Gegužės 26-29 d. žuvę partizanai
Kardų rinktinės Platelių ir Salantų kuopų partizanų susitikimas 1950 m.
Pirmoje eilėje iš kairės: pirmas - Paulauskas-Margis, ketvirtas - Baužas (žuvęs 1950 05 29).
Antroje eilėje iš kairės: antras - Zaleckas, penktas - Drąsutis
https://partizanai.org/failai/html/kovojanti_lietuva.htm
JUCEVIČIUS Stasys, Antano - Rambynas, g. Tarailiuose, Tauragės v. Žuvo 1952 05 29 Stirbaičiuose, Gaurės v., kartu su V. Milkintu ir A. Zubu.
MILKINTAS Vytautas - Šarūnas. Rolando būrio partizanas. Žuvo 1952 05 29 Stirbaičiuose, Gaurės v. Kartu žuvo S. Jucevičius ir A.Zubas
ZUBAS Antanas - Laimutis, g. 1923 Žiburiuose, Gaurės v. Žuvo 1952 05 29 mūšyje Stirbaičiuose, Gaurės v. Kartu žuvo Vytautas Milkintas ir Stasys Jucevičius
https://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm
Baukus Kazys - Karys iš Santakų k. Sintautų vlsč. 1922- 1947.05.26. Žuvo Smilgių k. Žalgirio rinktinė.
Baukus Justinas - Karys, Voverė, Patrimpas. G. Santakų k. prie Sintautų. 1922-1947.05.26. Žuvo Valakbūdžio (Smilgių) k. Žalgirio rinktinė.
Sakalauskas Pranas - Paukštis iš Burbiškiu k. Kidulių vlsč. Partizanas nuo 1945.05.26. Žuvo 1945 m. vasarą.\
Rastauskas Jurgis. ?-1946.05.27(?).
Brastauskas Jurgis. G. Padvengliškių k. 1929-1946.05.28.
Krapavičius Vytautas iš Kvietkapušio k. Kazlų Rūdos vlsč. Gyveno Pušinskynėje. Žuvo 1945.05.28 prie Antanavo kryžkelės. Stirnos rinktinė.
Kurtinaitis Stasys - Sakalas, Vanagas, Vanagėlis. G. Marijampolėje. 1928-1946.05.28. Žuvo Simokų pamiškėje.
Kuzmickas Vytautas - Baltrus, Sūkurys iš Rašniavos k. Garliavos vlsč. 1927-1953.05.28(06.03). Paskutinis Dešinio tėvonijos vadas, smogiko Žilvino nužudytas Stanaičių k. Garliavos vlsč.
Šumauskas Antanas. Žuvo 1946.05.28. Iš Prienų.
Bartkauskas iš Prienų. Žuvo 1946.05.29 Balbieriškio vlsč.
Garkauskas iš Prienų. Žuvo 1946.05.29.
Pužauskas Juozas iš Rūdupio k. Prienų vlsč. 1906-1946.05.29. Žuvo Geraitiškių k. Prienų vlsč., prie Nemuno. Buvęs policininkas. Kartu žuvo Pranas Šumauskas.
Šumauskas Pranas iš Prienų raj. Geraitiškių k. Žuvo 1946.05.29 tėviškėje, prie Nemuno, kartu su J. Pužausku. Karininkas.
https://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm
BIVAINIS MYKOLAS, Jono, g. 1923 m. Sėlės k., Tauragnų vls. Su broliu Jonu, praėjus frontui, buvo sugautas ir vežamas į sovietų kariuomenę, bet pabėgo ir slapstėsi apie namus, o 1945 m. pavasarį išėjo į partizanus. Žuvo Raudoniškio kaimo laukuose su 17 vyrų 1945 05 28. Buvo su kitais užkastas lauke, 1989 m. vasarą perlaidotas į naująsias Utenos kapines.
