![](/images/html/Karys/Karys-1968-7_files/Karys-1968-7-15.jpg)
Vasaros laikotarpyje atsiskyrė iš gyvųjų tarpo: Australijoje mirė aviacijos mjr. Kazimieras Šimkus; kariuomenės kapelionas prel. L. Paznonskas, Wilkes-Barre, Pa.; inž. Algirdas Rūbas, Korėjos karo veteranas, tesulaukęs tik 35 metų; aviacijos vyr. pusk. Bronius Glodas iš Worcester; kpt. Jonas Ignatavičius; plk. ltn. Aleksandras Makulevičius, buvęs Varniuose įgulos viršininku, mirė Argentinoje; savanoris Ignas Grigaliūnas, Kenoshoje.
— Algimantas Vasiliauskas baigė JAV laivyno akademiją ir tuoj buvo paskirtas į specialų dalinį, San Diego, Anapolyje jam buvo įteiktas pažymėjimas ir jis buvo pakeltas į ltn. laipsnį.
— Algimantas Simanauskas, iš Hartfordo, išbuvęs virš šešius metus JAV marinuose, sugrįžo į namus. Jis dvejus metus išbuvo P. Vietname ir ten pakėlė daug visokių išgyvenimų. Artimieji jį gražiai pagerbė.
![](/images/html/Karys/Karys-1968-7_files/Karys-1968-7-17.jpg)
Jonas Baškus, iš Čikagos, uolus šaulys ir šokėjas jau nuo 1957 m. tarnauja JAV kariuomenėje. Paviešėjęs Čikagoje ir pašokęs III Tautinių Šokių šventėje, liepos 26 d. jis išvyko į P. Vietnamą; ten jis dirbs prie raketų.
— Aviacijos plk. ltn. Ričardas Gussen, ištarnavęs 20 metų karinėje tarnyboje, pasitraukė į civilinį gyvenimą ir dabar dirba televizijos srityje, So. Carolina.
— Eugenijus Kniukšta, iš Čikagos, grįžo iš karinės tarnybos, ilgą laiką jam teko būti Pietų Korėjoje, demilitarizuotoje zonoje, kur saugojo sieną nuo bolševikų slapukų, kurie yra siunčiami į Pietų Korėją.
— Rimas Bakaitis, kuris dabar yra P. Vietname, ten sulaukė liūdną žinią, kad Union Pier, staiga mirė jo tėvas inž. Z. Bakaitis.
— Arch. Paulius Markūnas, atlikęs JAV armijoj pradinį apmokymą Fort L. Woods, dabar laukia kelionės į V. Vokietiją.
— Algirdas Žardinskas, iš Clevelando, liepos 5 d. išvyko 5 metams JAV karinėn tarnybon, į marinų korpą.
Skaityti daugiau: Lietuviai Kariai Laisvajame Pasaulyje
![](/images/html/Karys/Karys-1968-8_files/Karys-1968-8-15.jpg)
A.A. SERŽ. KĘSTUTIS ALFONSAS PETRAUSKAS
(žodžiai supinti velionį Kęstutį Petrauską, laidojant; skaityti KARIO parengime 10.13.68, Čikagoje)
Matau, kaip tėvai spaudžia rankas . . .
Ir motinos kryžium palydi. . .
Matau, kaip veiduose meilė, kančia.
— Sudiev, Kary, į tolimą žygį!
Matau, kaip Tavo akys regi žemę
Kai malūnsparniais skrendi. . .
Matau, kaip tūkstančiai budi sutemę
— Tarp jų ir Tu kovos nevengi!
Matau, kaip skrenda bombos ir lėktuvai
Dega namai, dūmų stulpai iškyla . . .
Matau, kaip priešui kerta mūs kariai
— Daug jų iš apkasų jau nebepakyla!
Matau, kaip Tau švino kulka pervėrė krūtinę
Ir kraujas liejas džiunglių žemėn . . .
Matau, lietuvio Kario kelionę paskutinę.
— Žmona, vaikai, tėvai, visi ištariam Amen . . .
Matau, dar daug karių žengia į mirtį
Kad tik abi Tėvynės būtų laisvos . . .
Matau, nutils priešas gavęs didį kirtį
Nors mūsų tautos ir kruvinai vaitos!
Balys Brazdžionis
“Jis krito į Viešpaties rankas” -— tarė kunigas paskutinėje atsisveikinimo maldoje. Tikintiesiems tai gilūs paguodos žodžiai, bet jie nenuramina žemiškos širdies didžiojo graudulio. Jis buvo tik pradėjęs gyventi, kupinas viltingo džiaugsmo. Jį pašaukė pareiga tam kraštui, kuris jį subrandino. Jis buvo sąžiningas, geras ir švelnus. Ne jo prigimčiai buvo išsisukinėjimai, net atsisakant žmoniškumo ir kultūringo žmogaus išvaizdos. Už tai jis turėjo žūti, kai šimtai šio krašto jaunuolių viešai degina šaukimus ir dezertiruoja.
Skaityti daugiau: ŽUVUSIAM KARIUI VIETNAME