Redaguoja — š. P. Petrušaitis 1561 Holmes Ave, Racine, Wise.
IV LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS
SUVAŽIAVIMAS
Suvažiavimas, įvykęs 1967 m. spalio mėn. 7 d., Jaunimo Centre, Čikagoje, prasidėjo pamaldomis TT jėzuitų koplyčioje ir “Tėviškėlės” parapijos bažnyčioje.
Po pamaldų atliktos apeigos prie Žuvusiems dėl Lietuvos Laisvės paminklo Jaunimo Centro sodelyje. Kalbėjo S-gos pirmininkas š. Vl. Išganaitis. Vainiką padėjo ir aukurą uždegė šaulės K. Kodatienė ir S. Petrauskienė.
IŠKILMINGAS POSĖDIS Į iškilmingojo posėdžio prezidiumą buvo pakviesti: Lietuvos gen. konsulas dr. P. Daužvardis, L. V. S-gos “Ramovės” CV pirm. prof. gen. St. Dirmantas, Sav. - Kūrėjų CV pirm. dr. K. Gudaitis, S-gos garbės nariai — Al. Mantautas, gen. K. Musteikis, teis. R. Skipitis, Amerikos LB CV pirm. inž. Br. Nainys, Amerikos ir Kanados Lietuvių Fronto Bičiulių CV pirm. inž. Vyt. Galvydis, L. S. Brolijos Vyriausias Skautininkas v. s. Vl. Vijeikis, TT Jėzuitų atstovas kun. J. Kubilius, SJ, gen. M. Rėklaitis ir Teisininkų ir “Naujienų” atstovas Alg. Budreckas.
LšST IV Visuotinio Atstovų suvažiavimo dalyviai prie žuvusiems dėl Lietuvos Laisvės paminklo, Čikagoje
V. Noreikos nuotr.
Prezidiumui užėmus vietas, buvo įneštos JAV, Lietuvos ir šaulių kuopų vėliavos. Himnus sugiedojo š. muz. J. Sodaičio vadovaujamas šaulių moterų oktetas. Posėdžiui pirmininkavo š. Vl. Išganaitis.
Konsulas dr. P. Daužvardis savo sveikinimo žodyje priminė, kad besirūpinant tauta nereikia pamiršti valstybės. Be valstybės tauta nyksta. Kvietė atstovus šauliškai kovoti dėl Lietuvos laisvės su drąsa širdyse.
Skaityti daugiau: Tremties Trimitas
Redaguoja E. PETRAUSKAITĖ. 926 W. 52nd Street. Chicago, III. 60609
K. Kodatienė
IŠGIRSK MŪSŲ BALSĄ
O Viešpatie, didis, Kūrėjau galingas,
Išgirsk mūsų balsą ir būk gailestingas:
Sustiprinki ryžtą, sustiprink jėgas,
O dvasios galiūnų dar daug atsiras—
Kovot dėl tėvynės, dėl bočių šalies.
O Angele, geras, mums ranką ištiesk!
Darbu ir auka ir malda taip karšta —
Kad taptų laisva mūs brangi Lietuva.
Per amžius budėję dėl laisvės šventos,
Negalim nurimti, gyventi be jos.
Tetrūksta retežiai vergijos baisios,
Tiesa viešpatauja ant žemės visos.
Ir kaip visi žmonės laisvųjų kraštų,
Vėl prie Nemunėlio gražiųjų krantų,
Savų ąžuolų ir dangaus globoje
Mes trokštame garbinti, Dieve, Tave!
