LIETUVOS VALSTYBINĖS SIENOS

JONAS VASYS
(pabaiga)

Iki šiol mūsų pagrindas nepriklausomai Lietuvai atstatyti buvo tas, kad esame gyvybinga, dinamiška, pažangi, laisvę mylinti tauta, su senomis savomis valstybinėmis tradicijomis. Taigi, todėl mes turime būti nepriklausomi, taip kaip per šimtmečius esame buvę. Visa tas yra tiesa, bet kam gi tas rūpi. Juk vien tik teisė, dar neduoda laimėjimo. Būdami vieni, šiomis sąlygomis, nepriklausomybės išsikovoti negalime.

Lietuvos nepriklausomybės atstatymo reikalą mums reikia pastatyti taip, kad jis būtų patrauklus ir mūsų stipriesiems draugams, kaip J. A. Valstybėms, o be to, būtų naudingas mūsų kaimynams, šiaurės Europos valstybėms. Tas gi galima tik jei Lietuva virstų tranzito valstybe. Tada lieka šią gražią ir patrauklią idėją tinkamai pristatyti mūsų draugams. Tuo reikalu reikėtų išleisti keletą gerai motyvuotų ir pagrįstų veikalų ir juos tinkamai paskleisti.

Kokiomis sąlygomis Lietuvos nepriklausomybės atstatymas būtų galimas? Turbūt turėtų susidaryti labai nuostabios sąlygos, kad Rusija gera valia baigtų Lietuvos okupaciją. Tam nesimato jokių ženklų, negirdėti jokių pažadų. Jei, tačiau, taip įvyktų, tai tikriausiai reikalas nesibaigtų vien- tik Lietuva, o eitų daug toliau, kol visos, taip vadinamos respublikos, atsiskirtų. Rusai tai žino, ir todėl tokio precedento neleis.

Tačiau, karai, nors ir nelaukiami ir neapkenčiami, kyla staiga, nelauktai, nepramatytai, iš pamatų keisdami buvusias valstybių sienas, tautų santykius, pažiūras į gyvenimą ir užsistovėjusias, pasenusias idėjas. Argi ne bepročiu būtų apšauktas žmogus, kuris Hitlerio galybės laikais būtų pasakęs, kad Lenkijos sienos pasistūmės į vakarus iki Udruvos ir Neisės, kad Prūsuose neliks vokiečių. O šiandieną tą viską laikome normalia padėtimi.

Nėra abejonės, kad ateinantis karas Europos žemėlapį keis dar daugiau. Tam turime ruoštis ir turėti keletą atsarginių planų. Mažų mažiausia, mes turime savo galvoseną perorientuoti, kad pasikeitimų bus, ir kad tada gali susidaryti istorijoje negirdėtų galimybių. Tada gal Lietuvos atstatymas galės būti visai realus ant visų buvusių baltų ir Lietuvos valstybinių kraštų, bet kada turėtų praeityje. O baltų gyvenamieji plotai, pagal paskutinius mokslinius įrodymus, vakaruose siekė Elbės upę, šiaurėje — Ladogos ežerą, rytuose — Uralo kalnus, pietuose ėjo žemiau Kievo miesto, Karpatų kalnų pašlaitėmis. Žiūrėk Broniaus Kviklio “Mūsų Lietuvos” III tomą.

Augštesnis mūsų tautos išsilavinimas ir politinis subrendimas leidžia praplėsti valstybės sienas ir visvien ją tinkamai administraciniai ir ekonominiai tvarkyti.

Mūsų tauta visada duodavo natūralų prieauglį. Taip yra ir dabar, kad ir labai sunkiose okupacinėse sąlygose. O tas duoda rimtų vilčių ateičiai. Gyventojų prieauglis 1.3% reiškia gyventojų padvigubėjimą 30-40 metų bėgyje. Tik reikia sąlygų, kad tas prieauglis nebūtų išvežamas iš Lietuvos kitur. Tačiau tokias sąlygas duoda tik nepriklausoma valstybė.

Dabar bandysiu patiekti apytikrį tos minimalios Lietuvos valstybės plotą:

                                                    kv. km.