BUDRIONIS BALYS, Balio, g.1922 m. Pelenių k., Kuktiškių vls. 1945 05 28 dalyvavo kautynėse su sovietų kariuomene Raudoniškio k. laukuose (Kuktiškių vls.) ir su 16 kitų partizanų žuvo.
RAUDONIS BRONIUS, g. 1922 m. Bajorų k., Tauragnų vls. Partizanas. Dalyvavo suimtų vyrų vadavime 1945 05 28 prie Raudoniškio k., Kuktiškių vls. ir žuvo su 17 kitų partizanų. 1989 m. palaikai iš žuvimo vietos perkelti į Utenos naująsias kapines.
SIRGĖDAS VACLOVAS, g.1921 m. Katlėrių k., Utenos vls., gyveno Kalvių k., Tauragnų vls. Žuvo mūšyje prie Raudoniškio k. 1945 05 28 kartu su 17 apylinkės vyrų. Žuvusieji buvo užkasti Raudoniškio k. kalnelyje, o 1989 m. perkelti į naująsias Utenos kapines.
TRINKŪNAS ADOLFAS, g. 1918 m. Pelenių k., Kuktiškių vls. 1945 05 28 su kitais partizanais mėgino išvaduot suimtus žmones. Žuvo prie Raudoniškio su 17 partizanų. Užkasti buvo kaimo kalnelyje. 1989 m. palaikai perkelti į naująsias Utenos kapines.
VAIŠNORAS SILVESTRAS, Juozo, g.1919 m. Stūglių k., Tauragnų vls. Partizanas. Žuvo susirėmime su sovietų kariuomene prie Raudoniškio k., Kuktiškių vls. 1945 05 28 su 16 kitų partizanų, bandžiusių išvaduoti varomus suimtuosius. Žuvusieji buvo užkasti beržynėlyje prie Raudoniškio, o 1989 m. perlaidoti į Utenos naująsias kapines.
VAITKEVIČIUS ANTANAS, gimęs Kuktiškių miestelyje. Augo pas svetimus Šlapių kaime. Po kareivių susirėmimo su partizanais 1945 05 28 bėgo į mišką, buvo sulaikytas. Nuvarė skaičiuot nušautų partizanų ir patį prie jų nušovė, o kelnes ir batus nutraukė. Palaidotas (slapta) Biliakiemio kapinėse.
VALIULIS JONAS, g.1927 m. Purviniškio k., Utenos vls. Partizanas. Su kitais mėgino gelbėti suimtus, į Uteną varomus vyrus ir susišaudyme su čekistais 1945 05 28 su 16 kitų vyrų žuvo prie Gudėniškių kaimo, Cibo miške. Palaidotas Bilia-kiemio kapinėse.
VYŽINIS KAZYS , g.1919 m. Kašeikių k., Kuktiškių vls. Partizanas, žuvęs 1945 05 28 prie Raudoniškio su 15 kitų vyrų. Užkastas buvo prie Kuktiškių kapinių, o 1989 m. palaikai perkelti į kapines.
ŽALA KAROLIS, g. 1919 m. Pašekščių k., Kuktiškių vls. 1944 m. gegužės vidury išėjo į partizanus, o 1945 05 28 su 16 kovos draugų prie Raudoniškio k., mėgindami išvaduoti suimtus žmones, žuvo. Užkasti buvo kalnelyje prie Raudoniškio k. 1989 m. palaikai perkelti į naująsias Utenos kapines.
ČIŽAS JUOZAS, Kazio, g.1915 m. Kačiūnų k., Kuktiškių vls. Partizanas, žuvo kautynėse prie Raudoniškio k. 1945 05 28 kartu su 16 vyrų. Palaidotas Biliakiemyje.
ČIŽAS PRANAS, Liudo, g. 1910 m. Kačiūnų k., Kuktiškių vls. Partizanas, žuvo 1945 05 28 prie Raudoniškio k. susirėmime su NKVD kariuomene. Tą dieną žuvo 16 vyrų. Palaidotas Biliakiemyje.
