Spalio 6 žuvę partizanai

Spalio 6 d. į Rokiškio aps. Panemunio vls. Slabadninkų k. (dabar - Rokiškio r. sav.) buvo išsiųsta MVD vidaus kariuomenės žvalgybinė paieškos grupė, kuri Juozo Čibinsko ūkio daržinėje aptiko besislapstančius partizanus. Per kautynes visi 3 partizanai nukauti. Žuvo: Povilas Černiauskas, Petras Jurkėnas ir Juozapas Savickis.

Šiaurės rytų partizanų sritis. Atlasas, 2-oji dalis p. 125

Spalio 6 d. Kauno aps. Kruonio vls. Užgirėlio k. (dabar - Kaišiadorių r. sav.) gyventojo Antano Arcikausko sodyboje per NKVD vidaus kariuomenės 298-ojo šaulių pulko karinę operaciją buvo aptiktas partizanų bunkeris. Per susišaudymą kareiviams apmėčius bunkerį granatomis žuvo visi 5 jame slėpęsi Juozo Radzevičiaus grupės partizanai: Antanas Arcikauskas, Juozas Liutatinskas-Pantera, Juozas Radzevičius (grupės vadas), Aleksas Šipulis-Plaukas ir Aleksas Urbonavičius.

Skaityti daugiau: Spalio 6 žuvę partizanai

Spalio 7 d. žuvę partizanai

Spalio 7 d. Klaipėdos ir Plungės r. sankirtoje esančioje Reiskių tyro pelkėje (dabar - Plungės r. sav.) per karinę-čekistinę operaciją žuvo 3 Kardo rinktinės partizanai: Mamertas Butkus-Rimantas, Uola, Vytautas Vaičekauskas-Ąžuolas (būrio vadas) ir Bronislava Vendelytė-Saulutė.

Simbolinis antkapinis paminklas Reiskių tyro pelkėje žuvusiai Kardo rinktinės partizanei Bronislavai Vendelytei-Saulutei atminti. Senosios Kretingos kapinės

Vakarų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas. p.218

 

Valtys Jurgis - Lokys iš Pūstauniškių k. Lukšių vlsč. 1910 - 1945 10 07. Valkų mūšio vadas.

https://partizanai.org/failai/html/Vilutiene-Trecioji-veliavos-spalva.htm

KARVELIS JONAS, g.1924 m. Dusynių k., Vyžuonų vls. Partizanas. Žuvo 1945 10 07 prie savo namų.

TUSKENIS JUOZAS, g.1921 m. Šileikių k., Vyžuonų vls. Partizanas. Žuvo netoli namų per kariuomenės siautimą 1945 10 07. Palaidotas Vyžuonose.

https://partizanai.org/failai/html/laisves-kaina.htm

Marijonas ČESNELIS - Ruonis. G. 1924 m. Repšėnų k., Kavarsko vls. Žaibo būrio partizanas. Žuvo 1945 m. spalio 7 d. Palaikai

buvo užkasti žvyrduobėse, dabartinių Troškūnų kapinių teritorijoje.

https://partizanai.org/failai/pdf/Stase-KISELIENE-KAIP-NEPAMRSTI.pdf

Šerputis Silvestras-Narsūnaitis, Jono, g.1931 m. Leviškių k. Šilalės vls. Šilalės gimnazijos mokinys. Partizanavo nuo 1951 m. Žuvo 1953 10 07 mūšyje Gvaldų k. Kvėdarnos apyl.

https://partizanai.org/failai/html/laisves-vytis.htm

 

Spalio 23 d. žuvę partizanai

Lokio rinktinės partizanai.
Pirmoje eilėje (sėdi) iš kairės: Alfredas Garnelis-Čigonas ir Vytautas Dručkus-Šernas.
Antroje eilėje iš kairės: Lokio rinktinės vadas Balys Vaičėnas-Liubartas, Edvardas Garnelis-Šarkis, Vladas Krasauskas-Kukutis.
(A. Dručkaus asmeninė kolekcija)

Garnelis Edvardas-Šarkis gimė 1923 m. Rokiškio apskrities Aleksandrėlės valsčiaus Jovydžių kaime. Vytauto apygardos Lokio rinktinės partizanas. Žuvo 1949 m. spalio 23 d. 

https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

Aleškevičius Antanas - Ateitis gimė Kirsnos k. Rudaminos vlsč. 1917 - 1946 10 23. Žuvo Rolių k. Būrio vadas.

https://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm

Stasys Jogėla, Anykščių vls., Repšėnų k., Butageidžio b. Ž.1949 10 23.

https://partizanai.org/failai/html/kovoje-del-laisves.htm

Zigmas MASEVIČIUS. g. 1924 m. Šovenių k., Kavarsko vls., tėvai turėjo 1 ha žemės. Pabėgo iš Raudonosios armijos. 1945 m. spalio 23 d. besislapstantį Snieškų sodyboje nušovė NKVD kareiviai. Palaikai buvo užkasti prie namų, po keleto metų slapta palaidoti Kavarsko kapinėse.

https://partizanai.org/failai/pdf/Stase-KISELIENE-KAIP-NEPAMRSTI.pdf

Saveikis Jonas, Kosto, g. 1922m. Gerdašių kaime. Žuvęs 1945 10 23.

https://partizanai.org/failai/pdf/0LKA/Laisves-kovu-archyvas-17-1996.pdf

Lazauskas Albinas - Šalmas iš Cykakalnio k. Marijampolės vlsč. 1924 - 1947 10 24.

https://partizanai.org/failai/html/Vilutiene-Trecioji-veliavos-spalva.htm

 

 

Kentros

Kentros: iš kairės – Juozas, Elena, motina, Leonas ir Jonas (priekyje; 1949)

Keñtros, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvių šeima – 4 broliai ir sesuo partizanai ir jų sesuo ryšininkė. Kilę iš Gūbrių kaimo (Šilalės vlsč.). Tėvas Juozapas (Juozas; g. 1885 01 09 Uosynėje, Kvėdarnos vlsč., m. 1940 12 02) ir motina Ona Šerpytaitė‑Kentrienė (g. 1901 07 08 Čikagoje, m. 1961 Kaune) buvo ūkininkai.

Sūnus Jonas (slapyvardžiai Rūtenis, Lukštas; g. 1920 ar 1922) nuo 1945 buvo Lukšto būrio partizanas, vėliau – šio būrio skyriaus vadas, nuo 1949 03 – Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Šalnos tėvūnijos Lukšto būrio vadas. 1950 04 09 buvo paskirtas Šalnos tėvūnijos (vėliau – rajono) štabo viršininkas. Žuvo 1950 10 18 per susirėmimą B. Racevičienės sodyboje Dvarviečiuose (Laukuvos apyl.). Teigiama, kad palaikai buvo užkasti Šilalės evangelikų liuteronų kapinėse. Karys savanoris, majoras (2015, po mirties).

Juozas (slapyvardis Tauras; g. 1922 ar 1924) partizanu tapo 1945. Nuo 1949 buvo Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Šalnos tėvūnijos Lukšto būrio partizanas. Žuvo 1949 10 21 P. Katausko sodyboje Lentinėje per saugumiečių karinę operaciją. Palaikai rasti 1950 pavasarį. Palaidotas bendražygių netoli žuvimo vietos.

