laikraščiai. Tik Vienybė pakartotinai ir jau be jokių rezervų parėmė Metmenų straipsnį, skelbdama, kad “Metmenų rašinys tai žaibas... nušvietęs visų juntamą be galo jautrų dalyką”. Laikraščio tikinimu, tam trečiam frontui priklausą metai... Į pasisakymus buvo įmaišyta ir “pipiro”. Pvz. Naujienos nurodė, kad Metmenų straipsnis parašytas tokiu stilium, kurio be žodyno negali suprasti. Vienybė prikišo, kad Naujienų autorius jo ir nesupratęs. Apeinant tokius žnypčiojimus, norima čia sustoti prie pačių idėjų, kurias norėta padaryti aktualias ir įkalbėti ar paneigti lietuvių visuomenei Vakaruose.

Skaityti daugiau: Idėjos spaudoje

Aukos, pranešimai, atstovybės

Į Laisvę aukojo:

Dr. K. Ambrozaitis 50, V. Maželis 28,75, dr. J. Kižys 11, inž. A. Par-gauskas 9, V. Ramonas 7, M. Jurgaitis 5, dr. B. Radzivanas 5, dr. J. Reinys 4, M. Sodonis 4, K. Barzdukas, D. Bielskus, V. Bulota, A. Masaitis, Dr. J. Plikaitis ir dr. Regina Saldaitis po 3, Vyt. Barisas, I. Eitmanienė, K. Grina, K. Kazlauskas, J. Kojelis, Vl. Palubinskas, M. Palūnas, V. Palonas, J. Pažemėnas, V. Ročiūnas, A. Skrupskelienė ir V. Vaitiekūnas po 2 , B. Masiokas 1,50, G. Bučmys ir kun. K. Žvirblis O. P. po 1.

Australijos lietuviai A. Mauragis 5,70, A. Vaitiekūnas, K. Varnas ir J. Vaskas po 2,70, J. Vebrys 2.

LFB Chicagos Sambūris 1961 m. kadencijoj 16,15, 1962 m. 527,88 dol.

Mieliesiems žurnalo rėmėjams nuoširdžiai dėkoja

Į Laisvę administracija

Skaityti daugiau: Aukos, pranešimai, atstovybės

VARDAI ĮVYKIUOSE

JAV ir Kanados LFB Centro Valdybos nariai su dr. J. Grinium. Iš kairės į dešinę pirmoje eilėje: dr. Z. Brinkis, dr. K. Ambrozaitis (pirm.), dr. J. Grinius, Į Laisvę red. St. Daunys. Antroje eilėje: inž. St. Kungys, J. Baužys, inž. A. Pargauskas. Nuotraukoje nėra CV narių dr. V. Majausko ir J. Aušroto.

Nuotrauka V. Maželio.

Julius Kakarieka, istorijos profesorius Concepcion universitete, Čilėje, porą žiemos mėnesių praleido Jungtinėse Amerikos Valstybėse. Čikagos Lietuvių Fronto Bičiuliai, jam besilankant Čikagoje, suruošė pasikalbėjimą — pobūvį.

Julius Kakarieka kilęs iš Vilniaus krašto, Dieveniškių miestelio. Baigęs Vytauto Didžiojo gimnaziją Vilniuje, istoriją studijavo Vilniaus universitete, o istoriją ir filosofiją — Tuebin-geno universitete. Studijas gilino Čilės universitete. Čilėje jau 12 m. dėsto istoriją ir istorijos filosofiją. Profesoriavo Santiago katalikų universitete, Čilės valstybiniame universitete, kur buvo istorijos departamento direktorium.

Skaityti daugiau: VARDAI ĮVYKIUOSE

Subkategorijos