DEVEIKIS JUOZAPAS, iš Kačiūnų k., Kuktiškių vls. Partizanas. Žuvo 1945 05 28 prie Raudoniškio k. su 16 apylinkės vyrų.
DEVEIKIS VINCAS, Izidoriaus, g.1905 m. Kačiūnų k., Kuktiškių vls. Partizanas, žuvo kautynėse prie Raudoniškio 1945 05 28 su 16 kitų apylinkės vyrų. Užkastas buvo prie Kuktiškių kapinių, 1989 m. palaikai perkelti į kapines, 1996 m. pastatytas paminklas.
LAUCIUS JUOZAS - Vaidila, g.1924 m. Stabulankių k., Leliūnų vls. Partizanavo Debeikių apylinkėse. 1947 05 28 Gerkonyse nušovė T.Kvyklys, pamanęs, kad ateina skrebai. Palaidotas buvo Gerkonių kapinėse, 1989 m. palaikai perkelti į Leliūnus.
ŠAKALYS JUOZAS, gimęs Šakių k., Kuktiškių vls. Partizanas. Žuvo 1945 05 28 kautynėse prie Raudoniškio kaimo. Kartu žuvo 17 vyrų. Užkastas buvo kalnelyje prie Raudoniškio. 1989 m. palaikai perkelti į naująsias kapines.
ŠINKŪNAS LIUDVIKAS ,g.1916 m. Stūglių k., Tauragnų vls. Partizanas. Dalyvavo kautynėse prie Raudoniškio k. (Kuktiškių vls.) 1945 05 28 ir žuvo su 16 kitų partizanų. Žuvusieji buvo užkasti Rašės (Utena) paraistyje, o 1989 m. palaikai perkelti į naująsias Utenos kapines.
DRUNGA ALBERTAS, g.1923 m. Pikčiūnų k., Daugailių vls. Baigęs Utenos gimnaziją, dirbo Rubikių pradžios mokyklos mokytoju. 1945 05 29 čekistų buvo sulaikytas, pavarytas Juknėnų - Narvydžių keliu ir Gaidelio lauke nušautas. Palaidotas Vajasiškio kapinėse.
https://partizanai.org/failai/html/laisves-kaina.htm
Šalnius Kazimieras-Vladas, 1928-1948 05 26;
Paulauskas Jurgis-Širvydas, 1908-1948 05 26;
Katkus Mykolas-Jokimas, 1923-1948 05 26;
Galdikas Kostas-Augustas, Vizbuto būrio vadas, 1928-1952 05 27;
Kniežaitė Barbora-Audra, 1926-1952 05 27;
Gedvilas Vladislavas, 1910-1947 05 28;
https://partizanai.org/failai/pdf/0LKA/Laisves-kovu-archyvas-24-1998.pdf
Durneika Antanas-Žvirgždas, g.1927 m. Daukšių k., Gudelių vls., Marijampolės aps. Baigęs Kauno finansų technikumą, dirbo Gudelių finansų skyriaus vedėju. MGB buvo įtartas turįs ryšius su partizanais ir vengdamas suėmimo 1947 m. gruodžio mėn. įstojo į Tauro apyg. Vytauto rinktinės 44-os kuopos partizanų gretas. Žuvo 1948 m. gegužės 29 d. Buktos miško valymo metu Liūliškio paliose. Kareiviai ir stribai, nenorėdami nešti per pelkes jo kūną, atpažinimui išnešė tik nupjautą jo galvą.
https://partizanai.org/failai/pdf/0LKA/Laisves-kovu-archyvas-29-2001.pdf
Vladas Mozūra-Kunotas, Barkuškių k., Aro b. Ž.1952 05 26.
Kazys Patrapas-Daunys, Smilgių vls., Jasonių k., Žaliosios rinkt. Valo b. Ž.1949 05 26.
Juozas Petrauskas-Kiaunė, Pušaloto vls., Eimuliškio k., Žaliosios rinkt. Valo b. Ž.1949 05 26.