Leonas (slapyvardis Sakalas; g. 1924 04 12) buvo Lukšto būrio partizanas. Žuvo 1949 10 21 kautynėse kartu su broliu Juozu, bendražygiais Kaziu Kentra (slapyvardis Papartis; g. 1929), Jonu Rupšlaukiu (slapyvardis Šarūnas; g. 1908) ir Vaclovu Žiliu (g. 1928 04 16). Palaikai išniekinti Šilalėje, vėliau užkasti miesto evangelikų liuteronų kapinėse. Kariai savanoriai (2015, po mirties). 1999 abiem broliams ir kitiems partizanams Lentinės kaime (Šilalės kaimiškoji seniūnija) pastatytas tipinis atminimo ženklas (dizaineris R. Navickas), visiems 3 broliams ir kitiems partizanams – paminklas Šilalėje.

Skaityti daugiau: Kentros

Spalio 14-15 d. žuvę partizanai

Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės Mindaugo tėvūnijos partizanų laikraščio „Kovo dėl laisvės"
 leidėjai Viktoras Bakanauskas-Vytautas (kairėje) ir Mečislovas Bankauskas-Vymantas. 1949 m.
(Genocido aukų muziejus)

Bankauskas Mečislovas-Vymantas gimė 1918 m. Tytuvėnų valsčiaus Burbiškiu kaime. Kęstučio, vėliau Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės partizanas. 1949 m. leisto Maironio rinktinės Mindaugo tėvūnijos laikraščio „Kova dėl laisvės" bendradarbis. Nuo 1951 m. gegužės - Nemuno būrio, saugojusio Maironio rinktinės štabą, vadas. Žuvo 1951 m. spalio 15 d. Tyrulių pelkėse 

Lokio rinktinės partizanai.
Centre (ketvirtas iš kairės) Lokio rinktinės vadas Kazimieras Kaladinskas-Erškėtis. 
(Genocido aukų muziejus)

Kaladinskas Kazimieras-Erškėtis gimė 1903 m. Zarasų apskrities Salako valsčiaus Zelmeniškių kaime. Tarnavo Lietuvos kariuomenėje, turėjo puskarininkio laipsnį. Vėliau dirbo pasienio policijoje. K. Kaladinsko suburtas gerai ginkluotas partizanų būrys Ažvinčių, Minčios miškuose veikė jau 1944 m. rudenį. 1945 m. pradžioje būrys buvo reorganizuotas į kuopą. 1945 m. vasarą K. Kaladinskas-Erškėtis suvienijo visus Salako valsčiaus partizanus, suformavo apie 100 partizanų jungusią Erškėčio kuopą, kuri formaliai buvo pavaldi Vytauto apygardos Lokio rinktinei. Kuopa buvo gana mobili ir suduodavo priešui netikėtus smūgius, todėl buvo vadinama „skrajojančiu" būriu. Remiantis MGB suvestinėmis, 1944-1947 m. K. Kaladinskas-Erškėtis su savo vyrais įvykdė 23 kovines operacijas, nukovė 41 ir sužeidė 4 sovietinius aktyvistus ir baudėjus. Nuo 1946 m. -Lokio rinktinės vadas. Žuvo kartu su trimis bendražygiais 1947 m. spalio 15 d. Utenos apskrities Puziniškiu kaime, Balio Rukšėno sodyboje

https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

1950 m. spalio 15 d. Kretingos r. Žutautų ir Mikoliškių k. apylinkių miške (dabar – Kretingos r. sav.) MGB vidaus kariuomenės 32-ojo šaulių pulko kareiviai vykdė karinę čekistų operaciją. Jos metu žuvo du Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanai. Iš jų žinomas Algirdas Matijauskas-Seniūnas. Taip pat buvo suimtas sunkiai sužeistas Kardo rinktinės vadas Juozas Jucys-Margis, kuris nuo kautynėse patirtų žaizdų po kelių dienų mirė. Žuvusiųjų palaikai buvo atvežti į Kartenos mstl. ir užkasti MGB Kartenos valsčiaus poskyrio kieme. Vakarų Lietuvos partizanų sritis,
Atlasas, Vilnius: LGGRTC, 2010, l. 210.

Skaityti daugiau: Spalio 14-15 d. žuvę partizanai

Spalio 12 d. žuvę partizanai

Kęstučio apygardos partizanai - broliai Kybartai ir Kmitos.

Iš kairės: Andrius Kmita-Aušra, Jonas Bartkus-Jonyla, Ignas Kybartas, Eugenijus Kybartas-Vasaris ir Edmundas Kmita-Evaldas.
(L Laurinsko asmeninė kolekcija)

Bartkus Jonas-Jonyla gimė 1923 m. birželio 23 d. Raseinių apskrities Kražių valsčiaus Vaišviliškių kaime. Nuo 1947 m. - Kęstučio apygardos Raudgirio partizanų būrio ryšininkas ir rėmėjas, nuo 1949 m. sausio - aktyvus partizanas. Priklausė Audros būriui. Žuvo išduotas 1953 m. spalio 12 d. Kelmės rajono Gedminiuose, Kražių apyl., K. Peleckio sodyboje - KGB agentai Zita ir Gluosnis bandė partizanus užmigdyti apnuodytomis "vaišėmis”; partizanams atsisakius valgyti, pasaloje buvę enkavedistai juos nušovė. Kartu žuvo būrio vadas Andrius Kmita.

Kmita Andrius-Aušra gimė 1917 m. Tauragės apskrities Skaudvilės valsčiaus Butvilų kaime. Nuo 1944 m. - Raudgirio būrio partizanas, vėliau Kęstučio apygardos Audros būrio vadas. Žuvo išduotas 1953 m. spalio 12 d. Kelmės rajono Gedminių kaime kartu su bendražygiu J. Bartkumi-Jonyla. Spėjama, kad palaikai ilsisi masiniame kape Skaudvilėje. 

https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

Skaityti daugiau: Spalio 12 d. žuvę partizanai

Spalio 4-5 d. žuvę partizanai

Vytauto apygardos Liūto rinktinės partizanai 1949 m. rugpjūčio mėn. Sėdi iš kairės: Justinas Puodžiūnas-Šerkšnas, Algirdas Bražeika-Aidas, Alfonsas Augutis-Vėjas, Antanas Grižas-Liepsna. Stovi iš kairės: Juozas Banys-Šūvis, Albinas Milčiukas-Tigras, Jonas Morkūnas-Šiaurys, Antanas Bagočiūnas-Dūmas (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)

GRIŽAS Antanas, Povilo-Liepsna, gim. 1917 m.Abromiškio k., Užpalių vls. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Beržo kuopos Šmėklos būrio partizanas. Žuvo 1949 m. spalio 4 d. Gargažinių miške, Vyžuonų vls.

Juozas Pelionis-Šturmas iš Kunigiškių k., Vyžuonų vls., žuvo 1949 m. spalio 4 d.

