Partizanai: istorija ir dabartis

LAUCIUS Vincas, Prano-Kirvis, gim. 1909 m. Sta-bulankių k., Leliūnų vls., Lietuvos kariuomenės puskarininkis. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Aušros būrio vadas. Nuo 1946 m. — Beržo kuopos vadas, kartu ėjęs ir Vytauto apygardos štabo ūkio skyriaus viršininko pareigas, buvo Liūto rinktinės štabo narys. Žuvo 1950 m. balandžio 5 d. Vasykiškio k., Leliūnų vls. Palaikai buvo užkasti prie Dauniškio ežero, Utenos mst.

VARNAS Algirdas, Jurgio-Gaidelis, gim. 1924 m. Varkujų k., Vyžuonų vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo 7 ha žemės. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Aro būrio partizanas. 1951 m. vasarą paskirtas Granito-Rambyno rajono vadu. Žuvo 1952 m. balandžio 5 d. Opanskių sodyboje, Stalėriškių k. Palaikai buvo užkasti stribų būstinės kieme, J. Biliūno g. 86, Anykščių mstl.

KAUŠYLA ANTANAS - Margis, g.1907 m. Kačiūnų k., Kuktiškių vls. Ūkininkas. Grįžus sovietams, tapo partizanų būrio vadu, saugojo Vytauto apygardos štabą. 1947 m. pavasarį A.Kaušyla slapstėsi Kačiūnų k., Jono Tartilo klojime įrengtame bunkeryje. Apie tai saugumui pranešė agentas „Juozas”. 1947 04 04 slėptuvė buvo surasta. Žuvo A.Kaušyla, Leonas Rusakevičius - Tėvas ir Mečys Mališauskas - Žygūnas. Žuvusieji buvo išvežti į Uteną.

BRILINGAS JULIUS, Prano, iš Avižienių k., Utenos vls. Partizanas. Žuvo 1946 04 05 per susirėmimą su Alantos ir Skiemonių skrebais prie Miškiniškių k. Kartu žuvo Jonas Šutinys ir 5 neatpažinti. Būriui vadovavęs Meškuotis Juozas - Anbo.

GIRNIŪTĖ ZOFIJA, Jono - Nendrė, g. 1928 12 18 Šiaudinių k., Vyžuonų vls. 1930 m. persikėlusi į Anykščius, baigė gimnaziją. Vilniaus universiteto medicinos fakultete baigė du kursus. Nuo 1948 m. pradėjo dirbti pradžios mokyklose mokytoja. Dirbo Gečionyse, Stabulankiuose... Gyveno pas savo dėdę Kazį Beivydą Vasyliškio k. Susipažino su partizanais, su Jonu Bartašiumi slapta susituokė. Saugumui pradėjus tardyti, šaukinėti, Z.Girniūtė pradėjo slapstytis. Žuvo 1950 04 05 Vasyliškio k., Antano Sriubo sodyboje įrengtame bunkeryje, kartu su Jonu Bartašiumi, Vincu Lauciumi ir Antanu Zabulioniu.

ŠUTINYS JONAS, Adomo. Žuvo 1946 04 05 prie Miškiniškių k., Skiemonių vls., su dar 6 partizanais, kurie priklausė Gedimino kuopai. Būriui vadovavo Juozas Meškuotis - Anbo.

ZABULIONIS ANTANAS - Plienius, g. 1922 m. Pagirių k., Leliūnų vls. Partizanas nuo 1944 m. rudens. Buvo Liūto rinktinės štabo narys. Žuvo Vasyliškių kaime, A.Sriubo sodyboje 1950 04 05 kartu su žmona Z.Girniūte, V.Lauciumi ir J.Bertašiumi. Užkasti Debeikiuose.

http://partizanai.org/failai/html/laisves-kaina.htm

 

Foto: Beinaravičius, Jonas-Vėjas (1927-1952)

Gimė ir augo Panemunės kaime, Birštono valsčiuje, Alytaus apskrityje, Punios Kunigaikštijos, Margio tėvūnijos būrio vadas. Turėjo puskarininkio laipsnį. Dalyvavo įvairiuose mūšiuose, susišaudymuose. Naujai įstojusius, jaunus partizanus mokydavo, kaip naudotis ginklais ir įvairiais šaudmenimis. 1952 m. balandžio mėn. 4 d. Dubių kaimo, Alytaus valsčiaus, P. K. Margio tėvūnijos partizanų vadas Jonas Beinaravičius-Vėjas, vykdamas darbiniais reikalais, susidūrė su priešu ir kautynėse garbingai žuvo. Kartu su Vėju - būrio vadu - žuvo Antanas Klinavičius-Gaidys iš Jiezno valsčiaus, Kadikų kaimo, ir Pranas Kupčeinas-Genys iš Panemuninkų kaimo, Birštono valsčiaus. Jų kūnai buvo niekinami Jiezno stribyno kieme.