Dabartinė LTSR ........................... 65.000
Priskirta iš dabartinės Gudijos .... 110,000
Mažoji Lietuva ir Prūsai ................ 25,000
Priskirta iš dabartinės Lenkijos ..    20,000
Viso .............................................. 220,000

Tokį plotą dabar turi sovietinė Gudija, iš kurios pusę ploto priskyriau Lietuvai. Jei Gudija kelsis nepriklausoma valstybe, kuo aš labai abejoju, tai jai galima būtų kompensuoti iš Rusijos — Dniepro upės paupyje, panašiai kaip Lenkijai buvo kompensuota iš Vokietijos teritorijos. Iš tiesų, ten ir yra tikroji Gudija, kurios sritis sau prisiskyrė Rusija.

Sudarant sąjungą su Latvija ir Estija, jų plotai būtų:

                                                      kv. km.

Dabartinė sov. Latvija .................... 68,000
Priskirta iš dabartinės sov. Rusijos  22,000
Viso ................................................ 90,000

Dabartinė sov. Estija ........ 44,000
Priskirta iš sov. Rusijos .... 16,000

Viso .................................. 60,000

Bendras Baltijos valstybių plotas:

Lietuva ........... 220,000    kv.  km.—    60%

Latvija ............ 90,000    kv.    km.—    24%

Estija .............. 60,000    kv.   km.    — 16%

Visa Baltija ..... 370,000    kv. km.    —  100%

Visas tas plotas būtų truputį didesnis kokį Lenkija turėjo prieš II Pas. karą. Tokiame plote, prie šių dienų technikos, galėtų visapusiškai tarp-

ti bent 37 mil. gyventojų. Tautai natūralų prieauglį turinčiai, tą skaičių pasiekti, yra tik laiko klausimas.

Tokio dydžio tauta ir su labai rafinuotomis genocidinėm priemonėm išnaikinti kaimynams nebūtų lengva. Tuo būdu būtų padėtas tvirtas pagrindas tautos ateičiai ilgiems šimtmečiams.

LIETUVOS GYVENTOJAI

Pramatyti atstatomos Lietuvos gyventojus, turėtume aptarti kas yra tauta. Vakarų kraštuose, ypač anglo-saksų valstybėse, žmonės etninėmis grupėmis neskirstomi, pasitenkinama, kad jie yra piliečiai. Tam ryškiais pavyzdžiais gali eiti: Amerika, Anglija, Švedija, kur žmogus, priėmęs pilietybę, yra atatinkamai, laikomas amerikiečiu, anglu ar švedu.

Mūsų kaimynai rusai, lenkai ir vokiečiai tautybę supranta kitaip. Jiems valstybė turį būti vienatautė, kitų tautų gyventojai turi būti išnaikinti, neatsisakant nei genocidinių priemonių, arba nutautinti prievarta. Tam jie vartoja ekonominę priespaudą, spaudos draudimą, organizacijų varžymą ir visišką jų panaikinimą, mokyklų uždarymą, kalėjimus, koncentracijos stovyklas ir kita. Reikia pasakyti, kad ir religija jiems tėra tik įrankis nacionalistiniams tikslams siekti.

Neturėdami elementarinių laisvių, žmonės tuose kraštuose laimės neturėjo; o Rusijoje ir Lenkijoje ekonominis skurdas buvo tų valstybių neatskiriama dalis.

Sekant Lietuvos valstybės tradicijas nuo pačių seniausiųjų laikų, mūsų pažiūra į gyventojus buvo gana artima šių dienų vakarietiškajai: niekas gyventojų neskirstė nei religiniu, nei tautybės atžvilgiu. Žmonės džiaugėsi laisve, ją augštai vertino ir gynė ją nuo priešų: gudas ir lenkas kariavo šalia lietuvio, gindamas Lietuvos laisvę.

Mano nubrėžtose Lietuvos valstybinėse sienose niekur neišeinama iš baltų gyventos erdvės ir Lietuvos valstybei per šimtmečius priklausiusių kraštų. Tik Prūsų dalis ir Mažoji Lietuva per keletą šimtmečių neįėjo į Lietuvos valstybę, tačiau visiems aišku, kad ten yra Lietuva.

