Gegužės 1-4 d. žuvę partizanai
Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Butageidžio kuopos Liūto būrio vadas Antanas Juzakėnas-Liūtas (E. Smetonos asmeninė kolekcija)
JUZAKĖNAS Antanas, Kazio-Liūtas, gim. 1913 m. Sudeikių k., Traupio vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo apie 100 ha žemės. Tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Butageidžio kuopos Liūto būrio vadas, vėliau — Vyčio apygardos Žaibo būrio skyriaus vadas. Žuvo 1948 m. gegužės 3 d. Sudeikių k. Kūnas buvo nuvežtas į Taujėnų mstl.
https://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm
JUCEVIČIUS Ignas - Daktaras, g. Bumbuliuose, Kražių v. Žuvo 1950 05 01 prie Pakėvio, link Kelmės.
GRABAUSKAS Juozas, g. 1927 Gedeikiuose, Skaudvilės v., Tauragės apskr. Būrio vadas. Kovojo Vytogalos miškuose. Žuvo 1952 05 04 prie Varsėdžių Skaudvilės v. Manoma, kad palaikai ilsisi masiniame kape Skaudvilėje.
OŽELIS Petras — Jaunutis, g. 1932 Lekiškėje, Švėkšnos v. Partizanas nuo 1949 03 27 (pabėgo nuo trėmimo). Kovojo Pušies rinktinės Vilko būryje. 1955 grupės vadas. Žuvo 1959 05 04 Buišiuose, Kvėdarnos v., Kazio Nogniaus sodybos gyvenamajame name. Kartu žuvo Feliksas Urbonas. Tai buvo paskutiniai Žemaitijos partizanai. Likę vieni du, jie atkakliai tęsė kovą - spausdino atsišaukimus, leido laikraštėlį ’’Knygnešių keliu” (jiems žuvus du numerius dar išleido jų bendradarbis partizanas Gediminas). 1959-aisiais buvo klastingai išduoti ir žuvo. Tuo ir baigėsi nelygi ginkluota kova Žemaitijoje - buvo sunaikinta paskutinė Jungtinės Kęstučio apygardos, įnešusios savo garbingą indėlį į išsivaduojamąją kovą, Laisvės kovotojų - partizanų grupė.
URBONAS Feliksas - Algirdas, g. 1937 Stemplėse, Švėkšnos v. Partizanas nuo 1956. Žuvo 1959 05 04 Buišiuose, Kvėdarnos apyl., Kazio Nogniaus sodyboje. Kartu žuvo P. Oželis. Tai buvo paskutiniai Žemaitijos partizanai, vieni tęsę nelygią kovą, leidę pogrindinę spaudą. Jiems žuvus buvo sunaikinta paskutinė Jungtinės Kęstučio apygardos Laisvės kovotoju - partizanų grupė.
https://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm
Mackevičius Alfonsas - Lokys iš Stanaičių k. 1924- 1947.05.01. Žuvo Garliavos miške. Birutės rinktinė.
Požėra Andrius, Stasio s., iš Pyplių k. Zapyškio vlsč. Baltrušaičio būrys. Partizanuose nuo 1944-1945 m. Žuvo arbuvo suimtas Pyplių k. Zapyškio vlsč. 1948.05.01.
Dulskis Vincas - Žaibas. G. 1927 m. Viltrakių k. Žvirgždaičių vlsč. Šakių apskr. Partizanas nuo 1946.03. Būrio vadas. Žuvo 1948.05.02.
Dženkauskas-Augustanavičius Viktoras - Griausmas iš Ožkasvilių k. Gižų vlsč. 1923-1946.05.03. Išėjo į mišką 1944 m. Vytauto rinktinės partizanas. Žuvo prie Pilviškių Šilakojo miškelyje. Broniaus brolis.
Kazlauskas Alfonsas - Šarūnas, Mėlynis iš Riečių k. 1921-1946.05.03. Žuvo Ivoniškių miške.
Pečkys Juozas iš Buktiškių k. Barzdų vlsč. Žuvo Bagotosios k. Pilviškių vlsč. 1948.05.03.
Simonavičius Juozas, Juozo s., - Smauglys. 1930- 1948.05.03. Iš Kudirkos Naumiesčio. Kęstučio rinktinė, 69-oji kuopa. Partizanuose nuo 1946 m. Žuvo Posviečio k. Žalių vlsč. Vilkaviškio apskr. pas Kemerzūną (sudegė).
Šipaila Antanas - Kovas. G. 1928 m. Viltrakių k. Žvirgždaičių vlsč. Žuvo 1948.05.03 Vilkaviškio apskr. Žalių vlsč. Posviečio kaime pas Kemerzūną. Partizanuose nuo 1944 m.
Šukys Petras, Juozo s., - Barkūnas. 1926-1947.05.03. Iš Alvito vlsč. Žuvęs.
Kreiptavičius Sigitas - Žalgiriukas iš Trivaravo k. Kalvarijos vlsč. 1928-1950.05.04. Žuvo Kamšų k. pas O. Juknelytę. Kartu žuvo A. Račius-Topolis.
