LIETUVIAI STUDENTAI PROVOKUOJA LIKIMĄ

LIETUVIŲ BENDRUOMENĖJ

Kasmet per Kalakutines įvyksta visuotinis Lietuvių Studentų Sąjungos JAV suvažiavimas, į kurį susirenka apie porą šimtų studentų.

Akademinių 1959-60metųsuvažiavimas įvyko Conrad Hilton viešbutyje Chicagoje. Penktadienis, lapkr. 27 diena, buvo skirtas beveik išimtinai organizaciniams sąjungos reikalams. Tašiau trumpai buvo pertraukta eiga padiskutuoti tema Santykiai tarp jaunimo organizacijų — kova ar bendradarbiavimas, šeštadienis buvo skirtas vien tik paskaitoms bei diskusijoms. Nagrinėtos temos buvo šitokios:Žvilgsnis ateitin, Lietuvių išeivija ir politika, Išeivis lietuvis studentas ir poeto Jono Meko paskaita. Sekmadienį buvo priimtos rezoliucijos ir uždarytas suvažiavimas.

Vienas iš svarbiausių punktų veiklos srityje — tai Lituanus leidimas, kuris iškelia įvairių problemų (redakcijos kolektyvo sudarymas ar lėšų surinkimas). Kai kurie kolegos tvirtino, kad žurnalo leidimas yra ne studentų reikalas, nes jo studentai nei prirašo nei redaguoja. Tačiau atrodo, kad šie studentai sudaro mažumą, nes buvo suvažiavimo nutarta rekomenduoti sąjungai, kad Lituanus leidimas būtų įrašytas į statutą. Kalbant apie spaudą, reikia paminėti, kad per suvažiavimą pasirodė Studentų Gairių pirmas numeris. Iš pranešimo paaiškėjo, kad planuojama ir toliau šį leidinėlį leisti žurnalo forma, ne tik kaipo sąjungos informacinį organą, bet ir tam, kad duotų progos akademiniam jaunimui pasireikšti savo mintimis bei kūryba.

Per skyrių veiklos apžvalgą susidarė įspūdis, kad skyrių veikla galėtų būti geresnė. Svarbiausi klausimai, su kuriais susitinka skyriai yra šie: kaip veiklon įtraukti jaunesniuosius studentus ir ką daryti su besireiškiančia tendencija ribotis vien pramogine veikla.

Iš organizacinės pusės svarbiausias punktas penktadienio programoje buvo statuto keitimo klausimas. Kadangi suvažiavime nedalyvavo statutui pakeisti reikiamas skaičius narių, tai suvažiavimas pakeitimus galėjo tik siūlyti, šitai buvo padaryta palyginamai greitai ir sklandžiai, nes dauguma pasiūlytų pakeitimų buvo neesminiai. Gal svarbiausias siūlymas, padarytas S. Radvilos (Ilinois universitetas) įvesti apmokamą sekretoriatą, kad veikla eitų sklandžiau. Tačiau šis siūlymas buvo atmestas, atsižvelgiant į piniginį Sąjungos stovį. Kolega Iljasevičius (Wayne un-tas) protestavo, kad toks siūlymas pažeidžiąs pasitikėjimą išrinktaisiais į valdybą asmenimis.

Šis suvažiavimas skyrėsi nuo praėjusių tuo, kad buvo nepaprastai daug laiko skirta diskusijoms įvairiais klausimais. Diskusijose bendradarbiavimo klausimu prelegentai — Dr. V. Vardys ir V. Kavolis — diskutavo santykiavimą tarp jaunimo organizacijų. Įdomu pastebėti, kad tarp prelegentų nebuvo didelių nesutarimų ir diskusijose dažnai buvo tik žodžių supratimo išsiaiškinimas. Ši tema, atrodo, buvo parinkta todėl, kad jaunimo organizacijos nuo destruktyvios kovos nukrypo į kitą kraštutinumą — indiferentizmą. Atrodė, kad abu prelegentai stovėjo prieš šį reiškinį, ir skyrėsi tik tuo, kad Dr. Vardys siūlė teisingai suprastą konkuravimą, o V. Kavolis stačiai rungtyninę kovą.

Žvilgsnis į mirtį

Šeštadienis buvo pradėtas diskusijomis Žvilgsnis ateitin, kurias pravedė E. Kaminskas, L. Mockūnas ir R. Stakauskas. Prelegentai pradžioje pareiškė, kad Sąjungos laukia eventuali mirtis, geriausia todėl būtų priimti tai kaip faktą ir diskutuoti mirties būdus. Šitas požiūris diskusijų temą pakeitė į Žvilgsnį į mirtį. Tačiau prelegentų pabertos mintys nenuteikė taip pesimistiškai ir nesukrėtė klausytojų, nors prelegentai, atrodo, to ir buvo siekę. Pateikdami faktus, jie pastebėjo, kad Sąjungos veidas keičiasi, nes keičiasi jos nariai, veikiami Amerikos kultūros. Ši kultūra yra skirtinga nuo lietuviškosios bei europietiškosios. Keisdamiesi gi, relatyviai nutautėjam — daromės kitoki savo kultūriniu bei socialiniu turiniu negu tie, kurie kūrė Sąjungą. Taip pat mes kuriam kitokią lietuvybę negu Lietuvoj esantieji. Kadangi lietuvių tauta yra ten, o ne čia, mes nutautėjam ir šiuo atžvilgiu. Lietuvybė gali išlikti tik gimtame krašte. Būdinga, kad kolegos neskyrė pasikeitimo rūšių ir iškeldami tik nepageidautiną keitimąsi, būtent studento (kaip kultūringo asmens) žuvimą -sumasėjimą, sudarė įspūdį, kad bet koks keitimasis yra nepageidautinas. Kolegos pastebėjo daug įdomių faktų, tačiau pasiūlymų — be sąjungos numarinimo — nedavė.