Stanislovas Zeliauskas, Petropkos k. Ž.1945 05 27.
https://partizanai.org/failai/html/kovoje-del-laisves.htm
Bliujus Dominas, Prano, g. 1926 Peliūnų k., Kietaviškių vlsč. Nuo 1944 - DKR Don Kichoto būrio partizanas. Žuvo 1945 05 26/28 Pagrendos vnk. SA/DK
Bliujus Jonas, Andriaus, g. 1923 Peliūnų k., Kietaviškių vlsč. Nuo 1944 - DKR Don Kichoto būrio partizanas. Žuvo 1945 05 26/28 Peliūnų k. per gaudynes.
Bliujus Pranas, Tomo, Albino-Don Kichoto brolis, g. 1921 Peliūnų k., Kietaviškių vlsč. Nuo 1944 - DKR Don Kichoto būrio partizanas. Žuvo 1945 05 26/28 Peliūnų k. per gaudynes kartu su kitais 5 partizanais.
Maleckas Antanas, g. S. Trakuose, Trakų vlsč. Nuo 1944 - DKR, A rinktinės Don Kichoto būrio partizanas. Žuvo 1945 05 26/28 Peliūnų k.
Židavičius (Židanavičius) Antanas, sl. Skrajūnas, g. 1919 Stakliškių k., Stakliškių vlsč. Nuo 1945 - A rinktinės 3-o bataliono Lakūno būrio partizanas, Dainavos apygardos Margio grupės Tauro būrio vadas. Žuvo 1947 05 26 Pakrovų k., Stakliškių vlsč., Alekso Žuvininko sodyboje kartu su J. Kunigoniu-Dobilu. Užkasimo vieta nežinoma.
Gervickas Pranas, Antano, sl. Papartis, g. 1924 Saulučių k., Kruonio vlsč. A rinktinės 3-o bataliono Narsuolio būrio partizanas. Žuvo 1948 05 27 Baltaraištyje prie Pavuolių k. kartu su L. Krasausku-Žalgiriu ir G. Lekavičiūte-Saulute.
Krasauskas Leonas, Juozo, sl. Žalgiris, g. 1903 Vicių k., A. Panemunės vlsč. A rinktinės 3-o bataliono Narsuolio būrio partizanas. Žuvo 1948 05 27 Baltaraištyje, prie Pavuolių k., kartu su P. Gervicku-Paparčiu ir G. Lekavičiūte-Saulute. Užkasti žuvimo vietoje.
Lekavičiūtė Genė, Petro, sl. Saulutė, g. 1926 Joniliškių k., Kruonio vlsč. A rinktinės 3-o bataliono Narsuolio būrio partizanė. Žuvo 1948 05 27 Baltaraištyje prie Pavuolių k. kartu su L. Krasausku-Žalgiriu ir P. Gervicku-Paparčiu.
Rinkūnas Alfonsas, Jono, sl. Generolas, Vlado-Vėtros tėvas, g. 1883 Daubariškių k., Želvos vlsč. Siuvėjas. B rinktinės štabo apsaugos būrio, 2-o bataliono partizanas. Žuvo 1950 05 27 Ažumakio miške, Želvos vlsč
PUSKARININKIS KAZYS TYLA
1944 m. gruodį Anykščių vlsč. Burbiškio miške susirinkę per 100 partizanų iš Anykščių, Skiemonių, Debeikių, Kurklių ir Kavarsko vlsč., struktūriškai susiformavo į būrius, skyrius, o vadu išsirinko vyresnįjį puskarininkį Kazimierą Tylą. Rinktinės kūrimas užbaigtas iškilminga priesaikos ceremonija (šioje vietoje dabar stovi paminklas). Tai buvo pirmoji LLA partizanų rinktinė Anykščių krašte. 1944 12 26-27 d. NKVD kariuomenės dalinys užpuolė rinktinės stovyklą, tačiau partizanai puolimą atrėmė ir naktį pasitraukė į Romuldavos miškus. 1945 05 28 rytą NKVD kareiviai rinktinės įkūrėją ir vadą Kazimierą Tylą-Tarzaną suėmė, tardė, po to įvarė į ežerą, sušaudė ir ten paliko. Šitaip netoli gimtųjų namų nutrūko jo biografija. Sušaudyti jį įsakyta vandenyje, kad dingtų pėdsakai net pakrantės smėly. Namiškiai ir artimieji vidurnaktį slaptai palaidojo jį Rubikių, vėliau, po dvidešimtmečio, - vėl slaptai - perlaidojo Burbiškio kapinėse, kur amžinam poilsiui sugulę kiti šeimos nariai.
