VARDAI ĮVYKIUOSE
Rašytojas Marius Katiliškis šių metų pradžioje laimėjo Montrealio Akademinio sambūrio kas du metai skiriamą Vinco Krėvės vardo literatūrinę premiją už savo 1958 m. išleistą beletristinį veikalą Išėjusiems negrįžti.
M. Katiliškis gimė 1915 m. rugsėjo 15 d. Su prozos kūriniais spaudoje pradėjo reikštis 1932 m. Prieš tai yra rašęs ir spausdinęs poezijos. Ši jo „nuodėmė“ nedaug kam težinoma. Nepriklausomoje Lietuvoje bendradarbiavo Naujojoje Romuvoje ir kituose laikraščiuose. Prieš pat antrąją bolševikų okupaciją buvo atidavęs spaudai novelių ir apysakų rinkinį Seno kareivio grįžimas, kurio rankraštis žuvo besitraukiant iš Lietuvos.
Vokietijoje už pirmąjį atspausdintą novelių rinkinį Prasilenkimo valanda 1948 m. M. Katiliškis laimėjo Skaitytojų literatūros premiją.
Atvykęs į Ameriką 1949 m. čia išleido novelių romaną Užuovėją (1952 m.) ir romaną Miškais ateina ruduo(1957 m.), kuris buvo atžymėtas Lietuvių Enciklopedijos literatūrine premija, ir jau minėtąjį kūrinį Išėjusiems negrįžti.
Kauno arkivyskupas-metropoiitas Juozapas Skvireckas mirė 1959 m. gruodžio 3 d. mažame Austrijos Tirolio miestelyje Zams, sulaukęs 86 m. Buvo gimęs 1883 m. rugsėjo 8 d. (pagal dabartinį kalendorių spalio 1 d.) Krinčino parapijoj. Gimnaziją lankė Panevėžyje, kunigų seminariją Kaune, kunigu įšventintas 1899 m. 1900 m. Petrapilio dvasinėj seminarijoj gavęs teologijos magistro laipsnį grįžo į Lietuvą. Trumpą laiką dirbo parapijoj, o nuo 1902 m. pakviestas profesorium į Žemaičių kunigų seminariją Kaune, vėliau į universitetą. Vyskupu įšventintas 1919 m. liepos 13 d. ir buvo paskirtas vyskupo Pr. Karevičiaus pagelbininku. 1926 m., sudarius Lietuvos bažnytinę provinciją, paskirtas pirmuoju arkivyskupu metropolitu. Tremtyje nuo 1944 m.
Arkivyskupas-metropoiitas Juozapas Skvireckas didelę amžiaus dalį paskyrė viso Šv. Rašto išvertimui į lietuvių kalbą.
Pedagogas Ignas Malėnas 1960 m. vasario 14 d. atšventė 60 m. amžiaus sukaktį. Gimęs 1900 m. vasario 14 d. gražiojoj Dzūkijoj, Alytaus apskrityje, karo audros buvo nublokštas į Rusiją. 1916 m. įstojo į Saulės mokytojų seminariją Voroneže, kurią baigė 1921 m. Kaune. Tais pačiais metais pradėjo matematikos studijas Aukštųjų kursų matematikos fakultete. 1923 m. baigė mokytojų seminariją Leipcige, kartu klausydamas paskaitų Leipcigo universiteto psichologijos institute. 1929 m. baigė pedagogikos - psichologijos mokslus Lietuvos Universiteto teologijos - filosofijos fakultete. Studijas gilino 1932 - 33 m. Hamburgo universitete.
Sukaktuvininkas Ignas Malėnas akcijos žmogus. Nuo pat jaunystės dienų įvairių mokyklų ir kursų organizatorius, steigėjas, mokytojas, direktorius. Skaitė daug paskaitų mokytojų suvažiavimuose, konferencijose, taip pat tėvams ir visuomenei per radiją. Pedagogikos ir psichologijos klausimais yra parašęs daug straipsnių žurnaluose ir laikraščiuose. Vienas ir su talkininkais yra parašęs visą eilę vadovėlių. Dirbo Vytauto Didžiojo Universitete. 1941 - 44 m. filosofijos fakultete adjunktas ir pedagogikos katedros vedėjas. Pamėgtąjį švietimo darbą aktyviai tęsė tremtyje ir tebetęsia gyvendamas Amerikoje.
Arch. Edm. Arbas - Arbačiauskas laimėjo pirmąją premiją Lietuvos pasiuntinybės Brazilijoj rūmams pastatyti skelbtame konkurse. Konkursą organizavo ir premijas paskyrė Pasaulinės Lietuvos Inžinierių ir Architektų Sąjungos Centro Valdyba. Konkurse dalyvavo 11 autorių.