Vytauto apygardos Beržo kuopos Šmėklos būrio partizanas Kazys Žvirblis-Radvila Baniūnų sodyboje Aknystėlių kaime. 1949 08 27 (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)

ŽVIRBLIS Kazys, Prano-Radvila, gim. 1905 m. Šventupio k., Vyžuonų vls., bežemių šeimoje. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Beržo kuopos Šmėklos būrio partizanas. 

Žuvo 1949 m. spalio 4 d. Vilkabrukių k., Vyžuonų vls. Palaikai užkasti prie Dauniškio ežero, Utenos mst. 

https://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

Skaityti daugiau: Spalio 4-5 d. žuvę partizanai

Laisvė nemirė… žuvo karžygiai

Apie partizanę Ireną Petkutę – poetę Neringą ir Vilnelę

Prof. Ona VOVERIENĖ

Partizanė Irena
Petkutė
- Neringa, Vilnelė

Jai buvo tik dvidešimt vieneri. Vos pražydusi. Pabudusi, kaip Lietuva pavasarį, apie kurios pabudimą mergaitė rašė savo gyvenimo paskutiniąją vasarą.

Ne, niekad, Žeme, nemačiau
Tavęs tokios nubudusios,
Su upėm išsiliejusiom…
Su dirvomis pajuodusiom…

Ir kaip tada tas žemės nubudimas disonavo su jos tėviškės krauju „gelsvom kasom sumirkusiom“, su jos kančia ir daugybe vargo „kloniuose ir kalnuos“, su „skausmo upėmis“.

Pavasaris ir jaunystė – tai tapačios sąvokos, labai dažnai literatūroje viena kitą pakeičiančios kaip metaforos. Tai - Viltis, Tikėjimas ir begalinis jauno žmogaus noras įprasminti savo gyvenimą, padaryti jį ryškų ir nepakartojamą, „kančioj atrasti laimę“, aukojantis už didelį ir šventą tikslą.

Pokario vaikams, mačiusiems, kaip „raudonas kraujas iš Rytų nudažė mėlyną padangę, kaip po okupanto durtuvais suklupę lietuviai „meldėsi kuždesiu, tyliu“, kaip motinų krūtinėse vėrėsi „žaizdos gilios“, kai į jų širdis smigo skausmo „smailios strėlės“ dėl prarastų sūnų, mylimųjų, tėvų; kai net obelys ir javai drebėjo, kai „akyse rūstūs ežerai“ buvo „vilnim audringa išsiplaikstę“, ir tryško „perlų kaskadomis“ dėl Lietuvos nelaimės ir kančios. Ir tada kiekvienas kaimo vaikas, kaip ir jaunutė poetė, jautė pareigą savo kenčiančiai Tėvynei, troško ją apginti, dėl jos aukotis.

O žydraake Lietuva,
Tu prisikelsi tartum saulė.
Žydėsi žiede obelies,
Tavęs jokia ranka nelies.
Tu man nemirštanti, gyva,
Šviesesnė ir už šviesią saulę.

                     (Vilnelė. Lietuvai // Kovos keliu žengiant.
                     V., 1991. P. 22-23.)

Jausdama jau visiškai šalia esančios mirties kvėpavimą jaunutė partizanė ryžtasi įgyvendinti šventą visos Lietuvos partizanų priesaką: „Atiduok Tėvynei, ką privalai!“ ir rašo eilėraštį – testamentą „Tėviškei brangiai“:

Su saule kilk žydėjiman,
Su saule krauki žiedą naują.
Mes Tau gyvent atėjome,
Ir mūsų kraujas – Tavo kraujas!

                     (Neringa. Lietuva pavasarį. 1953. // Ten pat, p. 37.)

Skaityti daugiau: Laisvė nemirė… žuvo karžygiai

paskutinis Dainavos apygardos vadas Vincas Daunoras-Ungurys

Vincas Daunoras gimė 1921 m. Gyveno Marijampolės aps. Balbieriškio vls. Žiegždrių k. Į partizaninę kovą įsitraukė 1944 metais.

Iki 1951 metų buvo Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės Vaidoto grupės būrio vadas. 1951 m. paskirtas šios rinktinės vadu.

1951 m. rugsėjo 27 d. žuvus Dainavos apygardos partizanų vadui Juozui Gegužiui-Diemedžiui, Pietų Lietuvos (Nemuno) srities vadas Sergijus Staniškis-Viltis 1951 m. spalio mėn. laikinai eiti Dainavos apygardos vado pareigas pavedė V. Daunorui-Unguriui.

Pietų Lietuvos srities partizanų vadai. Stovi iš kairės: Sergijus Staniškis-Litas, Viltis, Juozas Lukša-Skirmantas, Vytautas Garmus-Pavasaris ir Vincas Daunoras-Ungurys. Apie 1951 m. Iš Genocido aukų muziejaus rinkinių

1951–1952 m. daug partizanų žuvo arba buvo paimti į nelaisvę, tačiau saugumiečiams niekaip nesisekė sučiupti V. Daunoro. Naudos nedavė ir 1952 m. prieš Dainavos apygardos vadą surengta provokacija, kurioje dalyvavo saugumo užverbuotas buvęs Dainavos apygardos Geležinio Vilko tėvūnijos štabo viršininkas Petras Luiza-Šernas. Vis dėlto kitos MGB provokacijos buvo sėkmingos.

Skaityti daugiau: paskutinis Dainavos apygardos vadas Vincas Daunoras-Ungurys

Liepos 23-25 d. žuvę partizanai

Vyčio apygardos Algio būrio partizanai (iš kairės) Vytautas Reklickas-Liočys, ginkluotas čekoslovakišku kulkosvaidžiu ZB-26,
būrio vadas Benediktas Narkevičius-Algis, ginkluotas 1940 m. modelio Dekteriovo pistoletu-kulkosvaidžiu,
 ant kurio dėtuvės išpieštas Jogailaičių kryžius, ir Adolfas Bareiika-Hitleris, ginkluotas čekoslovakišku kulkosvaidžiu ZB-26.
Genocido aukų muziejus

Bareika Adolfas-Hitleris. Vyčio apygardos Algio būrio partizanas. Žuvo 1947 m. liepos 23 d. Deltuvos apylinkėse Viliuku miške kartu su būrio vadu Benediktu Narkevičiumi-Algiu - peršautomis kojomis nenorėdami pasiduoti gyvi nusišovė

Narkevičius Benediktas-Aigis gimė 1923 m. Ukmergės apskrities Siesikų valsčiaus Šiliūnų kaime. Partizanas nuo 1944 m. Vyčio apygardos Algio būrio vadas. Žuvo 1947 m. liepos 23 d. Deltuvos apylinkėse Viliuku miške kartu su bendražygiu A. Bareika-Hitleriu -peršautomis kojomis nenorėdami pasiduoti gyvi nusišovė

https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

Skaityti daugiau: Liepos 23-25 d. žuvę partizanai

Liepos 17-18 d. žuvę partizanai

Šatrijos rinktinės partizanai.
Pagal KGB sužymėjimą pirmas - Zigmantas Vainoras, antras - Mykolas Kleiba-Dagys,
trečias - Juozas Vaičekauskas-Kovarnis, ketvirtas - Jonas Laucevičius-Girėnas,
penktas neatpažintas, šeštas - Jonas Griguola-Ąžuolas.
(Z. Paulauskaitės asmeninė kolekcija)

Griguola Jonas-Ąžuolas gimė Telšių apskrities Tverų valsčiaus Užpelių kaime. Į partizanų gretas įstojo 1948 m. Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanas. Nuo 1949 m. - būrio vadas. Žuvo 1950 m. liepos 18 d.

https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

KYBARTAS Vytautas, Boleslovo - Budrys, g. 1922 Kaspariškės k., Liolių apyl. Žuvo 1956 07 17 netoli nuo Kelmės prie Gutmano sodybos. Apdovanotas Laisvės kovotojo kryžiumi.

