Tremties Trimitas

Redaguoja — š. P. Petrušaitis 1561 Holmes Ave., Racine. Wisc.

ŠAUDYMO VARŽYBOS

Norėdama atgaivinti seną. šaulių tradiciją, pasirungtyniauti šaudyme, LŠST CV jau prieš kelis mėnesius nutarė suruošti tarpkuopines sportinio šaudymo varžybas, kurioms ir buvo pradėta ruoštis.

Iš pradžių reikėjo išleisti šaudymo taisykles, kad visos šaulių kuopos kiek galima vienodžiau jų prisilaikytų ir visiems būtų įprasta treniruotis vienodomis sąlygomis, šias šaudymo taisykles paruošė ir tvirtinimui pristatė žinovas š. Vytautas Reivytis.

Taisyklės buvo atspausdintos ir išsiuntinėtos šaulių kuopoms. Norintieji gali jas įsigyti pas CV iždininką š. Kazį Žilėną.

Taip pat, CV ėmėsi iniciatyvos nupirkti vertingą taurę, kuri kaip pereinamoji dovana skatintų šaulių kuopų narius rimčiau pasirengti ir gausiau dalyvauti. Eilė šaulių kuopų atsiuntė aukų taurei įsigyti, o kiek trūko pridėjo CV iš savo kasos.

Pagaliau, atspausdinus laimėtojams puošnius pažymėjimus ir St.

Butkaus kuopos vadovybės tarpininkavimu gavus patogią Dainavos stovyklą visam Darbo Dienos savaitgaliui, pasiruošiamieji darbai tapo atlikti ir šaulių kuopos buvo pakviestos į varžybas.

VARŽYBOS

Netikėtai daug šaulių, jų šeimų ir svečių, viso apie 150 asmenų, suvažiavo į pirmas, iki šiol niekuomet tremtyje nebuvusias, tarpkuopines sportinio šaudymo varžybas. Savo

Po šaulių šaudymo rungtynių, šaulys M. Maksvytis suorganizavo viešnioms ir svečiams šaudymo rungtynes. Nuotraukoje iš kairės: J. Balys, J. Damušienė, S. Lungys ir kt. Kiti laukia šaudymo eilės. Nuotr. K. Sragausko

Skaityti daugiau: Tremties Trimitas

Šaulė Tremtyje

ŠIŲ METŲ ĮVYKIAI IR MES

Šie, Laisvės Kovų, metai yra mums ypatingi ir reikšmingi. Jie, pradėti Kultūros Kongresu, dar nesibaigia savo įvykiais bei paruošimais. Jau turėjome įvairių kraštų miestuose viešus iškilmingus šio reikšmingo jubilėjaus paminėjimus, kur neapsiribota savitarpiu, bet išeita į viešumą. Minėjimams pasirinktos viešos miesto centrų vietos, buvo kviečiami svečiai iš įvairių tautų, vyriausybės atstovai, spaudos atstovai ir k. Suplaukusios lietuvių minios turėjo progos pademonstruoti savo tautinį susipratimą ir savo siekius dėl Lietuvos laisvės ir tautinio išsilaikymo. Buvo filmuojama, rašoma spaudoje, rodoma televizijoje ir kitais būdais atkreiptas kraštų plačiosios visuomenės dėmesys į mūsų reikalą, jiems buvo priminta, jog mūsų byla neturi būti užmiršta.

Pasisekusi Trečioji Šokių šventė Čikagoje sukėlė ir Amerikos visuomenės pasigėrėjimą ir nusistebėjimą. Po jos sekė Pasaulinė lietuvių skautų stovykla, sutraukusi lietuviškąjį skautų jaunimą iš įvairių pasaulio kraštų. Apie pusantro tūkstančio suplaukusių skautų sudarė ištisą palapinių miestą. Kaip Šokių šventėje, taip ir šioje stovykloje matėme mūsų šaunųjį lietuvišką jaunimą. Jie išblaškė visą tą baimę, apie kurią paskutiniuoju metu buvo daug kalbama ir rašoma: ar visos tos kovos dėl tautos laisvės ir pastangos tautiškai išsilaikyti svetimuose kraštuose nepasibaigs su šia generacija? Pasirodo, jog dar turime nemaža šaunaus ir ryžtingo jaunimo, paskui kurį seka ir priaugančioji karta. Jie yra susipratę lietuviai ir reikalui esant gali parodyti ką gali.

Šių metų iškilmės dar nesibaigia. Dar įvyks daug žadąs Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimas su visomis numatytomis pramogomis ir parengimais. Vėliau dramos festivalis, kuris tęsis keletą dienų, menininkų pasirodymai ir kt.