ŠAULIŲ SĄJUNGOS ATSTOVŲ SUVAŽIAVIMUI PRAĖJUS
Šaulių atstovų suvažiavimai yra šaukiami kas trys metai. Rodos, toks neilgas laikotarpis. Tačiau kiek daug visokių įvykių per tą laiką būta. Tų pasikeitimų buvo ir mūsų Sąjungoje. Tenka pasidžiaugti, jog šaulių gyvenime tie metai įnešė didesnį organizuotumą, sustiprėjo nariais ir veikimu buvusios kuopos, o taip pat įsisteigė ir keletas naujų. Malonu, kad šauliai vis daugiau patraukia jaunimo, o ir moterų šaulių skaičius pašokęs. Deja, atstovių tarpe iš tolimesnių vietovių atvyko vos keletas. Bet turint galvoje didelius nuotolius ir kitas trukdančias sąlygas, tai yra suprantama. Pagaliau, vyrams visados lengviau pasitraukti kuriam laikui nuo šeimos ir, iš viso, jiems geresnės tam sąlygos. Tačiau susirinkimų salėse netrūko moterų, kurios atstovavo Čikagą ir jos artimesniąsias apylinkes — Cicero, Wisconsiną ir kt.
Labiausia šiame suvažiavime pasigedome mūsų vyriausios globėjos, mūsų garbės vadės, nenuilstančios sesės Sofijos Pūtvytės-Mantautienės, kuri dėl nesveikatos negalėjo atvykti. Tačiau mes visos savo širdyse jutome jos dvasinį buvimą mūsų tarpe. Tiesioginiai čia ją atstovavo jos vyras, brolis Mantautas, šaulių garbės narys, o taip pat moterų vadė, sesė Kodatienė, kuriai ji savo mintis ir pageidavimus patiekė raštu. Susirinkimas nutarė ją pasveikinti, palinkint geresnės sveikatos.
Nežiūrint nedidelio mūsų skaičiaus, šaulės šiame suvažiavime aktyviai prisidėjo savo dalyvavimu. Vienos jų, greta vyrų, ėjo vėliavų sargybą, o tų vėliavų šiemet susirinko net aštuonetas. Kitos sesės, tai moterų šaulių sekstetas, kėlė susirinkusiųjų dvasią savo giesmėmis: prie paminklo sugiedojo giesmę žuvusiems šauliams, atidarant iškilmingąjį susirinkimą jos giedojo Amerikos Himną ir Tautos Himną, kuriam galingai pritarė visa salė, o uždarant sugiedota Mažosios Lietuvos Himnas — Lietuviais esame mes gimę .. . Sekstetą sudarė šios šaulės: T. Serapinienė, M. Vizgaitienė, M. Didžpinigaitienė, A. Četkauskienė, P. Prankienė ir Br. Sodaitienė.
Prie žuvusiųjų paminklo aukurą užkūrė dvi jaunos Vytauto D. kuopos šaulės — Birutė Baškauskaitė ir Virginija Skrabutonytė, o vainiką padėjo mūsų vyriausia vadė, sesė K. Kodatienė ir Vytauto D. kuopos moterų vadovė S. Petrauskienė. Sesė Kodatienė paskaitė savo šiai progai parašytą eilėraštį “Išgirsk mūsų balsą”. Be to, sesė atstovavo šaules, būdama išrinkta susirinkimo prezidiumąn vicepirmininke ir pranešė apie šaulių moterų veikimą. Visur jos dirba greta vyrų, kai kur užimdamos net atsakomingas pareigas valdybose, ir yra uoliausios padėjėjos visuose šaulių
virš.: Jaunosios šaulės — B. Baškauskaitė ir V. Skrabutonytė — uždega aukurą.
Apač.: Sesės K. Kodatienė ir S. Petrauskienė deda vainiką prie žuvusių dėl Lietuvos laisvės paminklo.
Nuotr. V. Noreikos
Skaityti daugiau: Šaulė Tremtyje
L.V.S. RAMOVĖS ROČESTERIO, N.Y. SKYRIUS
Skyriui pirmininkauja, jau ketvirti metai iš eilės, darbštusis ramovėnas Valerijonas Vitkus. Tai, tikrai, žmogus—idealistas, visu kūnu ir širdimi atsidavęs organizacijai, ir tai nevien tik ramovėnams. Jam uoliai talkininkauja kiti du valdybos nariai — paslaugusis Keiba ir ilgametis taupusis iždininkas M. Pūčius. Skyrius, kad ir turi sąrašuose 29 narius, bet į susirinkimus atsilanko mažesnė pusė ir tai vis vyresniojo amžiaus ramovėnai, kuriuos jaunesnieji vadina “volkstur-mu” (taip buvo vadinami II pas. karo metu vokiečių senyvo amžiaus kariai). Kad ir aktyvių narių skaičiumi skyrius mažokas, bet jis, darbščiosios valdybos vadovaujamas vis dar gyvuoja ir veikia: ruošia metines kariuomenės šventes, iš surinktų kuklių aukų šelpia karo invalidus, KARĮ, pasiuntė nemažą auką Laisvės Kovų Istorijos išleidimui, mirusiij gerbimo dienomis lanko ramovėnų kapus, ir sveikina įvairių progų sukaktuvininkus.