KISNIERIUS Andrius - Sakalas, Rolando būrio partizanas. Veikė Tauragės apylinkėse. Žuvo 1949 07 17 Zaltriškiuose, Gaurės v. Kartu žuvo būrio vadas S. Stonys ir J. Liorančas. 

LIORANČAS Juozas, Jurgio - Aidas, g. 1927 Ridikiškėje, Tauragės v., ūkininkų šeimoje. Partizanas nuo 1947. Kovojo Rolando, Eimučio, Aluntos, Lelijos būriuose. Žuvo 1949 07 17 Zaltriškiuose, Gaurės v. Kartu žuvo būrio vadas S. Stonys ir A. Kisnierius. 

STONYS Stasys - Alunta, kilęs iš Burbiškiu Gaurės apyl., Tauragės r. Lelijos partizanu būrio vadas. Žuvo 1949 07 17 Zaltriškiuose, Gaurės apyl

PAULAUSKAS Juozas - Bėgūnas, g. Jonikuose, Švėkšnos v. Dariaus rajono Pušies rinktinės Rambyno būrio partizanas. Žuvo 1952 07 18 Kerynės miške. Kartu žuvo B. Venskus.

VENSKUS Bonaventūras, g. 1928. Žuvo 1952 07 18 Kerynės miške Kartu žuvo Juozas Paulauskas.

https://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm

Skaityti daugiau: Liepos 17-18 d. žuvę partizanai

Mokytojas - partizanas Antanas Eglinskas

1951 m. rugsėjo 5 d. Ripaičių kaime (Utenos raj.) ANTANAS EGLINSKAS-Margiris buvo užmigdytas ir perduotas saugumui. Pasistengė saugumo agentas J. Bulka, su kuriuo pats partizanas ieškojo ryšio kaip su partizanų būrių ryšininku.

A. Eglinskas-Margiris, g. 1927 m. gruodžio 27 d. Žemaitijoje, Kalnalio bažnytkaimyje. Nuo 1930 iki 1935 m. su tėvais gyveno Argentinoje. 1935 m. sugrįžę tėvai nusipirko ūkį Užluobės kaime, prie Skuodo. Būsimasis partizanas mokėsi Skuodo gimnazijoje, 1944 m. įstojo į Telšių kunigų seminariją, bet ji buvo uždaryta, tad grįžo tęsti mokslų gimnazijoje. 1947 m., iškart po abiturientų išleistuvių, norėjo išeiti į mišką, bet nepasisekė užmegzti ryšio su partizanais, būrys, į kurio ryšininką kreipėsi, jau buvo išduotas.
1949 m. baigęs Klaipėdos mokytojų institutą, atvyko į Saldutiškio vidurinę mokyklą, visoms klasėms dėstė istoriją, buvo 7 klasės auklėtojas, labai aktyviai dalyvaudavo sportiniuose žaidimuose, organizavo savo klasės mokinius spektaklio „Pelenė“ repeticijoms.
Po metų išėjo į mišką. Į partizanų vadovybę jau buvo įsitaisę saugumo statytiniai. 1951 m. kovo 2 d. Indubakių kaime per mūšį su NKVD daliniu partizanas buvo sužeistas. Jį kliudė net 7 kulkos. Geri žmonės padėjo. Arklius kinkė, partizaną vežė. Gydomas buvo pas Pušaloto Kraujelius, pervežtas į Mineiškiemį pas Blažius, paslėptas Kliukų pirtelėje. Čia kasdien sužeistąjį lankydavo Onutė Jackevičiūtė ir Julė Luniūtė.
Apgijus žaizdoms, balandžio 17 d. buvo nuvežtas į Labanoro girią ir perduotas kovos draugams. Kaitri vasaros saulė gerai gydė žaizdas, bet dešinės rankos plaštakos partizanas nebevaldė. Mokėsi rašyti ir šaudyti kaire.
Okupantams suimto partizano nepavyko užverbuoti. Po teismo nuosprendžio 1952 liepos 17 d. A. Eglinskas-Margiris buvo sušaudytas.
Pragyventa tik 25 metai! Kovota prieš tautos pavergėjus, dalyvauta kruvinuose mūšiuose, patirtas natūraliai gyjančių žaizdų skausmas, išdavystės, bemiegės naktys tardant ir kankinant...

Skaityti daugiau: Mokytojas - partizanas Antanas Eglinskas

Liepos 15-16 d. žuvę partizanai

Memorialas šioje vietoje buvusiose žvyrduobėse užkastiems 1944–1956 m. Biržų apylinkėse žuvusiems Dariaus ir Girėno bei Biržų rinktinių (vėliau Algimanto apygardos ir Vyčio apygardos Pilėnų tėvūnijos) partizanams, taip pat Biržų apskrities ir valsčiaus NKVD–MVD–MGB skyriuje bei poskyriuose nužudytiems suimtiems partizanų ryšininkams ir rėmėjams, civiliams gyventojams atminti. Biržų r. Biržų m. Švyturio g. Atidengtas 1992 m. rugpjūčio 9 d. Fotogr. V. Striužas, 2004

- Prieš 65 metus, 1956 m. liepos 15 d., Rokiškio (dabar – Biržų) r. Runikių k. žuvo paskutiniai Algimanto apygardos partizanai Mykolas Suveizdis-Budrys ir Edvardas Žilinskas-Vanagas.

 Žuvusiųjų palaikai, kaip teigiama, užkasti Biržų m. milicijos kieme.

http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2011/20110708_pries55.pdf

SAUKAS Albertas - Merkys. Kovojo Kraujelio būryje. Žuvo 1950 07 15. Kūnas buvo išniekintas Radviliškyje.

ŠUKYS Antanas, g. 1925 Aušrinėje, Šiluvos v. Žuvo 1950 07 15 Tyruliuose.

ŠUKYS Jonas (Antano brolis), g. 1928 Aušrinėje, Šiluvos v., ūkininkų šeimoje. Žuvo 1950 07 15 kartu su broliu.

https://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm

Juodis Algirdas - Merkys, Vermachtas iš Klebiškiu k. Prienų raj. 1924 - 1947 07 15. Žuvo Ašmintos k. prie Pakuonio.

Kasperavičius Vytautas - Mokytojas. ? - 1945 07 15. Žalgirio rinkt.

