Vincas Štrimas-Šturmas
Vincas Štrimas-Šturmas gimė 1921 m. sausio 15 d. Šakių aps. Barzdų vls. Vėdarų k. ūkininko šeimoje. Prieš pat karą Kaune baigė Jėzuitų gimnaziją ir pradėjo mokytis Vytauto Didžiojo universiteto Technologijos fakulteto Mechanikos skyriuje. Svajojo tapti inžinieriumi, dirbti krašto labui. Deja, 1944 m. vokiečių okupacinė valdžia universitetą uždarė.
V. Štrimas grįžo pas tėvus, dirbo ūkyje. Sovietams antrą kartą okupavus Lietuvą, pasirinko partizano kelią. Nuo 1944 m. rudens V. Štrimas – Tauro apygardos Stirnos rinktinės partizanas Šturmas. Partizanams labai trūko išsilavinusių žmonių, todėl jau 1946 m. pavasarį jis buvo paskirtas Žalgirio rinktinės 55-osios kuopos vado pavaduotoju, o vasarą – 54-osios kuopos vadu. Spalio mėn. apdovanotas juostele už narsumą, lapkričio mėn. paskirtas Karo lauko teismo nariu. 1947 m. sausio mėn. buvo pakeltas į puskarininkius, apdovanotas juostele už uolumą ir vietoj žuvusio Juozo Jasiulaičio-Kazoko paskirtas Žalgirio rinktinės vadu. Daug nuveikė stiprindamas rinktinę ir organizuodamas jos veiklą. V. Štrimas-Šturmas dalyvavo daugelyje partizanų operacijų. Kovėsi prie Virbalgirio, Gižų, Liudvinavo ir t. t., sėkmingai vykdė antibolševikinę veiklą.
Viena reikšmingiausių jo vadovaujamų operacijų – buvusiuose vokiečių ūkiuose apgyvendintų kolonistų nubaudimas. Obšrūtų kaime netoli Pilviškių apgyvendinti gerai ginkluoti kolonistai terorizavo vietos gyventojus: juos šnipinėjo ir skundė, plėšikavo ir vogė. Partizanai juos buvo ne kartą įspėję. 1947 m. rudenį Žalgirio rinktinė užpuolė kolonistų atramos punktus. Per susirėmimą daug kolonistų buvo nukauta, o kiti pabėgo.
Vėliau jie išsikėlė iš Lietuvos. Po šių kautynių V. Štrimas-Šturmas buvo paskirtas Ūkio aprūpinimo ir maitinimo poskyrio viršininku. 1947 m. gruodžio 15 d. jis lydėjo į užsienį BDPS atstovus Juozą Lukšą-Skirmantą ir Kazimierą Pyplį-Mažytį. 1948 m. vasario mėn. grįžo į Lietuvą ir balandžio mėn. buvo paskirtas Tauro apygardos štabo viršininku, kartu ėjo Žalgirio rinktinės vado pareigas.
1948 m. balandžio 28 d. Šakių aps. Barzdų vls. Kulčikų k. gyventojo Pijaus Staniulio sodyboje V. Štrimas-Šturmas pateko į MGB Barzdų vls. poskyrio stribų paruoštą pasalą. Buvo sužeistas į abi kojas, tačiau sugebėjo pasitraukti į Juodišiaus šilą, esantį apie 1 km nuo kautynių vietos. Pasidarė apkasą, sunaikino su savim turėtus dokumentus. Kitą dieną sovietinių represinių struktūrų darbuotojai, atsivežę į kautynių vietą šunis, pagal pėdsakus partizaną surado. Buvo siūloma jam pasiduoti. Įvyko kautynės, kurių metu V. Štrimas-Šturmas narsiai kovėsi, o paskui nusišovė. Palaikai buvo niekinami Barzdų miestelyje prie „stribų“ būstinės, vėliau už jos užkasti.
1996 m. pavasarį partizano duktė Eugenija Štrimaitytė-Janušaitienė kartu su Krašto apsaugos savanorių pajėgų Tauro apygardos 4-osios rinktinės kariais bandė ieškoti tėvo palaikų. Užkasimo vietoje buvo rasti keli kauleliai (manoma, kad palaikus sunaikino rūgštus dirvožemis ir melioracija), kurie palaidoti Barzdų kapinėse.
1950 m. narsusis Suvalkijos partizanas buvo apdovanotas 2-ojo laipsnio Laisvės kovos kryžiumi su kardais (po mirties). Jo vardu pavadinta viena iš Žalgirio rinktinės tėvūnijų. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu 1998 m. gegužės 19 d. V. Štrimui-Šturmui suteiktas Vyčio kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinas (dabar Vyčio kryžiaus ordino Komandoro didysis kryžius),
2003 m. balandžio 24 d. jam pripažintas Kario savanorio statusas, o 2003 m. gegužės 27 d. suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis (po mirties).
LGGRTC MD vyriausioji programų specialistė
Rūta Trimonienė
Šaltinis: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2013/201303_strimas_biog.pdf
