Šaulė Tremtyje

Šauliškuoju keliu

Minėdami Vasario 16-tos šventę, svetur gyvendami, lietuviai stovi prie kryžkelės, kur yra du keliai: vienas patogus lengvas eiti, tai nutautėjimo, o antras sunkus, tai lietuvybės. Mes šauliai esame pasirinkę ne lengvąjį nutautėjimo, bet sunkųjį lietuvybės ir aukos kelią. Todėl Vasario 16-toji atneša mums ne klausimą, kuriuo keliu eiti, bet negailestingą sąžinės sąskaitą, kaip tiesiai ir kaip tvirtai žengėme jau pasirinktuoju.

Tikrojo šauliškumo dvasia yra kovingumo dvasia, ir todėl pats pirmasis ir gyvybinis mūsų sąžinės sąskaitos klausimas yra šis: ar nepraradome atkaklaus ryžto, ar dar tebesame kovotojai, Tėvynės dvasios saugotojai ir Tautos kariai?

Pats likimas, pats gyvenimas šauliams uždėjo pareigą būti tautos aukuro sargais. Mes esame tautos aukuro sargais. Mes esame tautos dalelė. Tauta iš mūsų reikalauja tvirtų, darbščių, idėjinių tautiečių. Dėkime pastangas, kad tokiais būtume.

Kad Šaulių Sąjunga amžiais būtų gyva ir veikli, reikalinga į Sąjungą suburti jaunąją kartą ir įtraukti ją į šaulišką veiklą. O tą padaryti galima jeigu visi šauliai dės pastangas.

Tegul šie Lietuvos Nepriklausomybės 50-ji Metai būna atžymėti stipria šauliška veikla.

(Iš ČVDK šauliams aplinkraščio)  Kuopos Valdyba

Dalis prisiminimų apie Sofiją Čiurlionienę

1929 metų pradžioje S. Čiurlionienė, V. Europos pavyzdžiu, ėmė organizuoti Lietuvos Mergaičių Bičiulių Draugiją (Amies de la jeune fille). Nuo tos draugijos įsisteigimo dienos, iki kol ją likvidavo bolševikai, ji pati jai pirmininkavo, o man teko būti valdybos nare ir atstovauti tą draugiją Lietuvos Moterų Taryboje. Be oficialių valdybos posėdžių, ar draugijos organizuojamų platesnių subuvimų, man dažnai tekdavo lankyti Čiurlionienę ar bent tartis su ja telefonu. Teko ją arčiau pažinti ne tik kaip gabią visuomenininkę, bet ir kaip nuoširdžią draugę. Be eilinių draugijos reikalų aptarimo (buvau jos sekretorė) su Čiurlioniene kalbėdavomės apie jos kūrybą (dažnai tai buvo apie “Dvyliką brolių juodvarniais skraidžiusių”), apie jos įvairius vertimus, apie darbą Lietuvos universitete, apie jos keliones, kurių metu ji dalyvaudavo Mergaičių Bičiulių draugijos ar kituose tarptautiniuose kongresuose. Kada 1930 m. važiavau į Tarptautinį Moterų Kongresą Vienoje ir sekančiais metais — į Augštąjį Mokslą Baigusių Moterų (University Women’s Clubs) suvažiavimą, JAV (Wellesley, New Yorke ir Bostone), Čiurlionienė, o ne kas kitas, padėjo man susirankioti visas tokių kongresų dalyvėms reikalingas informacijas apie Lietuvą, išmokė mane ten prisilaikomo etiketo, padovanojo man tautinius drabužius: —“Tik tu juos dėvėk kiekvienai progai pasitaikius ir tuo patrauk dėmesio mūsų Lietuvai!”

Skaityti daugiau: Šaulė Tremtyje

Lietuviai Kariai Laisvajam Pasaulyje

—    Lietuvoje buvusiųjų partizanų šaudymas tebevyksta. Jonavoje paskutiniu metu įvyko teismas Gineikiui, kuris iki šiol slapstėsi Lenkijoje. Jis buvo nuteistas mirti; nei kaltinamojo gynybos, nei apeliacijos teisme nebuvo žiūrėta.

—    Lietuvoje naujokų ėmimas į karinę tarnybą tęsiamas ir pavasarį būna, neva, iškilmingos išleistuvės, kur partijos atstovai pasako kalbas, Vilniaus Aidų ansamblis padainuoja. Išvykstantieji jaunuoliai daro liūdną vaizdą, nes kariuomenėje jie turi išbūti 3 metus. Kariuomenėje jie būna blogai auklėjami, nieko neišmoksta, demoralizuojasi, virsta nenuoramomis, grįžus iš tarnybos, net ir partija nenori priimti juos į darbus.

—    Leonas Černišovas, Montrealio “Ramovės” skyriaus pirmininkas, tragiškai žuvo Kanadoje.