Labutis Klemensas iš Mačiuliškių k. Šilavoto vlsč. Žuvo 1945.05.04.
Liškevičius Nikodemas - Vyturys (Vieversys) iš Sūsninkų k. Kalvarijos vlsč. 1927-1950.05.04. Partizanuose nuo 1945 m. Perkūno, vėliau Vytauto rinktinės 44-oji kuopa. Žuvo Kamšų k.
Račius Alfonsas - Uosis, Topolis iš Reketijos k. 1931—1950.05.04. Žuvo prie Mockavos, Kamšų k. Vytauto rinktinės Ąžuolo kuopa.
Senavaitis Pranas-Tabokius iš Pakiauliškio k. Šilavoto vlsč. 1917-1946.05.04.
Širvaitis Pranas. Iš Šilavoto vlsč. Pakiauliškio k. Žuvęs 1946.05.04.
Trakimavičius Alfonsas - Žalgiris iš Rudaminos vlsč. Pagrūdų k. Juozo brolis, parbėgęs iš Sibiro. Spėjama, kad jis žuvo 1950.05.04 Kamšų k. su S. Kreipavičium ir A. Račium.
Žilinskas. Sūsninkų grupės partizanas, žuvęs 1950.05.04 Kamšų k. Kartu žuvo J. Račius-Klevas ir N. Liškevičius-Vyturys.
https://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm
Balys Kazlauskas-Bijūnas, Dusetų vls., Užupio k., Audros b. Ž.1951 05 1
Juozas Kripaitis-Paukštis, Pasvalio vls., Daniliškio k., Klevo b. Ž.1952 05 03.
https://partizanai.org/failai/html/kovoje-del-laisves.htm
Pažarskas Antanas, g. 1918 Dragaudžių k., Balninkų vlsč. Nuo 1944 08 - Balninkiečių grupės Aro padalinio ryšininkas. Žuvo 1945 05 01 Plaštakos k., bandant suimti.
Taparauskas Stasys, Jono, sl. Karžygis, Albino-Špoko ir Alekso-Serbento brolis, g. 1917 Paberžės k., Kaišiadorių vlsč. DKR, A rinktinės 1-o bataliono 3-os (Jurgino) kuopos būrio, kuopos vadas. Žuvo 1948 05 01 Šilonių miške, sužeistas mirė.
https://partizanai.org/failai/html/didziosios_kovos.htm
JAKUBONIS VYTAUTAS, Jono, g.1927 m. Kilėviškių k., Leliūnų vls. Partizanas. Žuvo 1945 05 01 Kilėviškių k., ten ir palaidotas.
GAIVENIS JONAS, Adolfo, g.1923 m. Avižieniškio k., Tauragnų vls. 1945 05 02 kareiviai surado namie ir norėjo varytis į Uteną, bet pabėgo. Vis dėlto netrukus buvo nušautas.
JUOZELSKIS DOMINYKAS, Jono, g. 1919 m. Šventupio k., Vyžuonų vls. Mažažemis ūkininko sūnus. Partizanas. Nušautas 1945 05 02 Šventupio k., Vyžuonų vis.
KERPIŠKIS STASYS, Dominyko, g.1921 m., gyv. Sprakšių k., Vyžuonų vls. Ūkininkas. 1945 05 02 nušautas prie namų.
https://partizanai.org/failai/html/laisves-kaina.htm
Jonas Petronis, Žilių k. partizanas. Žuvo Žilių k. 1945 m. gegužės 1 d.
https://partizanai.org/failai/pdf/0LKA/Laisves-kovu-archyvas-29-2001.pdf
1945 m. gegužės 2 d. žuvo Balio Vaičėno bendražygis, vienas iš organizatorių kuriant kovos struktūras, Vyties kuopą, Balys Dručkus. Tą pačią dieną stribai sudegino Balio Vaičėno namus.
https://partizanai.org/failai/pdf/0LKA/Laisves-kovu-archyvas-24-1998.pdf
Antanas Juzakėnas-Liūtas su žmona, dukrele ir žmonos seseria.
Antanas JUZAKĖNAS - Liūtas. G. 1913 m. Sudeikių k., Kavarsko vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo apie 100 ha žemės. Tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Liūto būrio vadas, vėliau Vyčio apygardos Žaibo būrio skyriaus vadas. Žuvo 1948 m. gegužės 3 d. Sudeikių k. Kūnas buvo nuvežtas į Taujėnų miestelį.
https://partizanai.org/kaip-nepamirsti
1947 m. gegužės 3 d. organizuotos čekistų operacijos metu žuvo rinktinės štabo viršininkas Petras Baranauskas-Šešupė (dirbęs Kuršėnuose kooperatyvo buhalteriu), kuopos vadas Jonas Klimaitis-Izidorius
https://partizanai.org/failai/pdf/0LKA/Laisves-kovu-archyvas-35-2003.pdf
Foto: Bernatonis, Jurgis, Prano-Nemajūnas (1924-1945-05-04)
Gimė ir augo Šilinių kaime, Jiezno valsčiuje, Alytaus apskrityje. 1944 m. įstojo į partizanų gretas. Priklausė Geležinio vilko būriui, vadovaujamam Vytauto Marčiulionio-Viesulo. Žuvo apsuptyje.
https://partizanai.org/failai/html/amzinieji-azuolai.htm
Foto: Dainavos apygardos Šarūno rinktinis Nevėžio (Leipalingio) būrio partizanai.