Overa Motiejus, Jono s. - Žaibas iš Daukšių k. Gudelių vlsč. 1919 - 1945 07 15. Žuvo Žuvinte. Daukšių būrio partizanas.

Pūkas Juozas, Juozo s. - Griausmas iš Daukšių k. 1921 - 1945 07 15. Žuvo Buktos pelkėse. K. Degučio būrio partizanas

https://partizanai.org/failai/html/Vilutiene-Trecioji-veliavos-spalva.htm

Skaityti daugiau: Liepos 15-16 d. žuvę partizanai

Liepos 13-14 d. žuvę partizanai

Algimanto apygardos Šarūno rinktinės partizanai ir ryšininkės. Stovi iš kairės: Janina Valonytė, Antanas Blauzdys-Konkurentas, neatpažintas, Kazė Stravinskaitė, neatpažintas, neatpažintas, Danutė Dovydėnaitė-Laumė, Alfonsas Pajuodis-Radvila, Juozas Šilaika-Šviedrys. Kiti - neatpažinti (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)

PAJUODIS Alfonsas, Kazimiero-Radvila, gim. 1917 m. Pajuodžiu k., Subačiaus vls. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Kęstučio būrio partizanas. Žuvo 1951 m. liepos 14 d.

https://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

Krušnys Jurgis iš Zajilių k. 1918 - 1945 07 13. Žuvo Žuvinto mūšyje

Lapaitis Pranas iš Raninės k. 1912 - 1945 07 13. Žalgirio rinkt.

Lebedžinskas Vincas. ? - 1945 07 13. Žalgirio rinkt.

https://partizanai.org/failai/html/Vilutiene-Trecioji-veliavos-spalva.htm

Remeikis Juozas - Lokys iš Bambininkų k. 1920- 1945.07.13. Žuvo su J. Krušniu prie Žuvinto ežero.

Šiupienius Vincas. Iš Šilavoto vlsč. Pužiškių k. Žuvo 1946.07.13.

https://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm

Skaityti daugiau: Liepos 13-14 d. žuvę partizanai

Liepos 5-10 d. žuvę Partizanai

Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Butageidžio kuopos partizanai. Stovi iš kairės: Antanas Juzakėnas-Liūtas, Juozas Kirkus-Plienas, Romas Launikas-Šturmas (E. Smetonos asmeninė kolekcija)
https://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

Sudeikių kaimo partizanai (iš kairės): Antanas Juzakėnas-LiūtasJuozas Kirkus-Plienas (sėdi) ir Romas Launikas-Šturmas.

Romas LAUNIKAS Šturmas. G. 1922 m. Sudeikių k, Kavarsko vls. Liūto būrio partizanas. Žuvo 1947 m. liepos 6 d. Repšėnų miške. Palaikai buvo užkasti žuvimo vietoje, vėliau perlaidoti Kavarsko kapinėse.
https://partizanai.org/kaip-nepamirsti

Skaityti daugiau: Liepos 5-10 d. žuvę Partizanai

Birželio 28-30 d. žuvę partizanai

Alfonsas PAULAVIČIUS

Vincas ŠNIUOLIS

Foto: PAULAVIČIUS Alfonsas (Rambyno brolis) -Jovaras, g. Jokūbaičiuose, Šilalės v. Rambyno būrio partizanas nuo 1946. Žuvo 1951 06 29 Lembo k., Kvėdarnos v.

PAULAVIČIUS Stasys - Direktorius, Rambynas, g. 1918 Jokūbaičiuose, Šilalės v. Pilies būrio vadas. Žuvo 1951 06 29 Lembo k., Kvėdarnos v. (J. Tautkaus - Tautkevičiaus parodymu, žuvo 1951 birželio mėn. Grimzduose, Šilalės v.).

Foto: ŠNIUOLIS  Vincas, Antano, g. 1896 Miežaičiuose, Radviliškio r. Ūkininkas (28 ha). Nešė partizanams maistą. Sušaudytas 1945 06 28 netoli namų.

AUŠKALNIS Juozas - Kudirka, g. Vilkiuose, Veiviržėnų v. Žuvo 1950 06 28(29) Beinoriškėje, Veiviržėnų v., netoli Daugėlos sodybos.

GLOBYS Vladas, Nikodemo-Vainauskas, Ramūnas, g. 1927 Gailiškėje, Gaurės v. Eigulys. LLA karys. Nuo 1946 pogrindinės organizacijos Gaurės v. narys, vėliau viršininko pavaduotojas. Nuo 1949 Rolando būrio partizanas. Nuo 1950 Butegeidžio rinktinės štabo narys, rinktinės vado pavaduotojas ūkio reikalams. Suimtas 1951 06 28. Nuteistas mirties bausme.

JOKŪBAITYTĖ Marytė, kilusi iš Lelėnų, Judrėnų v. Siuvėja. Ryšininkė. Žuvo 1950 06 28-29 Beinoriškiuose, Veiviržėnų apyl., netoli Daugėlos sodybos.

RAMOŠKA Antanas, Antano, g. 1914 Peluta-voje, Pernaravos v., ūkininkų šeimoje. Partizanas nuo 1955 02 18. Žuvo apsuptyje 1957 06 28 Grimuose pas Jasiukaitį. Kūnas gulėjo Ariogalos milicijos garaže. Kur užkastas - nežinoma.

ŠERNIUS Petras - Šapalas, g. Šiliniškiuose, Švėkšnos v. Vilko būrio partizanas. Žuvo 1950 06 28(29) Beinoriškėje, netoli Daugėlos sodybos.

https://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm

Skaityti daugiau: Birželio 28-30 d. žuvę partizanai

Birželio 16-20 d. žuvę partizanai

Izidorius MOCKUS - Jovaras. Rikas

Jonas STOŠKUS

Adolfas PAŠKAUSKAS

Kazimieras STIRBYS, Jono

Stasys NARBUTAS

Juozas VESELIS

 

MOCKUS Izidorius, Juozo - Jovaras, Rikas, g. 1920 Rudžiuose, Eržvilko v. Eimučio būrio partizanas. Žuvo 1950 06 16 Eičių miške, Sakalinėje, prie Buveinių ežero, lydėdamas būrio vadą į susirinkimą. Išniekintas kūnas gulėjo Tauragėje, Šubartinės kieme, kartu su kitais žuvusiais partizanais.Foto: STOŠKUS Jonas, Antano - Eimutis, g. 1910 Rudžiuose, Eržvilko v. Stambus ūkininkas. Partizanas nuo 1945. Būrio vadas. Tėvūnijos vadas. Daug kartų buvo sužeistas.Žuvo 1950 06 16 Šakalinės miške, prie Buveinių ežero, Tauragės urėdijos Eičių girininkijos 44 kvartale. Kartu žuvo beveik visas Eimučio būrys.

PAŠKAUSKAS Adolfas, Vinco - Vanagas, g. 1919 Pauliuose (?). LLA karys, puskarininkis. Skirsnemunės būrio partizanas. Žuvo 1946 06 19 Jakaičiuose Skirsnemuniškių mūšyje. Iš viso žuvo 10 partizanų 1989 palaikai palaidoti Skirsnemunės kapinėse. 