—    Kęstutis Kuraitis, iš P. Vietnamo nuvyko atostogų Australijon, į Sidnėjų. Išvykstant atgal į frontą, lietuviai jam suruošė gražias išleistuves. Jis yra marinų dalinyje ir įstojęs į karinę tarnybą savanoriu.

—    Jonas Braškus, įstojęs savanoriu į JAV karinę tarnybą, jau daug kur buvo: San Domingo 11 mėn., Pietų Vietname 16 men., o paskutiniu metu išvyko į Pietų Korėją. Jis yra raketų specialistas, kilęs iš Čikagos.

—    D. Vaiciekauskas, buvęs Paryžiuje uolus tautinių šokių grupės narys, dabar atlieka karinę tarnybą Prancūzijos kariuomenėje.

—    Ltn. Algis Garsys, dabar yra P. Vietname, Khe Sanh bazėje, kurią komunistai nuolatos mėgina užimti. Apie jį labai plačiai aprašė “Waterbury American” ir Chicagos “Daily News”. Ltn. Garsys sukūrė šeimą 1966 m. Jis ir jo žmona Livija kovoja prieš komunistų užmačias, jų norą pavergti, kaip ir Lietuvą, taip ir kitas tautas. Jis rašo iš fronto prašydamas, kad visi vieningai kovotų ir palaikytų karius Vietname, neklausydami jokių koloborantų ar “taikos nešėjų”.

Skaityti daugiau: Lietuviai Kariai Laisvajam Pasaulyje

Karys 1968m. 5-6 Turinys, metrika

 

Įsteigtas Lietuvoje 1919 — Nepriklausomybės kovų — metais

Atgaivintas Jungtinėse Amerikos Valstybėse 1950 metais

PASAULIO LIETUVIŲ KARIŲ - VETERANŲ MĖNESINIS ŽURNALAS

Nr. 5 (1442)    GEGUŽĖS - MAY    1968 

Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto pirmininkas dr. Kęstutis Valiūnas ... viršelis

Nr. 6 (1443)    BlRŽELIS - LlEPA - JUNE    1968 

Taut. Šokių šventes dalyviai pagerbia žuvusius dėl Lietuvos laisvės: viršelis

   T U R I N Y S

J. V. Sūduvas— Partizano priesaika

Dr. A. Budreckis— Lietuviškoji ekspansija

J. Vasys— Lietuvos valstybinės sienos

A. Grigaitis— Įsakymas 1863 m. sukilėliams

V. Senulis— Neišnaudotos galimybės nepriklausomybei išlaikyti

V. M. Klausutis— Mūsų ryžtas ir kova

E. Bazėnas— Nelaisvė ir vėl—laisvė

A. Beržinis— Šūviai, kurie nieko nepranašavo

St. Dirmantas— Pasvarstykime apie tikrąją kovą

Tremties Trimitas

Šaulė Tremtyje

Lietuviai Kariai Laisvajame Pasaulyje

Kronika

Redaktorius — Zigmas Raulinaitis
Administratorius -— Leonas Bileris
Redaktoriaus pavaduotojas — Jonas Rūtenis

Skaityti daugiau: Karys 1968m. 5-6 Turinys, metrika

Kronika

Bostono LJS Nemuno tunto gerasis darbelis, 50 metų Lietuvos nepriklausomybės atstatymo, Vasario 16 proga

Bostono lietuvių jūrų skautijos Nemuno tunto vadovai pagerbė savanorį - kūrėją Vladą Baldą, kuris su broliais Stasiu ir Baliu 1919 m. stojo Panevėžio Apsaugos būrin ir kvietė jaunimą ginti laisvės. Vlado ir jo brolių pastangomis keli šimtai Lietuvos sūnų savanoriškai išėjo kovoti už nepriklausomą Lietuvą. Vladas už narsumą pirmose Lietuvos kariuomenės kautynėse su bolševikais, ties Šėta, buvo apdovanotas, vienas pirmųjų, Vyties Kryžiumi.

Garbingam Lietuvos laisvės gynėjui, Vladui, Nemuno tuntas padovanojo nuotraukoms albumą, kurio viršelį puošia gražūs tautinių juostų raštai, Geležinis Vilkas ir Gedimino pilis.

Vladas buvo nuoširdžiai dėkingas už dovaną ir tiki, kad ateityje, sulaukę tinkamo momento, Lietuvos sūnūs ir dukros, su Augščiausiojo palaima, didžiu pasiryžimu ir drąsa sutraukys svetimųjų vergijos pančius.

Vladas ir jo du broliai (kurių jau nėra gyvųjų tarpe) buvo vieni iš pirmųjų iš dešimties, kurie sudarė Panevėžio Apsaugos būrio branduolį, iš kurio vėliau buvo sudarytas 4 p. pulkas ir Vladas buvo to pulko Mokomosios kuopos viršila. Jam teko kautis su bolševikais, bermontininkais ir lenkais. Vladas dabar eina aštuoniasdešimtuosius metus, dar jaučiasi stiprus ir normaliai išdirba savaitėje 40 valandų. Pažymėtina, kad Vladas be Vyties Kryžiaus dar yra apdovanotas Savanorio ir Lietuvos Nepriklausomybės medaliais.    B. K.