Toliau sekė diskusijos apie politinių srovių reikšmęišeivijoje. Kalbėjo šie prelegentai: Dr. Šidlauskas, prof. Mackevičius, Dr. Paplėnas ir inž. Narutis. Visi prelegentai daugiau ar mažiau pakartojo, kas jau nekartą girdėta. Dr. Šidlauskas ir prof. Mackevičius pabrėžė politinių partijų reikšmę ir reikalingumą išeivijoje, paliekant kultūrinę veiklą kultūrininkams ir Bendruomenei. Gi Dr. Paplėnas ir inž. Narutis pasisakė už praplėtimą politinės veiklos, įtraukiant į veiklos sritį kultūrinius bei visuomeninius dalykus.

Lietuvybė — asmeninio apsisprendimo reikalas

Toliau sekė diskusijos, tema Išeivis, lietuvis, studentas. Diskusijas pravedė I. Užgirienė, K. Skrupskelis ir S. Šimoliūnas. Tema jau daug kartų nagrinėta, tačiau atrodo, kad studentija nepatenkinta buvusiom analizėm ir ieško tikresnių išvadų. P. Užgirienė pastebėjo, kad lietuvis studentas išeivijoje vis keičiasi ir kad jis vis daugiau ir daugiau panašėja į amerikietį studentą. Jis taipgi tolsta nuo išeivijos išorinėmis apraiškomis, kaip mažesniu lietuvių kalbos vartojimu. K. Skrupskelis pradėjo, klausdamas, ar mes naudojame sąvokas, kurios mums padėtų save suprasti ir įprasminti veiklą. Prelegentas išnagrinėjo lietuvio sąvoką ir priėjo išvados, kad lietuvis yra asmuo, kuris asmenišku apsisprendimu panoro tokiu būti. Anot prelegento, lietuvis yra tas, kuris išsireiškia, kad „aš esu lietuvis, nes manau, kad esu lietuvis“. Savaime aišku, kad tai nėra vien žodinis apsisprendimas. Toliau kolega siūlė panašiai pernagrinėti ir kitus mūsų naudojamus žodžius, kaip „veikla“ ar „lietuvis studentas tremtinys“, ir patikrinti, ar sąvokos ką nors reiškia. Tikslesnių sąvokų reikalingumą galėjome aiškiai matyti, kad ir klausydamiesi diskusijų apie Sąjungos mirtį. S. Šimoliūnas taip pat nebepasitenkino vien padėties analizavimu, bet nurodė konkrečią kryptį, kuria studentai turėtų sukti. Prelegentas siūlė studentams būti kritiškiems, nepataikauti viešajam skoniui ir tapti ištikimiems universitetinei idėjai (pagal kardinolą Newman). Tai įvykdyti vienu iš būdų jis nurodė susirinkimus bei suvažiavimus, kuriuose intelektualai perteiktų „nemeluotą kultūrą“.

Poeto Jono Meko paskaita užbaigė šeštadienio sesiją. Šioje paskaitoje J. Mekas aštriai kritikavo dabartinę visuomenę bei vertybes, kuriomis ji vadovaujasi.

Kokie svarbieji uždaviniai?

Bendrai paėmus, man atrodo, kad suvažiavimas pasisekė neblogai. Susirinkimai buvo lankomi gan gausaus būrio studentų (nors ir ne visai punktualiai). Tarp jų matėsi daug jaunų kolegų, dėl kurių tiek daug nuogąstaujama. Atrodo, kad Sąjunga auga ne tik kokybe, bet ir kiekybe. Iš diskusijų temų bei turinio reikia spręsti, kad studentai rimtai susirūpinę savimi, savo Sąjunga bei santykiais su visuomene ir aplinka. Atrodo, kad studentai nepasitenkins, vien sukurdami idealiai suorganizuotą vienetą su puikiu statutu, bet kreips daugiau dėmesio ir energijos į turinį bei kultūrinę veiklą, kurdami, anot Šimoliūno, nemeluotą kultūrą. Kai kurie kolegos pasisakė, kad per mažai laiko buvo skirta organizaciniams reikalams.

Tarp pravestų rezoliucijų yra ir pasisakymų dėl politinių partijų veiklos. Suvažiavimas nepasisakė nei už nei prieš partijų veiklą, bet ragino studentiją spontaniškai veikti pagal laiko reikalavimus, kaip pav. su Jaunimo peticija. Taip pat buvo pasisakyta prieš stagnaciją politinėse partijose. Kitas įdomus reiškinys — nepraleidimas rezoliucijos, kuri ragino įjungti didesnį kiekį studentų į diskusijas. Gal tai pirmas kartas, kada atsisakoma spręsti klausimus vien rezoliucijų priėmimu.

Viena iš svarbiausių Sąjungos problemų, kuri laukia sprendimo, lieka jos tęstinumo klausimas .Dėl įvairių sąlygų, šiuo metu nėra normalaus perėjimo baigusių universitetus asmenų iš studentiškos į bendrą veiklą. Baigimas universiteto reiškia su mažom išimtim pabaigą veiklos lietuviškoje visuomenėje. Šios problemos išsprendimas priklauso dalinai nuo studentų sąjungos. (Gal alumnų telkimasis būtų bent dalinis atsakymas? Red.).

Iš naujų, ar gal geriau pasakius, naujai iškylančių veiklos laukų Sąjungoje yra Lietuvos reikalo propagavimas Amerikos Studentų Sąjungos rėmuose. Tokius uždavinius prieš akis turint, Sąjunga, atrodo, nesitenkins vien pramogine veikla.

R. Rudys