STIRBYS Kazimieras, Antano, g. 1918 Puikiuose, Gaurės v., mažažemių šeimoje. Partizanas nuo 1950 pavasario. Kovojo Lelijos būryje, vadovaujant V. Bakučiui. Žuvo 1950 06 16 prie Buveinių ežero, Tauragės urėdijos Eičių girininkijos 44 kvartale (Šakalinės miške). Žuvo beveik visas Eimučio būrys. 

NARBUTAS Stasys, Povilo - Saturnas, Apolinaras, Rytas, g. 1926 Galkaičiuose, Viduklės v. Ūkininkas. Būrio vadas. Dubysos rajono vadas. Birutės rinktinės štabo narys. Nuo 1950 birželio mėn. Dubysos rajono Tėvūnijos vadas. Suimtas 1951. Sušaudytas 1952 06 20 Vilniaus MGB Vidaus kalėjime.

VESELIS Juozas, Jono - Balandis, g. 1922 Vėžlaukyje, Tauragės v. Skirsnemunės būrio partizanas nuo 1945. Žuvo 1946 06 18 Jakaičiuose Skirsnemuniškių kautynėse. 1989 palaidotas Skirsnemunės kapinėse.

Skaityti daugiau: Birželio 16-20 d. žuvę partizanai

Birželio 14-15 d. žuvę partizanai

Vytauto apygardos Liūto rinktinės Perkūno būrio partizanas, Šiaurės Rytų srities štabo ryšių įgaliotinis Vytautas Magyla-Vairas  (VŽM)

Vytauto apygardos Liūto rinktinės Perkūno būrio partizanų šeima: Vytautas Magyla-Vairas, Bronė Matuliauskaitė-Rožė (VŽM)

 

Vytauto apygardos Liūto rinktinės Perkūno būrio partizanas, Šiaurės Rytų srities štabo įgaliotinis Vytautas Magyla-Vairas, nužudytas 1950 06 14

MAGYLA Vytautas, Juozo-Vairas, Sakalas, gim. 1924 m. Mogylų k., Andrioniškio vls., ūkininkų šeimoje. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Perkūno būrio partizanas. Šiaurės Rytų Lietuvos (Kalnų) srities štabo ryšių įgaliotinis. Žuvo 1950 m. netoli Vajėšių k., Anykščių apyl.

https://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

Skaityti daugiau: Birželio 14-15 d. žuvę partizanai

Partizanų priesaika

1945 m. birželio 2 d.


Dainavos apygardos partizanas Vaclovas Voveris-
Žaibas.
Genocido aukų muziejaus fondų


Dainavos apygardos partizanas
Vladas Baranauskas-Ruginis.
Ne vėliau kaip 1947 m. Iš Genocido aukų muziejaus fondų


Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės
Vanago grupės Bevardžio būrio partizanas
Stasys Klimašauskas-Genys.
Apie 1948 m. Iš Genocido aukų muziejaus fondų


Dainavos apygardos Merkio rinktinės vado
pavaduotojas Albertas Perminas-Jūrininkas.
1947 m. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

1945 m. birželio 2 d. Alytaus aps. Nemunaičio vls. Nemunaičio mstl. Pranciškonų koplyčioje partizano priesaiką priėmė apie 120 Adolfo Ramanausko-Vanago kuopos, Vaclovo Voverio-Žaibo, Konstantino Barausko-Vėžio ir kitų būrių partizanai.

„Apsistojome Noškūnų miške. [...]. Daktarą (Antanas Kulikauskas) palikau savo vietoje, o pats su Klevu (Juozas Kazlauskas) ir Roku (Rokas Barysas, buvęs policijos tarnautojas, kilęs nuo Ryliškių) popiete išjojome Nemunaičio bažnytkaimio link. Nemunaičio bažnytkaimis vienu šonu tiesiog atsiremia į mišką, todėl prijojome visiškai arti bažnytkaimio ir tik apie 150 m ėjom pėsti. Roką palikome prie arklių, su Klevu, dengdamiesi pušimis, įėjome į vienuolyno kiemą. Mūsų jau laukė, nes atitinkami susitikimai išpažinties ir priesaikos klausimais buvo atlikti anksčiau. Trumpai ir aiškiai sutarėme, kad ateinančią naktį atvyksime su vyrais į vienuolyną. Ten mūsų turėjo laukti dar du kunigai. Su dvasininkais greit atsisveikinome ir, sėdę ant arklių, pasileidome pas savuosius. 

Skaityti daugiau: Partizanų priesaika

Gegužės 26-29 d. žuvę partizanai

Kardų rinktinės Platelių ir Salantų kuopų partizanų susitikimas 1950 m.

Pirmoje eilėje iš kairės: pirmas - Paulauskas-Margis, ketvirtas - Baužas (žuvęs 1950 05 29).

Antroje eilėje iš kairės: antras - Zaleckas, penktas - Drąsutis

https://partizanai.org/failai/html/kovojanti_lietuva.htm

JUCEVIČIUS Stasys, Antano - Rambynas, g. Tarailiuose, Tauragės v. Žuvo 1952 05 29 Stirbaičiuose, Gaurės v., kartu su V. Milkintu ir A. Zubu.

MILKINTAS Vytautas - Šarūnas. Rolando būrio partizanas. Žuvo 1952    05 29 Stirbaičiuose, Gaurės v. Kartu žuvo S. Jucevičius ir A.Zubas

ZUBAS Antanas - Laimutis, g. 1923 Žiburiuose, Gaurės v. Žuvo 1952 05 29 mūšyje Stirbaičiuose, Gaurės v. Kartu žuvo Vytautas Milkintas ir Stasys Jucevičius

https://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm

Skaityti daugiau: Gegužės 26-29 d. žuvę partizanai

PARTIZANAI LEKAVIČIAI: KETURI BROLIAI IR SESUO GENUTĖ

Genė Lekavičiūtė-Saulutė (dešinėje) su drauge

Ona Gervickaitė, gyvenusi Kruonio mst., dar 1995 m. patikslino partizanų kovos epizodus Kruonio valsčiuje. Ji gerai atsiminė įvykius, kai 1948 m. gegužės mėn. Baltaraistynėje, prie Pavuolio k., Kruonio vlsč., žuvo trys partizanai: Leonas Krasauskas-Žalgiris, Pranas Gervickas-Papartis ir Genė Lekavičiūtė-Saulutė. Pranas Gervickas buvo Onos brolis, tuo metu turėjo 24 metus. Ona tada atsiminė ir kitus žuvusius savo kaimynus: Adomą Lekavičių (g. 1920 m.), žuvusį 1945 m. Šilonyse, Petrą Čepulionį-Sakalą iš Kairiškių k.