Česonis Motiejus, Motiejaus, sl. Perkūnas, Juozo, Prano ir Zigmo brolis, g. 1919 Peliūnų k., Kietaviškių vlsč. Nuo 1944 - DKR 4-o bataliono OS grupės vadas. Žuvo 1945 05 28/29 Jagėlonių miške
Stasiūnas Aleksas, g. Ringailių k., Žiežmarių vlsč. A rinktinės partizanas. Suimtas, žuvo 1948 05 28 etape į lagerį.
https://partizanai.org/failai/html/didziosios_kovos.htm
Jonas ŠIMKŪNAS. G. 1900 m. Abromiškio k., Kavarsko vls., ūkininkas, šeima turėjo 15 ha žemės. 1945 m. gegužės 28 d. namuose nušovė stribai. Palaidotas Peslių k. kapinėse.
https://partizanai.org/failai/pdf/Stase-KISELIENE-KAIP-NEPAMRSTI.pdf
1948 m. Gegužės 29 d. Alytaus aps. Seirijų vls. (dabar - Lazdijų r. sav.) Vaickūniškės k. apylinkėse MGB vidaus kariuomenės 284-ojo ir 34-ojo šaulių pulkų kareiviai bei MGB Alytaus aps. skyriaus operatyviniai darbuotojai vykdė plataus masto operaciją. Jos metu žuvo 6 Šarūno rinktinės Mindaugo grupės Vilko būrio partizanai (vienas nuskendo Dusios ežere), iš jų žinomi: Kubilius-Varpas, Pranas Milkevičius-Vilkas, Albinas Pavilonis-Rytas, Juozas Uzdila-Ožys ir Jonas Zdanavičius-Vytis.
Pietų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas. p. 52
1948 m. Gegužės 26 d. Kretingos aps. Kretingos vls. Genčų ir Tūbausių k. apylinkių miške (dabar - Kretingos r. sav.) MGB vidaus kariuomenės 273-iojo šaulių pulko kareiviai vykdė karinę operaciją. Jos metu nukauti 2 Kardo rinktinės štabo ryšininkai: Mykolas Katkus-Jokimas ir Kazys Šalnis-Vladas. Taip pat žuvo ryšininkas, partizanų rėmėjas Jurgis Paulauskas.
1948 m. Gegužės 26 d. Kuršėnų aps. Kuršėnų vls. Akmenaičių k. (dabar - Šiaulių r. sav.) per susišaudymą su MGB Šiaulių aps. skyriaus čekistų grupe žuvo 2 Vytenio rinktinės partizanai: Jurgis Keras-Bijūnas (rinktinės vadas) ir Juozas Matijošaitis-Meška (štabo viršininkas).
Vakarų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas. p. 182
1950 m. Gegužės 27 d. Telšių aps. Telšių vls. Kalnėnų k. apylinkėse (dabar - Telšių r. sav.) MGB vidaus kariuomenės 32-ojo šaulių pulko kareiviai ir MGB Ubiškės vis. poskyrio stribai vykdė karinę-čekistinę operaciją. Jos metu netoli gyventojo Napoleono Šaulio sodybos aptikta partizanų stovykla. Per susišaudymą žuvo 3 Šatrijos rinktinės Telšių būrio partizanai: Ignas Bogužas-Šiaučius, Juozas Kniukšta-Giedra ir Steponas Paulauskas-Bitė (būrio vadas). Gegužės 28 d. karinei grupei tęsiant operaciją, Ubiškės vls. Kaunatavos k. nušautas partizanas Kazimieras Eidintas-Kirgizas.