Jaunesniojo amžiaus ramovėnai aktyviau reiškiasi kitose organizacijose, bet toks reiškinys ne vienintelis tik Ročesteryje, todėl prisieina laikyti tai “normaliu” dalyku. Todėl skriaudžiami ramovėnai pensininkai, kai juos laikoma pasyviais: jie lanko susirinkimus, moka nario mokestį, kai reikia tai nepasigaili ir vieną - kitą dolerį paaukoti, kad ir “volksturmas”, bet dar aktyvus.
Blogiau su tais, kurie jokio nario mokesčio nemoka, bet sąrašuose jie laikomi su viltimi, kad galgi susipras ir grįš į narių eiles.
Jau 2 metai, kai ruošiamos ramovėnų Kūčios. Jos turi gražų pasisekimą, bet jų sąskaiton nereikėtų išbraukti iš darbų plano Kariuomenės šventės dienomis ruoštieji ramovėnų šeimoms pobūviai. Šią seną gražią tradiciją reikia tęsti ir toliau, nes tai yra maloni ir natūrali šventės užbaigimo dalis. R. Liormonas
Skaityti daugiau: Kronika
— Pietų Vietname nuo komunistų kulkų žuvo armijos 4 kl. specialistas Antanas Vaičkus iš Čikagos. Jis tarnavo 25 divizijoje. Tarnybą pradėjo tik vasario mėnesį, į P. Vietnamą, atvyko liepos mėnesį.
— Kpt. S. Ripskis buvo atvykęs į Evergreen Park, pas tėvelius ir šeimą atostogų ir spalio 16 d. išvyko į P. Vietnamą. Jis 3 metus jau ištarnavo V. Vokietijoj, o dabar teks dar vienus metus tarnauti P. Vietname.
— Romas Baika iš Mass., išbuvęs 13 mėn. P. Vietname, parvyko atostogų ir iki sausio mėnesio baigs tarnybą Amerikoje.
— Kpt. J. Jurskis, išbuvęs metus P. Vietname, atvyko į Philadelphiją atostogų pas savo šeimą, o po jų - — į naują vietą Amerikoje.
— K. A. Urbutis tarnauja V. Vokietijoj, 3-čioj pėst. divizijoj.
— Mjr. dr. J. Manelis metus laiko išdirbo JAV kariuomenės ligoninėje Frankfurte, dabar jis perkeltas į Briuselį, Belgijoje.
— Dr. Rimvydas Plenys atlieka karinę tarnybą Okinavoje, kur dirba karinėje ligoninėje. Jis yra čikagietis.
— Marinas Maršalas Zolpis, pusantrų metų išbuvęs Pietų Vietname, sugrįžo sveikas į U. S. A. ir čia tęs karinę tarnybą.
— Edmundas Paulauskas, helikopterio pilotas P. Vietname, pasižymėjo fronte, išgelbėdamas marinų dalinį. Už tai jis tapo apdovanotas “Army Commendation” medaliu ir dabar Formozoje praleidžia atostogas.
— Marinui W. Marčiulaičiui, gulinčiam Great Lakęs, III., karių ligoninėje, buvo įteiktas “Purple Heart” medalis už pasižymėjimus kovose P. Vietname.
— Antanas Karpys, sprausminio lėktuvo pilotas, žuvo Australijoj, vos tesulaukęs 29 metų amžiaus. Jis buvo naujas ateivis ir jo žuvimą plačiai aprašė Australijos spauda.
Skaityti daugiau: Lietuviai Kariai Laisvajame Pasaulyje