— Gintautas Barauskas, studijavęs Italijoje, grįžęs į Čikagą pas tėvą, vasario mėn. išvyko savanoriu į JAV kariuomenę, į marinus. Dabar jis yra San Diego bazėje, Kalifornijoje, kur dirba vertėju ir žada lankyti Karo mokyklą.

Nemuno tunto tuntininkas Bronius Kovas įteikia dovaną pirmajam Vyties Kryžiaus kavalieriui Vladui Balčiui. Kairėje sėdi j.s. Povilas Jančaus-kas.    Gintaro Čepo nuotr.

Ramovės New Yorko sk. v-bos ir KARIO štabo pasitarimas kovo 2 d. Iš k.: B. Balčiūnas, L. Tamošaitis, V. Alksninis, K. Jankūnas, Z. Raulinaitis, L Bileris, K. Urbšaitis, J. Zabelskis, J. Rūtenis. Nuotr. L. Tamošaičio

Skaityti daugiau: Kronika

Partizano priesaika

J. V. SŪDUVAS

Žavinga birželio naktis tiesė savo tamsos skraistę virš Vilniaus miesto. Sidabrinis mėnulio kamuolys, išsinėręs iš Panerių miško, ritosi kalvelių viršūnėlėmis ir, pasiekęs Trijų Kryžių kalną, priglaudė savo veidą prie balto granito kryžiaus. Ir čia, mesdamas savo šaltą žvilgsnį į Gedimino kalną ir Katedros aikštę, klausėsi Vilnelės čiurlenimo. O ši, it sidabrinė juostelė, apipynusi kalno papėdę, savo šnerėjimu pasakojo senajai piliai nuostabią pasaką apie praėjusios didybės laikus. Ir tik amžinai Nemuno pasiilgusi Neries srovė, neramiai verpetuodama, skubinosi vakaruosna. Iš apipintų žydinčiais krūmais Vilnelės šlaitų sklido lakštučių melodijos, virpindamos gūdžią vidurnakčio tylą nuostabiais garsų aidais.

Šią Šventaragio slėnio tylą netikėtai sudrumstė nežinomo keleivio atsiradimas. Niekeno nepastebėtas, jaunas ir augalotas vyras, pasidėjęs ant pakrantės akmens savo šautuvą ir kelionės maišelį, skaidriu Vilnelės vandeniu prausė savo prakaitu aptekusį veidą. Šio nuostabaus keleivio atsiradimą slėnyje galėjo pastebėti tik pats mėnulis.

Apsiprausęs ir susitvarkęs savo sudėvėtą karišką rūbą, keleivis atsisėdo ant akmens ir, atsirėmęs į šautuvą, įsmeigė žvilgsnį į Gedimino kalną.

Po trumpos susikaupimo valandėlės jaunuolis energingai pakilo ir, tarsi pagautas paslaptingos jėgos, ištiesė savo rankas į kalno griuvėsius, tyliai tardamas:

— Aš atvykau vienas iš tūkstančių tų, kurie dar šiandien narsiai gina tavo kunigaikščių žemę nuo skaitlingų raudonųjų priešo gaujų. Tačiau, nesuskaitomais ir nepažymėtais kapais jau per gausiai yra nusagstyti mano tėvų šalies žalieji miškai ir į rytus vedantys keliai. Klastingas priešas, pasikinkęs tavo sūnus-išdavikus, neša mums mirtį iš pasalų ir retina mūsų eiles!

— Tu, amžina mano protėvių sostine, tik tavyje glūdi garbingos mano tėvų žemės paslaptinga gyvybė ir tautinė galia! Šią lemtingą birželio naktį, kai šimtai ir tūkstančiai mano brolių ir sesių buvo atplėšti nuo gimtųjų namų ir išvežti nežinomam likimui ir kančioms į šaltąjį Sibirą, aš kreipiuosi į Tave, jieškodamas dvasinės atramos. Nes tik tavo senovės didybėje rusenantis Lietuvos genijus gali duoti atsakymą apie tolimesnės mūsų kovos prasmę ir atgaiviūti silpstančias jėgas. —

Lyg jausdamos kažką nepaprasto, lakštingalos nutraukė savo giesmę. O mėnulis, staigiai kildamas, nukeliavo virš miegančio miesto, mesdamas tamsų šešėlį Vilnelės atšlaitėms ir Šventaragio slėniui. Paslaptinga raudono rūko srovė, kildama iš miesto, šliaužė Katedros aikšte ir, aplenkdama pilies kalną, sparčiai ritosi rytų link.

Skaityti daugiau: Partizano priesaika

Daugiau įrašų...

  1. LIETUVIŠKOJI EKSPANSIJA
  2. LIETUVOS VALSTYBINĖS SIENOS
  3. VIETNAME ŽUVUSIAM BROLIUI
  4. Įsakymas 1863 metų sukilėliams

Subkategorijos