Visuose minėtuose parengimuose matėme daug šauliško jaunimo. Jis aktyviai dalyvavo šokių grupėse, organizuojant minėjimus ir visur, kur buvo reikalinga pagalba. Be to, atskirų vietovių šaulių kuopos, be suruoštų atskirų jubilėjinių minėjimų su programomis, atžymėjo dar įvairiais kitais būdais šiuos metus. Montrealyje L. K. Mindaugo kuopa suruošė vertingą lietuviškojo meno parodą. Toronte įvyko visos Kanados šaulių suvažiavimas. Detroitiškiai, be įvairių finansinių aukų — Liet. Fondui, Kariui, lietuviškai mokyklai, net skautų stovyklai, — dar sugebėjo paskelbti reikšmingą jaunimo literatūros konkursą su nemažomis premijomis. Tai parodys kiek gyvai jaunieji rašytojai reiškiasi šios srities kūryboje. Čikagoje L. K. Vytauto Didž. šaulių kuopa sėkmingai pastatė stambų ir giliai patriotinį veikalą, S. Čiurlionienės trijų veiksmų dramą iš knygnešių gyvenimo — Aušros Sūnūs. Tai tik keli suminėti įvykiai. Taip pat kiekviena kuopa buvo pasiryžusi kuo nors ypatingu šiuos metus atžymėti. Metai dar nesibaigia ir daug kas iš minėtų įvykių mūsų dėmesio dar nepasiekė.

Ypačiai yra svarbu ir įdomu, kaip į tuos visus įvykius žiūrėjo ir atsiliepė mūsų jaunimas. Čia duodamas straipsnelis buvo parašytas dar prieš didžiuosius įvykius ir tik dėl techniškų kliūčių liko šiam žurnalo numeriui.

Skaityti daugiau: Šaulė Tremtyje

Lietuviai Kariai Laisvajame Pasaulyje

Vasaros laikotarpyje atsiskyrė iš gyvųjų tarpo: Australijoje mirė aviacijos mjr. Kazimieras Šimkus; kariuomenės kapelionas prel. L. Paznonskas, Wilkes-Barre, Pa.; inž. Algirdas Rūbas, Korėjos karo veteranas, tesulaukęs tik 35 metų; aviacijos vyr. pusk. Bronius Glodas iš Worcester; kpt. Jonas Ignatavičius; plk. ltn. Aleksandras Makulevičius, buvęs Varniuose įgulos viršininku, mirė Argentinoje; savanoris Ignas Grigaliūnas, Kenoshoje.

—    Algimantas Vasiliauskas baigė JAV laivyno akademiją ir tuoj buvo paskirtas į specialų dalinį, San Diego, Anapolyje jam buvo įteiktas pažymėjimas ir jis buvo pakeltas į ltn. laipsnį.

—    Algimantas Simanauskas, iš Hartfordo, išbuvęs virš šešius metus JAV marinuose, sugrįžo į namus. Jis dvejus metus išbuvo P. Vietname ir ten pakėlė daug visokių išgyvenimų. Artimieji jį gražiai pagerbė.

Jonas Baškus, iš Čikagos, uolus šaulys ir šokėjas jau nuo 1957 m. tarnauja JAV kariuomenėje. Paviešėjęs Čikagoje ir pašokęs III Tautinių Šokių šventėje, liepos 26 d. jis išvyko į P. Vietnamą; ten jis dirbs prie raketų.

—    Aviacijos plk. ltn. Ričardas Gussen, ištarnavęs 20 metų karinėje tarnyboje, pasitraukė į civilinį gyvenimą ir dabar dirba televizijos srityje, So. Carolina.

—    Eugenijus Kniukšta, iš Čikagos, grįžo iš karinės tarnybos, ilgą laiką jam teko būti Pietų Korėjoje, demilitarizuotoje zonoje, kur saugojo sieną nuo bolševikų slapukų, kurie yra siunčiami į Pietų Korėją.

—    Rimas Bakaitis, kuris dabar yra P. Vietname, ten sulaukė liūdną žinią, kad Union Pier, staiga mirė jo tėvas inž. Z. Bakaitis.

—    Arch. Paulius Markūnas, atlikęs JAV armijoj pradinį apmokymą Fort L. Woods, dabar laukia kelionės į V. Vokietiją.

—    Algirdas Žardinskas, iš Clevelando, liepos 5 d. išvyko 5 metams JAV karinėn tarnybon, į marinų korpą.

Skaityti daugiau: Lietuviai Kariai Laisvajame Pasaulyje

ŽUVUSIAM KARIUI VIETNAME

A.A. SERŽ. KĘSTUTIS ALFONSAS PETRAUSKAS

(žodžiai supinti velionį Kęstutį Petrauską, laidojant; skaityti KARIO parengime 10.13.68, Čikagoje)

Matau, kaip tėvai spaudžia rankas . . .
Ir motinos kryžium palydi. . .
Matau, kaip veiduose meilė, kančia.
—    Sudiev, Kary, į tolimą žygį!

Matau, kaip Tavo akys regi žemę
Kai malūnsparniais skrendi. . .
Matau, kaip tūkstančiai budi sutemę
—    Tarp jų ir Tu kovos nevengi!