Žinant mūsų kaimynų genocidinius metodus, suprantama, kad dalis gyventojų tame plote lietuviškai jau nebekalba. Iš jų yra labai išskirtini, kurie save vadina “tuteišiais”. Jie yra tie patys lietuviai, tik norėdami išvengti išžudymo, prisiėmę slavišką žargoną, dažnai dar su lietuvišku akcentu ir daugybe lietuviškų žodžių. Toliau eina sulenkinti lietuviai ir gudai katalikai. Sulenkintieji lietuviai yra ilgos unijos su Lenkija palikimas. Tokių mes turėjome net ir nepriklausomoje Lietuvoje, ypač srityje pagal Nevėžio upę. Tačiau netruko nei 20 metų, kai jie jau nei kiek nebesiskyrė nuo kitų lietuvių. Katalikai gudai yra caristinės Rusijos okupacinis palikimas. Ypač daug tokių atsirado spaudos draudimo metu, kai lietuviškoji spauda iš Tilžės skleidžiama, nebegalėjo jų pasiekti.

Klaidinga, tačiau, būtų manyti, kad vakariniai gudai pravoslavai nėra lietuviškos kilmės. Jau anksčiau minėtoje, prieš 100 metų trijų rusų mokslininkų sudarytoje statistikoje, pažymėta, kad į pietus nuo Nemuno, kur buvo surasta 60 -70% lietuvių, arba jotvingų, daugelis jų buvo pravoslavai.

Dabartinės okupacijos metu į rytinę Lietuvą, kuri dabar yra priskirta sovietinei Gudijai, rusai privežė daug tikrųjų rusų, ukrainiečių ir kitokių plačiosios Rusijos gyventojų. Tas pat įvyko ir Mažojoje Lietuvoje. Humaniškumo sumetimais tiems gyventojams turėtų būti sudarytos sąlygos grįžti namo.

Taigi, labai apytikriai, Lietuvos gyventojų statistika atrodytų taip:

1959 m. rusų patiektoje statistikoje

Lietuvoje buvo lietuvių ........................ 2,280,000

Devynių metų 1.3% prieauglis ...........  320,000

Numatyta sugrįš iš Rusijos ................. 150,000

Lietuviai paleisti iš Sibiro, negavę
rusų leidimo apsigyventi Lietuvoje,
todėl įsikūrę Vilniaus krašte (dabar Gudijoje),
Latvijoje ir Mažojoje Lietuvoje .......... 100,000

Lietuviai lenkų tautybės priedangoje išvykę į Lenkiją, kurie grįžtų į nepriklausomą Lietuvą ................ 100,000

Lietuviai, kurie, numatoma, grįžtų iš Vakarų .................... 50,000

Viso ...... 3,000,000

Dabar gyvenantieji Lietuvoje,
užsirašę lenkais, gudais, vokiečiais
ar rusais, tačiau, Lietuvai atgavus
laisvę, užsirašytų lietuviais  ............ 300,000

Suvalkų, Seinų, Augustavo,
Balstogės, Gardino, Lydos,
Ašmenos, Valažino, Svyrių,
Breslaujos, Naugarduko ir kt.
sričių gyventojai, kurie dabar
tesivadina tuteišiais, tačiau
užsirašytų lietuviais, nors
gal ir nebekalba lietuviškai ............ 700,000

Viso lietuvių ................................. 4,000,000

Gyventojai naujai priskirtų sričių,
kurie pradžioje užsirašytų lenkais,
gudais ar tuteišiais, tačiau,
po 25 metų taptų lietuviais ........... 1,000,000

Viso lietuvių po 25 metų .............. 5,000,000

Priimtina svetimtaučių mažuma ... 1,000,000

Viso Lietuvos gyventojų ................ 6,000.000

Baltijos gyventojai:

Lietuva ............. ................. 68.0% — 6.000.000

Latvija ................................ 20.5% — 1,800.000

Estija ............ ..................... 11.5% — 1,000,000

Viso Baltijoje .................... 100.0% — 8,800,000

Gyventojų tankumas 1 kv. km.: Lietuvoje — 27, Latvijoje — 20, Estijoje — 17. Taigi, Lietuvoje gyventojų būtų tankiau kaip J.A.Valstybėse, Latvijoje — kaip J.A.V-se ir Estijoje — truputi rečiau.

Nereikia pamiršti fakto, kad visas Lietuvos turtas dabar priklauso valstybei, tiksliau tariant — komunistų partijai. Atstačius nepriklausomą valstybę, tas nevykęs eksperimentas turės būti panaikintas, turtas turės būti vėl atiduotas valstybės piliečiams, jos gyventojams. Daugybė buvusių įvairių savininkų yra jau mirę, emigravę, kai kurių profesija bus tiek pasikeitusi, kad pav. žemės jie jau gal nebenorės. Reikės rasti naujų savininkų. Tinkamai planuojant galima labai sustiprinti lietuviškąjį elementą atgautose srityse.