Saulučių k. gyvenę Antanas ir Anelė Gervickai turėjo 5 vaikus, iš kurių vyriausioji buvo Ona (g. 1922 m.). Užaugo ir vienintelis brolis Pranas (g. 1924 m.), kuris nuo pat pirmųjų pasipriešinimo metų buvo Narsuolio būryje. Menanti ir konfliktą kaimo šokiuose, kai brolis viešai smerkė įvykius Lietuvoje, vadindamas juos „Stalino revoliucija", po kurios atsirado kalnai lavonų. Už tai aktyvistų buvo sumuštas. Ji su seserimi Prane (g. 1926 m.) irgi kaip galėjo pagelbėdavo partizanams, stebėdamos stribų ar kareivių susibūrimus ir susiruošimus gaudynėms.

Skaityti daugiau: PARTIZANAI LEKAVIČIAI: KETURI BROLIAI IR SESUO GENUTĖ

Gegužės 22-25 d. žuvę partizanai

1951 m. gegužės 23 d. Alytaus r. (dabar – Alytaus r. sav.) Punios šile MGB Alytaus, Prienų ir Jiezno r. skyrių stribų daliniai bei MGB vidaus kariuomenės 34-ojo šaulių pulko kareiviai vykdė karinę čekistų operaciją. Jos metu žuvo Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities štabo narys, Dzūkų rinktinės vadas Vincas Ambrazevičius-Balandis, šios rinktinės štabo narys Vincentas Vytautas Valiūnas-Savanoris, Margio tėvūnijos vadas Romualdas Sadauskas-Ramunis ir partizanas Vytautas Ražanskas-Bičiulis.

Žuvusiųjų palaikai niekinti Birštone. Teigiama, kad vėliau galėjo būti užkasti prie MGB Birštono valsčiaus poskyrio pastato (šiuo metu nugriautas).

Pietų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas,

Vilnius: LGGRTC, 2008, p. 79

Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities vadų susirinkimas. 1950 m. rugsėjo 5–6 d. Balbieriškio miškas.

Pirmoje eilėje iš kairės sėdi: Tauro apygardos Žalgirio rinktinės vadas Feliksas Žindžius-Tigras ir Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės vadas Vincas Ambrazevičius-Balandis. Antroje eilėje iš kairės klūpo: Tauro apygardos Vytauto rinktinės vadas Antanas Grikietis-Slapukas, LLKS Gynybos pajėgų štabo Ūkio skyriaus viršininkas Urbonas Dailidė-Tauras, Žalgirio rinktinės Žvalgybos skyriaus viršininkas Juozas Jankauskas-Demonas ir Dzūkų rinktinės Margio tėvūnijos vadas Motiejus Jaroševičius-Lakštingala. Trečioje eilėje iš kairės stovi: Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės vadas Antanas Pužas-Gintaras, Tauro apygardos vadas Viktoras Vitkauskas-Karijotas, srities vadas Sergijus Staniškis-Litas, LLKS vyriausiasis gynybos pajėgų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, srities Visuomeninės dalies viršininkas Konstantas Baliukevičius-Rainys, Tylius. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės Margio būrio partizanai. Pirmoje eilėje iš kairės sėdi: pirmas – neatpažintas partizanas; antras – Vincentas Vytautas Valiūnas-Savanoris. Antroje eilėje iš kairės stovi: pirmas – Vytautas Ražanskas-Bičiulis, antras – Aleksandras Chlebauskas-Aitvaras, trečias – neatpažintas partizanas, ketvirtas – Juozas Beinaravičius-Vėjas, penktas – Petras Tamašauskas-Šturmas. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

VINCAS AMBRAZEVIČIUS-BALANDIS

1921 11 24–1951 05 23

Vincas Ambrazevičius gimė 1921 m. lapkričio 24 d. Alytaus aps. Jiezno vls. Juodaviškės k. Aleksandro Ambrazevičiaus ir Pranės Truncaitės-Ambrazevičienės šeimoje.

1944 m. gruodžio mėn. buvo suimtas ir kalintas Alytuje. Po dviejų mėnesių, vežant į Vilnių, pabėgo. Dzūkų rinktinės partizanas nuo 1945 m.

1949 m. gegužės 19–20 d. kaip Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės adjutantas dalyvavo Dainavos apygardos vadų posėdyje, kuriame buvo išrinktas Dzūkų rinktinės vadu. Vėliau kartu ėjo ir Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities štabo nario pareigas. 

Skaityti daugiau: Gegužės 22-25 d. žuvę partizanai

Gegužės 18-21 d. žuvę partizanai

Pietų Lietuvos srities Tauro apygardos vadovybė. 1946 m. Iš kairės: Vytauto rinktinės štabo žvalgybos skyriaus viršininkas Albinas Ratkelis-Oželis, apygardos vadas Antanas Baltūsis-Žvejys, Vytauto rinktinės vadas Vytautas Gavėnas-Vampyras, politinės dalies viršininkas Alfonsas Vabalas-Gediminas, apygardos adjutantas Jonas Pileckis-Šarūnas ir Šarūno rinktinės vadas Vladas Stepulevičius-Mindaugas. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

1947 m. gegužės 18 d. Lazdijų aps. Šventežerio vls. (dabar – Lazdijų r. sav.) Janėnų k., gyventojų Lugauskų sodyboje, per MGB Lazdijų aps. skyriaus vykdomą operaciją žuvo 2 Dainavos apygardos Šarūno rinktinės (iki 1947 m. birželio mėn. ji priklausė Tauro apygardai) partizanai: Vladas Stepulevičius-Mindaugas, Daktaras (rinktinės vadas) ir Antanas Vabuolas-Bijūnas (Mindaugo grupės partizanas). Žuvusiųjų palaikai niekinti Šventežeryje. Užkasimo vieta neišaiškinta

http://www.genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2012/20120511_pries65.pdf

Skaityti daugiau: Gegužės 18-21 d. žuvę partizanai

Gegužės 9-17 d. žuvę partizanai

Vyčio apygardos Briedžio rinktinės Žaibo būrio vadas Antanas Žilys-Žaibas (E. Smetonos asmeninė kolekcija)

KIRKUS Juozas, Jono-Plienas, gim. 1919 m. Sudeikių k., Traupio vls. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Butageidžio kuopos Liūto būrio, vėliau Vyčio apygardos Žaibo būrio partizanas. Žuvo 1949 m. gegužės 9 d. Juodgirio miške, Traupio vls. Palaidotas prie kelio Levaniškis—Baleliai. 

GUOBUŽAS Mykolas, Kazio-Šaulys, gim. 1923m. Gaspariškių k., Vyžuonų vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo apie 30 ha žemės. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Beržo kuopos Aušros būrio partizanas, vėliau Vytauto apygardos vado adjutantas. Žuvo 1948 m. gegužės 14 d. prie Leliūnų mstl.