Jiezno turgaus aikštėje išniekinti partizanų kūnai. Iš kairės: Antanas Klinavičius-Gaidys ir Dragūnas (pavardė nežinoma)

Foto: Klinavičius, Antanas-Gaidys (1922-1952-04-04)

Gimė ir augo Kadikų kaime, Jiezno valsčiuje, Alytaus apskrityje. P. K. Margio tėvūnijos rinktinės partizanas. Būrio vadas Vėjas - J. Beinaravičius. Žuvo Dubių kaime, Alytaus valsčiuje kautynių metu. Su juo kartu žuvo būrio vadas puskarininkis Vėjas, P. Kupčiūnas-Genys.

http://partizanai.org/failai/html/amzinieji-azuolai.htm

ČEKAITIS Alfonsas, Stasio - Džiugas, g. 1929 Paupyje, Viduklės v., Raseinių apskr. Mindaugo būrio partizanas. Žuvo 1947 04 04 kautynėse Paparčiu k., Šimkaičių v., pas Masalskienę. Iš viso žuvo 11 partizanų (vadui V. Gužui pavyko pasitraukti). Paminklas Eržvilke.

JUŠKYS Stepas, Jono - Kostas, g. 1921 Paupyje, Raseinių apskr. Mindaugo būrio partizanas. Žuvo 1947 04 04 Paparčiuose, Šimkaičių v., pas Masalskienę. Iš viso žuvo 11 partizanų. Žuvusių atminimui 199C Eržvilke pastatytas paminklas.

MEJERIS Jonas, Jurgio - Algimantas, kilęs iš Osvydžių (Osviečio), Tauragės r. Mindaugo būrio partizanas. Žuvo 1947 04 04 Paparčiuose, Šimkaičių v. Iš viso žuvo 11 partizanų, 1990 Eržvilke pastatytas paminklas.

NAUSĖDA Juozas, Juozo - Vaišnoras, g. 1925 Vėžaičiuose, Gaurės v. Gimnazistas. Mindaugo būrio partizanas. Suimtas 1946 03 15. 1946 06 13 pabėgo iš Šubartinės kalėjimo Tauragėje. Žuvo 1947 04 04 kautynėse Paparčiuose, Šimkaičių v., pas Masalskienę, dengdamas vado V. Gužo atsitraukimą. Iš viso žuvo 11 partizanų. Žuvusių atminimui 1990 Eržvilke pastatytas paminklas.

PARNARAUSKAS Jonas, g. 1925 Poluose, Eržvilko v., Tauragės apskr. Mindaugo būrio partizanas. Žuvo 1947 04 04 Paparčiuose, Šimkaičių v. Iš viso žuvo 11 partizanų. 1990 Eržvilke pastatytas paminklas.

TOLIŠAUSKAS Steponas, Juozo (Broniaus, Jono ir Vytauto brolis) — Poviliukas, g. 1922 Fermose, Eržvilko v. Mindaugo būrio partizanas. Žuvo 1947 04 04, per Didįjį Penktadienį, kautynėse Paparčiuose, Šimkaičių v., pas Masalskienę. Iš viso žuvo 11 partizanų. Žuvusiems pastatytas paminklas Eržvilke. 

Foto: URBONAS - URBONAVIČIUS Stasys, Antano - Vidugiris, g. 1924 Pagiriuose, Eržvilko apyl., Jurbarko r. Girininkas. Mindaugo būrio partizanas. Žuvo 1947 04 04, Didįjį Penktadienį, Paparčiuose, Šimkaičių v. Iš viso žuvo 11 partizanų. Žuvusiems pastatytas paminklas Eržvilke.

VALAITIS Kazys, g. 1913 Paparčiuose, Šimkaičių v. Mindaugo būrio partizanas. Žuvo 1947 04 04 kautynėse Paparčiuose, pas Masalskienę. Vienuolikai žuvusiu partizanu pastatytas paminklas Eržvilke

Foto: ŽUKAUSKAS Jonas, Antano-Juraitis, g. 1926 Paišlynyje, Šimkaičių v. Kovojo Mindaugo būryje. Žuvo 1947 04 04, Didįjį Penktadienį, kartu su dviem broliais, mūšyje Paparčių k. Iš viso žuvo 11 partizanų.

ŽUKAUSKAS Petras, Antano, g. 1922 Paišlynyje, Šimkaičių v. Mindaugo būrio partizanas. Žuvo 1947 04 04 kartu su dviem broliais mūšyje Paparčiuose, Šimkaičių v. Iš viso žuvo 11 partizanų 

Foto: ŽUKAUSKAS Steponas, Antano - Jurgutis, g. 1924 Paišlynyje, Šimkaičių v. Stoškaus Antano — Railos, o vėliau Mindaugo būrio partizanas. Žuvo 1947 04 04 kartu su dviem broliais mūšyje Paparčiuose, Šimkaičių v. Iš viso žuvo 11 partizanų

