LIETUVOS RŪPESČIAI IR LAIMĖJIMAI VATIKANE
Vatikanas pastaruoju metu Lietuvos katalikus pradžiugino dviem dalykais. Prieš Kalėdas pasirodė dail. V. K. Jonyno pieštas Vatikano pašto ženklas su Lietuvos pagrindinio globėjo šv. Kazimiero atvaizdu jo 500 metų gimimo sukakčiai paminėti. Dar daugiau reikšmės tenka skirti Popiežiaus Jono XXIII laiškui, kuris neseniai paskelbtas ryšium su pernai sukakusiomis 350-siomis metinėmis nuo vysk. Merkelio Giedraičio mirties. Šių dviejų istorinių sukakčių paminėjimu Apaštalų Sostas parodė ypatingą dėmesį Lietuvos katalikams ir tuo juose sužadino dar didesnį prisirišimą, dėkingumą ir pagarbą savo dvasiniam bei moraliniam Autoritetui. Nėra abejonės, jog tuo pačiu sustiprintos lietuviškosios katalikiškosios visuomenės moralinės pozicijos tautinėje plotmėje. Nepaslaptis, jog ir mūsuose Vatikanas iš vienos pusės yra tikro pietizmo, iš kitos pusės sistematingų puldinėjimų objektas. Lietuvos pasiuntinybės prie Šv. Sosto statuso susiaurinimas buvo visų patriotiškai nusiteikusių lietuvių skaudžiai išgyventas, o jos dalyje iššaukė net labai aitrių reakcijų. Lietuvos pasiuntinio rango degradavimas ryškiai matyti iš neseniai paskelbtos žinios, kad šiuo metu prie Vatikano akre-dituotųjų 48 valstybių atstovų tarpe yra 35 ambasadoriaus rango, 11 ministerio ir 2 reikalų vedėjai (paliestieji Lietuvos ir Lenkijos atstovai).
Galima diskutuoti, ar tas pakitimas reiškia nuolaidą komunistiniam režimui. Tačiau pastarojo atstovai faktą taip suprato ir savo džiaugsmo neslepia (pvz. Vilniaus radijas š. m. sausio 25 laidoje užs. lietuviams).
Tuo tarpu atsakinguose lietuviškuose bažnytinės hierarchijos sluoksniuose jau nuo seniau buvo jaučiamasi nejaukiai dėl to, kad iš visų pavergtųjų Rytų Europos tautų tik viena Lietuva buvo likusi be jokio paguodos žodžio iš Kristaus Vietininko. Kai net Ukrainos, Rumunijos ir kt. kraštų katalikiškosios mažumos buvo gavusios atskirus laiškus, vienintelė katalikiškoji tauta sovietinių respublikų sąstate atrodė esanti visiškai pamiršta. O vargiai kur kitur per eilę metų po karo buvo liejamas kraujas, vykdami persekiojimai ir parodyta tiek tvirto pasipriešinimo. Buvo rimtų vilčių dar iš dabartinio Popiežiaus pirmtako Pijaus XII gauti paguodos žodį Lietuvos tikintiesiems šv. Kazimiero 500 metų jubilėjaus proga. Deja, mirtis (ir lenkiškos intrigos) sutrukdė. Juo šilčiau tad turėtų būti sveikinamos pastangos visų tų, kurių rūpesčiu pasirodė šv. Tėvo laiškas Lietuvos Episkopatui. Reikia džiaugtis jų veiklumu ir augančia įtaka. Džiaugsmas ir padėka betgi neturėtų iššaukti pasitenkinimo nuotaikų, bet priešingai dar labiau įpareigoti atsakingus asmenis ir plačiąją visuomenę budriai stovėti Lietuvos interesų sargyboje visur, kur jie paliečiami. Dar žodis dėl vieno išsireiškimo. Minėtame laiške, jei tikslus vertimas, sakoma, kad Lietuvoje šiuo metu civilinė valdžia spaudžianti Bažnyčią. Argi pavergtojo krašto žmonėms primestasis komunistinis režimas nusipelno tokio pavadinimo? Tikėkime, jog tai vertėjų lapsus linguae.
LF Europos Bičiulis
ATSIŲSTA PAMINĖTI
Pranas Naujokaitis — Upeliai negrįžta į kalnus, romanas. Išleido Lietuviškosios Knygos Klubas Čikagoje. Aplankas dail. A. Šermukšnio, 510 psl., kaina 5 dol.
A. Giedrius — Pasakėčios. Išleido Lietuviškosios Knygos Klubas Čikagoje. Iliustravo dail. V. Stankevičius, 175 psl., kaina 2 dol.
Ignas Šeinius — Vyskupas ir velnias, apysakos. Išleido Lietuvių Dienos. 230 psl., kaina 3 dol. Knygą galima užsisakyti adresu: Lithuanian Days, 9204 South Broadway, Los Angeles 3, Calif.
Knygų Lentyna — Lietuvių bibliografinės tarnybos biuletenis, Denville, Illinois. Redaguoja Aleksandras Ružancovas ir Bronius Kviklys, leidžia Vytautas Saulius. Nr. 1(115) 1960 m. sausio — vasario m.
Sportas — Dvimėnesinis Šiaurės Amerikos lietuvių sporto laikraštis nr. 1(4) 1960 m. Redaktorius K. Čerkeliūnas. Administracijos adresas: Vytautas Švalbonas, 19 Kiely Place, Brooklyn 8, N. Y. Prenumeratos kaina metams 3 dol., atskiras nr. 50 centų.