E. Arbas - Arbačiauskas gimė Trakų apskrityje. 1936 m. baigė Kauno Aukšt. Technikos Mokyklą. Technikos ir ekonomijos mokslus studijavo VDU Kaune ir Vilniaus universitete. Architektūros mokslo lobius sėmėsi Vienos ir Štutgarto universitetuose. 1950 m. baigė Lawrance Technologijos Institutą Detroite architekto laipsniu.
Arch. E. Arbas - Arbačiauskas yra suprojektavęs eilę bažnyčių, mokyklų, ligoninių, bibliotekų ir t.t. Visuomeniniame gyvenime reiškiasi Lietuvių Fronto Bičiulių eilėse. Gyvena su žmona rašytoja Ale Rūta -Nakaite ir atžalynu Sacramento mieste, Kalifornijoje.
Jaunimo centre Čikagoje ta proga buvo suruošta konkursui atsiųstų darbų paroda, kurią atidarė Lietuvos konsulas Čikagoje dr. P. Daužvardis ir Brazilijos konsulas J. Batista Pareira. Parodą suorganizavo ir jai vadovavo inž. M. Ivanauskas.
Aidai ir Laiškai Lietuviams paminėjo dešimtmetį. Abu žurnalai per dešimtį metų ištvermingai stovėjo lietuviškosios kultūros, religinės minties ir lietuvybės sargyboje.
Aidai penketą metų buvo leidžiami tremties dienose Vokietijoje. Suėjo dešimtmetis, kaip jie leidžiami Amerikoje. Aidai yra sutelkę didelį bendradarbių skaičių. Pamečiui skiria po vieną 500 dol. premiją už vertinimo komisijos geriausiu pripažintą grožinės literatūros ar mokslo veikalą. Aidus leidžia tėvai pranciškonai, redaguoja Antanas Vaičiulaitis, o į redakcinį kolektyvą dar įeina Leonardas Andriekus, O.F.M., Juozas Girnius ir Alfonsas Nyka-Niliūnas. Meninę priežiūrą tvarko dail. Telesforas Valius.
Laiškai lietuviams, leidžiami tėvų jėzuitų ir redaguojami Juozo Vaišnio, S.J., per dešimtį metų pasidarė mėgstamiausiu lietuvių jaunimo ir visos lietuviškosios visuomenės žurnalu. Modemus išore, gražiai iliustruotas, straipsniai visada įdomūs ir aktualūs. Dešimtmečio proga Jaunimo centre Čikagoje buvo suruoštas minėjimas. Skelbto konkurso premijas laimėjo A. Jasaitytė - Kižienė, S. Pipiraitė - Tomarienėir J. Kojelis.
Į Laisvę Aidamsir Laiškai Lietuviams siunčia geriausius sveikinimus.
Dr. Vytautas Vygantas išrinktas pasaulinės katalikų intelektualų organizacijos Pax Romanastudentų sąjungos pirmininku.
Leonardas Valiukas, Į Laisvę žurnalo bendradarbis, perrinktas Los Angeles County respublikonų partijos ansamblio vicepirmininku. Dr. K. Ambrozaitis ,JAV ir Kanados LFB centro valdybos vicepirmininkas, iš Clevelando persikėlė į Gary, Ind., kur vienoje ligoninėje dirba kaip rentgeno specialistas. Įsijungė į Čikagos LFB veiklą. Poetė Julija Švabaitė - Gylienė su vyru ir šeima iš Australijos persikėlė į JAV ir kuriasi Čikagoje. Simonas Jūreivis Razmus praėjusių metų gruodžio 19 d. Romoje, šv. Jono Laterano bazilikoje įšventintas į kunigus. Jūra GaiIiušytė iš Clevelando laimėjo pirmąją premiją Tėviškės Žiburių skelbtame jaunimo konkurse. Prof. dr. Zenonas Ivinskis vasario 9 d. Muensterio universitete, Rytų Studijų ratelio pakviestas, skaitė viešą paskaitą: Rusifikacija — pastovus rusų veržimosi į Vakarus elementas. Prof. balandžio mėn. iš Bonnos grįžta į Romą. Vasario 16-tosios proga Vokietijoje prof. dr. A. Maceina skaitė paskaitą lietuvių — vokiečių kalbomis. Prof. A. Maceina Muensterio universitete skaito paskaitas apie Dievo ir žmogaus santykį Dostojevskio kūryboje, apie sovietinį žmogų ir veda seminarus. D. V. Dambrava Lietuvos nepriklausomybės šventės proga Vokietijoj skaitė paskaitą vokiečių — anglų — lietuvių kalbomis.
M. Musteikis yra autorius straipsnio apie kultūrinį gyvenimą pavergtoje Lietuvoje, kuris buvo išspausdintas Į Laisvę nr. 19.