ŠEPUTIS Kazys - Dobilas, g. Pūtvėje, Tauragės v. Būrio vado P. Karbausko pavaduotojas. Žuvo 1947 04 05 kautynėse Gerviškėje, Tauragės v. Kartu žuvo ir vadas P. Karbauskas. Jų kūnai gulėjo išniekinti per šv. Velykas Šilalės turgaus aikštėje.

http://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm

 

Foto: Alfonsas Katinas jau anksčiau draugavo su partizanais. Nuo 1946 metų pamažu įsitraukė į partizaninę veiklą, o nuo 1948 metų iki 1952 metų balandžio 4 dienos buvo Kazio Dabužinsko-Plieno būryje. Tą dieną jis slėpėsi Ukmergės apskr. Šešuolių vlsč. Rimeisių kaime Broniaus Startos sodyboje - tvarte. Pagal Alfonso Balžeko (nebėra gyvo) išdavystę 12 Vidiškių garnizono stribų, vadovaujamų vyr. leitenanto Šuto buvo apsupę šią sodybą 12 valandų. Matydamas kad neišsigelbės, Alfonsas Katinas-Raganius nusišovė.

http://partizanai.org/failai/html/giedraiciu-partizanai.htm

Katinas Alfonsas, Juozo, sl. Raganius, Vlado-Ginklanešio brolis, g. 1927 01 05 Dvarninių k., Šešuolių vlsč. Nuo 1946 - B rinktinės slapukas, 1948 - partizanas, 1951 - DKR Skirmanto būrio partizanas. Žuvo 1952 04 04 Rimeisių k., B. Startos sodyboje, apsuptas nusišovė. 

Palubinskas, sl. Lubinas, g. Talkiškių k., Onuškio vlsč. Nuo 1945 03 - DKR 4-o bataliono Koto kuopos 1-o skyriaus partizanas. Žuvo 1945 04 05 Strėvos miške, Vaitkūnų apyl. kartu su Žaibu. 

http://partizanai.org/failai/html/didziosios_kovos.htm

Pradėjo švisti ūkanotas balandžio 4-osios rytas. Pakeitęs sargybinį, atėjau ir atsisėdau gale stalo. Šeimininkė jau ruošė pusryčius. Staiga įbėgo sargybinis ir pranešė, kad prie sodo rusai... Įsakymas visiems pasiruošti kautynėms. Tuoj pat pasipylė šūviai, pabiro langų stiklai. Po langais prie sienų išmėtėm granatas: ginamės ir dengiam besitraukiančius. Mes aiškiai apsupti. Kambarys pradėjo degti, pilna dūmų. Matau, kaip prie vieno lango tratina Kaštonas. Aršusis kulkosvaidį ant stalo sukioja tai į vieną langą, tai į kitą.

Daugiau jau nieko iš mūsiškių nebelikę. Surikau Kaštonui: "Trauktis!" Aršusis su kulkosvaidžiu jau prie lauko durų. Aš jam: "Jonai, į kiemą prie akmenų krūvos!" Jis bėga pasilenkęs pro darželio tarptvorį, aš -paskui jį. Nepajutau, kaip ant jo užgriuvau. Jis aiktelėjo ir atvirto aukštielninkas. Pamačiau, kad jo gyvybė jau gęsta. Griebiau gelbėti - vilkti už pažastų. Jis sudejavo. Nežinau, iš kur šitame košmare prie mūsų prišoko K.Pinkvarta-Dešinys. Jis padėjo man vilkti sužeistą Aršųjį. Sunku ir dviem, nes rusai jau pila į mus ugnimi. Aršusis sudejavo ir prašė jį palikti. Dešinys paėmė jo "efeną", paruošę granatą, padėjom jam ant krūtinės, pakelėm rankas prie granatos ir palikom... Mums nutolus iki pušynėlio, prie jo prisiartino keletas rusų. Staiga ugnies, dūmų ir žemės stulpas pakilo į orą... Aršusis, matyt, dar surado jėgų patraukti granatos degiklį..."

Taip žuvo pirmasis "žiburietis" Jonas Kisielius - partizanas Aršusis.

http://partizanai.org/failai/html/suvalkijos-partizanai.htm

Rimas Pranas - Berželis. G. 1921 m. Padainupio k. Garliavos vlsč. Partizanuose nuo 1946 m. pr. Žuvo 1949.04.04 pas Kamarauską, Tvarkiškių k., Veiverių vlsč.

http://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm

Antanas Stonys-Deltinas, g.1928 m., į partizanų gretas įstojęs 1950 m., žuvo 1952 m. balandžio 4 d. Graužų k., Šilalės vls.

http://partizanai.org/failai/pdf/0LKA/Laisves-kovu-archyvas-35-2003.pdf

Iš pradžių būriui vadovavo Pranas Karbauskis-Margis. 1947m. balandžio 5d. žuvo jis ir jo pavaduotojas Kazimieras Šeputis-Dobilas iš Biržų Lauko, labai šaunus vyras, paprastas, nors vadas.

http://partizanai.org/failai/pdf/0LKA/Laisves-kovu-archyvas-19-1996.pdf