1950 m. Gegužės 29 d. Kretingos aps. Lenkimų vls. 20 MGB vidaus kariuomenės 32-ojo šaulių pulko kareivių ir 8 MGB Lenkimų vls. poskyrio stribai vykdė karinę-čekistinę operaciją. Karinė grupė, eidama mišku palei Šventosios upę, į šiaurės vakarus nuo Lenkimų mstl. (dabar - Skuodo r. sav.), netoli gyventojos Kazimieros Jonušaitės sodybos, pastebėjo grupę partizanų. Per susišaudymą žuvo 3 Kardo rinktinės Salantų (Tauragio) būrio partizanai: Augustas Baužys-Šubertas (būrio vado pavaduotojas), Kazys Daržinskas-Narūnas ir Kazimiera Jonušaitė (ryšininkė).
Vakarų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas. p. 208
1945 m. Naktį į gegužės 26 d. Kėdainių aps. Kėdainių vls. Vidulaukių k. (dabar - Kėdainių r. sav.) NKVD Kėdainių aps. skyriaus stribai nukovė 4 (kitais duomenimis - 5) Albino Gusto būrio partizanus. Iš jų žinomi: Albinas Gustas (būrio vadas), Alfonsas Jurevičius ir Jurgis Rapšys-Ajeras.
Šiaurės rytų Lietuvos partizanų sritis 1d. Atlasas. p. 127
1945 m. Gegužės 28 d. Biržų girioje (dabar - Biržų r. sav.) per NKVD kariuomenės operaciją aptikta partizanų stovyklavietė. Kautynėse žuvo 3 Biržų rinktinės Latvelių būrio partizanai: Voldis Jasiūnas, Lujanas (vardas nežinomas) ir Julius Valainis.
Šiaurės rytų Lietuvos partizanų sritis 1d. Atlasas. p. 23
1952 m. Gegužės 26 d. Troškūnų r. Krepšiagalio k. (dabar - Anykščių r. sav.) Jono Ignatavičiaus sodyboje žuvo Teofilio Gudo-Eskimo būrio partizanas Jonas Marcinkevičius-Jokeris.
Šiaurės rytų Lietuvos partizanų sritis 2d. Atlasas. p. 185
1949 m. Gegužės 26 d. Šiaulių aps. Klovainių vls. Puodžiškių miške (dabar - Radviliškio, Panevėžio ir Pasvalio r. sandūra) karinės čekistų operacijos metu žuvo Žaliosios rinktinės Tamošiūno grupės partizanai: Juozapas Petrauskas-Kiaunė, Kazimieras Portapas-Daunys ir Juozas Tamošiūnas-Frankas (grupės vadas).
Šiaurės rytų Lietuvos partizanų sritis 2d. Atlasas. p. 215
1945 m. Gegužės 28 d. Utenos aps. Alantos vls. Zapijuvkos k. (dabar - Molėtų r. sav.) NKVD vidaus kariuomenės 137-ojo šaulių pulko ir NKVD Utenos aps. skyriaus stribų grupė vykdė karinę čekistų operaciją. Jos metu buvo apsupti kaimo sodybų pastatai, kuriuose buvo apsistoję apie 39 partizanai. Padegus pastatus (namą, dvi daržines ir tris pirtis), 14 bandžiusių pabėgti partizanų buvo nušauti, o 27 sudegė. Iš jų žinomi: Jonas Dačinskas-Dobilas (būrio vadas) ir kaimo gyventojai Vytas Raukšta, Vytautas Steiblys, Pranciškus Steponėnas, Albinas Šeikis, Juozapas Šeikis ir Kazimieras Šeikis.
Šiaurės rytų Lietuvos partizanų sritis 2d. Atlasas. p. 81