ŽILYS Antanas, Stasio-Žaibas, gim. 1917 m. Jurgelioniu k., Siesikų vls. Lietuvos kariuomenės leitenantas. Vyčio apygardos Briedžio rinktinės Žaibo būrio vadas. Žuvo 1949 m. gegužės 16 d. prie Dumblių k., Taujėnų  vls. Palaidotas Šilų k. kapinėse.

http://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

Dobilo būrio partizanai, veikę Gelvonų, Čiobiškio ir Upininkų apylinkėse.
Iš kairės: neatpažintas, Juozas Kudelis-Dobilas, Vytautas Žukauskas-Mėnulis ir Juozas Bartusevičius-Medžiotojas..
(Genocido aukų muziejus)

Žilys Antanas-Žaibas gimė 1917 m. rugsėjo 20 d. Ukmergės apskrities Siesikų valsčiaus Jurgelioniu kaime. Partizanas nuo 1944 m. Priklausė Vyčio apygardos J. Krištaponio būriui. Vėliau buvo paskirtas Žaibo būrio, veikusio Taujėnų, Lėno, Juodgirio miškuose, vadu. Žuvo 1949 m. gegužės 16 d. Varilėnų miške įrengtoje partizanų stovykloje neaiškiomis aplinkybėmis 

Bartusevičius Juozas-Medžiotojas gimė 1920 m. Kauno apskrities Jonavos valsčiaus Varpėnų (kitur Praniuku) kaime. Į partizanų gretas (Didžiosios Kovos apygarda) įstojo 1945 m. rudenį. 1950 m. gegužės 12 d. kartu su bendražygiais V. Macijausku-Zirgeliu ir būrio vadu J. Kudeliu-Dobilu buvo apnuodyti specialiu preparatu Čiobiškio malūnininko P. Serapino ir suimti. 1951 m. sausio 16 d. J. Bartusevi-čius-Medžiotojas nuteistas mirties bausme. Sušaudytas 1951 m. gegužės 17 d. (Vilniuje?)

Kudelis Juozas-Dobilas gimė 1922 m. Ukmergės apskrities Gelvonų valsčiaus Lesčiūnų kaime. 1945 m. gegužę įstojo į brolio Leono Kudelio vadovaujamą Didžiosios Kovos apygardos partizanų būrį. 1946 m., žuvus broliui, perėmė vadovavimą būriui. Veikė Upininkų, Čiobiškio, Gelvonų apylinkėse. 1950 m. gegužės 12 d. kartu su bendražygiais V. Macijausku-Zirgeliu ir J. Bartusevičiumi-Medžiotoju buvo apnuodyti specialiu preparatu Čiobiškio malūnininko P. Serapino ir suimti. 1951 m. sausio 16 d. J. Kudelis-Dobilas nuteistas mirties bausme. Malonės prašymą rašyti atsisakė. Sušaudytas 1951 m. gegužės 17 d. (Vilniuje?)

Lukošius Povilas-Žilvytis gimė 1928 m. Rokiškio apskrities Obelių valsčiuje. 1949 m. birželį įstojo į Vytauto apygardos Lokio rinktinės Laisvės būrį, vadovaujamą J. Dūdėno-Vyno. Žuvo 1953 m. gegužės 17 d. netoli Lukošiūnų kaimo

Macijauskas Vaclovas-Žirgelis gimė 1921 m. Ukmergės apskriti Panoterių valsčiaus Talkudažių kaime. Partizanas nuo 1944 m. Priklausė Žalio Velnio būriui. Vėliau kovojo E. Svilo-Slyvos būryje, pa kui perėjo į J. Kudelio-Dobilo vadovaujamą partizanų būrį (Didži sios Kovos apygarda). 1950 m. gegužės 12 d. kartu su būrio vadu J. Kudeliu-Dobilu ir J. Bartusevičiumi-Medžiotoju buvo apnuodyti specialiu preparatu Čiobiškio malūnininko P. Serapino ir suimti 1951 m. sausio 16 d. V. Macijauskas-Žirgelis nuteistas mirties bausme. Sušaudytas 1951 m. gegužės 17 d. (Vilniuje?) 

http://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

Skaityti daugiau: Gegužės 9-17 d. žuvę partizanai

Gegužės 5-8 d. žuvę partizanai

Lydžio rinktinės Šiaurio būrio partizanai. Iš kairės: Juozas Bušinskas-Jurginas,
Alfonsas Šatkus-Dobilas, Zigmas Šatkus-Šiaurys (būrio vadas), Vladas Lukošius-Putinas ir Jonas Altoravičius-Nykštukas.
(J. Ozgirdo asmeninė kolekcija)

Bušinskas Juozas-Jurginas gimė 1929 m. Tauragės apskrities Kęs-čių kaime. Kęstučio apygardos Butageidžio rinktinės Žalgirio būrio partizanas. Žuvo išduotas 1950 m. gegužės 7 d. Tauragės rajono Stir-baičių kaime. Kartu žuvo dar keturi bendražygiai

Lukošius Vladas-Putinas gimė 1924 m. Tauragės apskrities Žygaičių valsčiaus Pryšmantų kaime. Nuo 1946 m. — Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės ryšininkas, nuo 1948 m. - partizanas. Žuvo išduotas 1950 m. gegužės 7 d. Tauragės rajono Stirbaičių kaime. Kartu žuvo dar keturi bendražygiai

Šatkus Alfonsas-Dobilas gimė 1929 m. Tauragės apskrities ir vals čiaus Trakiniškių kaime. 1948 m. pabėgo nuo trėmimo ir įstojo Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės partizanų gretas. Žuvo išduotai 1950 m. gegužės 7 d. Tauragės rajono Stirbaičių kaime kartu su broliu Zigmu ir dar trimis bendražygiais

Šatkus Zigmas-Šiaurys gimė 1926 m. Tauragės apskrities ir valsčiaus Trakiniškių kaime. Prasidėjus antrajai okupacijai, buvo paimta; į okupacinę armiją, iš kurios 1946 m. pabėgo ir tapo Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės partizanu. Žalgirio būrio vadas. Žuvo išduotas 1950 m. gegužės 7 d. Tauragės rajono Stirbaičių kaime kartu si broliu Alfonsu ir dar trimis bendražygiais  

https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

Juknelis Petras - Deimantas, Pasienietis, Petras iš Žaidaklos k. 1929-1952.05.05. Ąžuolo tėvonijos vado A. Rutkausko-Miškinio adjutantas, A. Bieliūno-Kabelio išduotas, nusišovė miške prie Novosadų k. Kalvarijos apylinkėse.

Plečkaitis Kazys. Žuvo 1945.05.05 Bagotosios k. Pilviškių vlsč.

Simonauskas Jonas, Adomo s. Žuvo Bagotosios k. Pilviškių vlsč. 1945.05.05.

Ūsas Pranas. Žalgirio rinktinė. Partizanuose nuo 1945.05.05.

Baltrušaitis Stasys iš Klampučių k. Jankų vlsč. 1917— 1945.05.06.    Išėjo partizanauti 1945 m. pavasarį. Žuvo 1945.05.06 prie Jūrės upelio Bartninkų k. Pilviškių vlsč. Slapta palaidotas savo namuose, darželyje. Kartu žuvo J. Vaišnora, A. Rimaitis, K. Pečkys.

Karpavičius Sigitas, Adomo s., iš Trivaravo k. Kalvarijos vlsč. 1928-1950.05.06. Vytauto rinktinė. Žuvo Kamšų k. Kalvarijos vlsč.

Skaityti daugiau: Gegužės 5-8 d. žuvę partizanai

Subkategorijos