Bendrai, į krašto gyventojus reikia žiūrėti daugiau iš vakarietiško taško, būtent, kad žmogus yra didžiausia vertybė; jei su juo elgsiesi žmoniškai, jis, iš savo pusės, valstybei atsilygins savo darbu, lojalumu ir net auka. Valstybės, kurios tą suprato praeityje, šiandieną iš to turi daug naudos. Pav., kad ir JAV., kur “tauta” sudaryta ne tik iš įvairiausių tautybių, bet net iš įvairiausių rasių. Nežiūrint to, J.A.V. šiandieną yra pajėgiausias kraštas pasaulyje. Panašus vaizdas yra Kanadoje, Australijoje, Naujoje Zelandijoje ir kt.

Senojoje Lietuvos valstybėje gyventojai nors ir buvo įvairių tautybių bei religijų, save laikė lietuviais ir buvo lojalūs savo kraštui. Geru pavyzdžiu galėtų eiti kunigaikštis Aleksandras Ostrogiškis, Lietuvos kariuomenės vyriausias vadas, garsaus Oršos mūšio laimėtojas prieš Maskvą. Šių dienų terminu, galėtume jį vadinti ukrainiečiu, o tačiau, jis neprarado Lietuvai ištikimybės net Maskvos nelaisvėje būdamas, kur buvo žiauriai kankinamas. Geras pavyzdys yra ir garsioji Sapiegų giminė, kuri buvusi gudiškos kilmės, gal senųjų galindų palikuonys. Tokių šviesių pavyzdžių rastume daugybę.

Netrūko gražių pavyzdžių ir nepriklausomos Lietuvos laikais. Prof. Kolupaila, Songaila, kilę iš istorinės Lietuvos, atvyko Lietuvon nemokėdami lietuviškai, o po kiek laiko kas gi ir drįstų pagalvoti, kad jie nelietuviai. Gudų kariai kovojo frontuose už Lietuvos laisvę, sudarydami atskirus dalinius ir jokio neištikimumo jų tarpe nebuvo pastebėta. Tai kodėl ateityje tas negalėtų pasikartoti?

Bronius Kviklys, “Mūsų Lietuvos” III tome, 672 psl., apie gyventojus į pietus nuo Naugarduko, taip sako: “Suslavintą lietuvių kilmės žmogų dar galima pažinti: nuo kitų jis skiriasi savo išvaizda, kietu bet ramiu būdu, lėtu, teisingu galvojimu, dideliu atsargumu, vaišingumu, noru padėti artimui, prisirišimu prie savo gimtosios žemės.”

Dabar mes gyvename technikos begalinių laimėjimų laikotarpį. Neabejotinai tie laimėjimai pasieks ir Lietuvą, atnešdami jai dar negirdėtą gerbūvį. Patogios gyvenimo sąlygos, geras susisiekimas, televizija, radio, mokyklos, organizacijos, spauda, kariuomenė ir kt. greitai išlygintų buvusius skirtumus ir suburtų žmones į vienalytę tautą.

Išeinant į žmones, mūsų šūkis galėtų būti: laisvės visiems žmonėms ir žemės, kas nori ją dirbti. Juk panašus šūkis pašaukė daug savanorių Lietuvos nepriklausomybę atstatant.

Šiuo metu mes turėtume labai gerai įsisąmoninti, kad tik Lietuva platesnėse sienose, negu 1920 m., gali laiduoti lietuvių tautai išlikimą. Kitaip mūsų kaimynai sunaikins mus anksčiau ar vėliau.

Juk ir mūsų atgimimo didysis dainius Maironis rašė: “O Vilniaus nepamiršk, lietuvi! Čia ne tiktai tavo praeitis, čia tavo ir ateitis. Čia bočiai grūmėsi dėl būvio.” Vilnius čia buvo suprastas ne vien tik kaip miestas, bet kaip ištisas kraštas. Taip, į pietus ir į rytus nuo Vilniaus spręsis lietuvių tautos likimas.

Kai mes tą įsisąmoninsime, Lietuvos sienų klausimas atsidurs kitokioje šviesoje.

Lietuvos — tranzito valstybės — sienos