Matau, kaip skrenda bombos ir lėktuvai
Dega namai, dūmų stulpai iškyla . . .
Matau, kaip priešui kerta mūs kariai
—    Daug jų iš apkasų jau nebepakyla!

Matau, kaip Tau švino kulka pervėrė krūtinę
Ir kraujas liejas džiunglių žemėn . . .
Matau, lietuvio Kario kelionę paskutinę.
— Žmona, vaikai, tėvai, visi ištariam Amen . . .

Matau, dar daug karių žengia į mirtį
Kad tik abi Tėvynės būtų laisvos . . .
Matau, nutils priešas gavęs didį kirtį
Nors mūsų tautos ir kruvinai vaitos!

Balys Brazdžionis


“Jis krito į Viešpaties rankas” -— tarė kunigas paskutinėje atsisveikinimo maldoje. Tikintiesiems tai gilūs paguodos žodžiai, bet jie nenuramina žemiškos širdies didžiojo graudulio. Jis buvo tik pradėjęs gyventi, kupinas viltingo džiaugsmo. Jį pašaukė pareiga tam kraštui, kuris jį subrandino. Jis buvo sąžiningas, geras ir švelnus. Ne jo prigimčiai buvo išsisukinėjimai, net atsisakant žmoniškumo ir kultūringo žmogaus išvaizdos. Už tai jis turėjo žūti, kai šimtai šio krašto jaunuolių viešai degina šaukimus ir dezertiruoja.

Skaityti daugiau: ŽUVUSIAM KARIUI VIETNAME

Karinės Žinios

Kai kalbama apie Tolimųjų Rytų militarinę stipriausią valstybę, dažniausiai minima Raudonoji Kinija, kuri jau išsprogdino net termo-branduolinės energijos (vandenilio) bombą. Žinovų nuomonė yra skirtinga:— japonai yra pranašesni už kiniečius kokybėje ir valstybingumo bei tautinio subrendimo srityje. Kiniečiai turi aštuonis kartus daugiau gyventojų, tačiau japonų pramonės gamyba yra du kartu didesnė už Kinijos ir dideliu greičiu didėja. Kiniečiai visą savo pramonę nukreipė karinei gamybai ir jų karinis pajėgumas šiuo metu yra 13 kartų didesnis už japonų, su savos gamybos, rusų MIG tipo lėktuvais, artimų atstumų raketomis ir branduolinės energijos bombomis. Japonai pokarinę energiją nukreipė į laivų statybą (per paskutinius 12 metų prasimušė į pirmaujančią vietą), automobilių gamybą (trečioje vietoje), pirmauja daugelyje elektronikos šakų, toli pažengę fizikos, chemijos, inžinerijos ir technologijos srityse. Jei palyginti uždarbio augimą tai kiniečių uždarbis kiekvienam gyventojui (per capita) smunka; japonų — kas metai kyla apie 15% ir šiuo metu yra aštuonis kart didesnis už kiniečių. Santykiuose su kitais kraštais Mao Tse Tungo “kultūrinė revoliucija’’ kiniečius uždarė nuo kaimynų, kai tuo tarpu japonai nutiesė kelius į visus kraštus kultūriniam ir ekonominiam bendradarbiavimui ir progreso vystymui savam krašte. Dėka to japonai pramonės gamybos pajėgumu po Amerikos ir Rusijos atsidūrė trečioje vietoje; prie to reikia priskirti japonų darbštumą, sugebėjimus ir augštą mokslo lygį. Dar 1900 metais Japonijoj buvo 90% beraščių; įvedus privalomą ir neapmokamą mokslą šiuo metu Japonijoj priskaitoma mažiau negu 1% beraščių. Japonai turi augščiausią pasauly laikraščių skaitytojų nuošimtį (per capita). Jie pasistatę sau tikslu pakelti ir išplėsti mokslo lygį sudarant prieinamiausias sąlygas mokytis, kad paruoštų intelektualus ir mokslo priemones pažangai ir modernizavimui technologijos ir gamybos. Japonai turi didelį supratimą valstybės politiniam ir socialiniam gyvenime prisitaikydami savo individualinius reikalavimus pagal viso krašto sąlygas. (Japonai labai jautriai atsiliepė į gimimų reguliavimą iškilus erdvės klausimui, apribojant gyventojų skaičių aprėžtame plote — saloje ir skaitantis su ribotais ištekliais prieauglis sumažėjo iki 1% metams.) Buvęs japonų tradicinis izoliacijonizmas šiandien virto atviru lenktyniavimu su kitais kraštais kultūriniai, politiniai ir ekonominiai. Japonai įrodė, kad šalia pažangos ir modernizavimo galima išlaikyti ir ugdyti tautinį charakterį ir pajėgumą.

Skaityti daugiau: Karinės Žinios

Daugiau įrašų...

  1. Kronika
  2. Karys 1968m. 9-10 Turinys, metrika
  3. Žodis
  4. LIETUVOS KARIUOMENES ATKŪRIMAS 1918 M. LAPKRIČIO 23 D.

Subkategorijos