Iš kaires: Jonas Leščinskas - Skroblas. Balandis, A.Radžlukynas - Nevėžis.
Visi trys žuvo 1948m. gegužes 4d.
https://partizanai.org/failai/pdf/0LKA/Laisves-kovu-archyvas-9-1993.pdf
Radžiukynas Antanas - Nevėžis. Žuvęs 1948 05 04 Gerviškės eiguvoje
Ramanavičius Albinas - Balandis, g.Kučiūnų kaime, žuvęs 1948 05 04 Gerviškės eiguvoje
https://partizanai.org/failai/pdf/0LKA/Laisves-kovu-archyvas-17-1996.pdf
1945 m. Gegužės 4 d. Trakų aps. Rūdiškių vls. (dabar - Trakų r. sav.) Klepočių k., gyventojo Jono Batarlos sodyboje (3 km už Tiltų k.), per karinę-čekistinę operaciją žuvo šie Dainavos apygardos Aleksandro Kaukolio-Pavasario ir Juozo Matukevičiaus-Vilko būrių partizanai: Grikis (slapyv., vokietis, grupės vadas), Vaclovas Matkevičius (palaidotas Tiltų k. kapinėse), Albinas Rizgelis-Šaka. Šioje operacijoje, Vaclovo Matkevičiaus tėvo liudijimu, žuvo 4, o pasak LSSR MGB pažymų, - 9 partizanai. Tikėtina, kad tarp žuvusiųjų buvo ir Jonas Jaraminas-Plienas (Vilko būrio grupės vadas).
1945 m. Gegužės 4 d. Trakų aps. Rūdiškių vis. (dabar - Trakų r. sav.) Pagelužio k., gyventojo Felikso Batarlos sodyboje, per karinę-čekistinę operaciją žuvo 8 Avižos būrio partizanai.
Iš jų žinomi: Stanislovas Matonis ir Stanislovas Staknys.
Pietų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas. p. 19
1950 m. Gegužės 2 d. Kelmės aps. Karklėnų vls. Žukaučiznos k. (dabar - Kelmės r. sav.) pelkėtose apylinkėse 35 MGB Kelmės aps. skyriaus stribų ir MGB vidaus kariuomenės kareivių grupė vykdė karinę-čekistinę operaciją. Jos metu susidūrus su 3 partizanais, per susišaudymą nukauti 2 Vytenio rinktinės kovotojai: Liudas Lukauskas-Kontrimas, Skirgaila (laikinai einantis rinktinės vado pareigas, Dubysos tėvūnijos vadas) ir Jonas Zelba-Šermukšnis (Dubysos tėvūnijos štabo Operatyvinio skyriaus viršininkas).
Vakarų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas. p. 206
1947 m. Gegužės 4 d. Raseinių aps. Kelmės vls. Tūravos k. (dabar - Kelmės r. sav.) MGB Kelmės vls. poskyrio stribai vykdė karinę operaciją. Jos metu gyventojo Prano Narbuto sodyboje buvo aptikti 5 partizanai. Per kautynes žuvo 3 Savanorio rinktinės Vytauto Eisino-Daugirdo grupės kovotojai. Kadangi lavonai buvo smarkiai apdegę, partizanų atpažinti nepavyko. Iš žuvusiųjų žinomas Zenonas Rimkus-Balandis.
Vakarų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas. p. 45
1945 m. Gegužės 2 d. Ukmergės aps. Taujėnų vls. Užulėnio k. apylinkėse (dabar - Ukmergės r. sav.) per NKVD karinę operaciją žuvo 11 partizanų. Iš jų žinomas Simonas Bujokas.
1945 m Gegužės 3 d. Ukmergės aps. Taujėnų vls. Varžų k. (dabar - Ukmergės r. sav.) gyventojo V. Lukšio sodybos daržinėje NKVD kariuomenės kareiviai apsupo Ąžuolo partizanų būrį. Per kautynes žuvo 16 (kitais duomenimis - 22) partizanų: Alfonsas Baltrūnas, Pranas Černiauskas, Alfonsas Dalinkevičius, Stasys Dalinkevičius, Stasys Didžpetris, Antanas Eimontas, Modestas Girnys, Bronislovas Grigaliūnas, Juozapas Grigaliūnas, Kazimieras Grigaliūnas, Jonas Lukšys, Alfonsas Našlėnas, Edvardas Šemeškevičius, Jonas Šemeškevičius, Edvardas Vareikis-Medinis ir Stasys Žeruolis-Ąžuolas (būrio vadas).
Šiaurės rytų Lietuvos partizanų sritis 1d. Atlasas. p. 126
